Geriau nei tikėjausi -lengvas gimdymas

na is dalies sutinku..tikrai skausmas labai stipriai veikia..ir ta akimirka nieko nebesinori tik save gailet..
bet man lengviau buvo susikaupti..kai saremis uzeidavo prasiau, kad niekas manes nesnekintu ir neblaskytu..norejau tiesiog tyliai ramiai iskesti..pradzioje buvau ir susukus ir balsu bariausi..bet tada pamaciau, kad man dar blogiau..kad blaskausi..tas nepadejo..o ramybe padejo iskesti

kai tik suzinojau,kad laukiuos labai bijojau prarast vaikuika.nu nezinau kodel,bet bijojau.tas pats buvo ir su gimdymu visa nestuma bijojau.kai jau iki termino eme likt vis maziau dienu para dalindavau i 2 dalis.tai yra praeina diena sakau nu va diena nepagimdziau gal pagimdysiu nakti ir taip toliau.kai prasidejo saremiai baime dingo ir tada jau nebebijojau jokio gimdymo.zinojau,kad skaudes mazdaug isiviazdavau kaip nes man budavo skausmingos menesines,aisku paskui supratau,kad menesiniu skausmas palyginus su gimdymo gelytes.niekada neitikinejau saves,kad gimdysiu be nuskausminamuju.nepykit ant manes,bet nepajutus skausmo kvaila taip nusistatyti.jug niekada nezinai kiap tau skaudes ir kai skausmas taps nepakeliamas pacios prasysit,kad ko nors suleistu.taigi mano nuomone tokia nusiteikimas tai dar ne viskas.galima visa nestuma nusiteikinet tik geram lengvam gimdymui taciau viskas gali taip pasisukti,kad neduok die.gimdyt ne kose virt,kad viska darysiu taip ir bus ciki.kartais viskas iseina ne taip kaip norim.kai pusesere klause apie gimdyma pasakiau tik tiek.skauda tikrai skauda,o visa kita bent jau man buvo nesunku,bet tai nereiskia,kad ir jai bus taip pat.pamenu kaip masciau ka veiksiu kai gims vaikas,kad vaiksciosiu su ja po lauka,kaip maitinsiu pati,kaip ji man diena miegos ir galesiu pav. megsti.....deje po lauka vaiksciot neteko nes ji vezime nemiegojo,megst taip pat neteko,nes dukra budama naujagymiu miegidavo po kokias20 min,o visa kita laika verke.o jug kaip as buvau nusiteikus lengvam auginimui kaip matot taip nebuvo.tikiuos savo mintim neisgasdinau besiruosianciu gimdyt.jug galu gale ar bijosit ar ne ar gerai nusiteiksit ar ne vistiek teks pagimdyt niekur nedingsit.ir ta kuri bijo tegul ir bijo neverskim jos nebijot gal jai kaip tik ta baime pades.zodziu kiek zmoniu tiek nuomoniu ar ne?

sutinku visiskai..neverta nusiteikti kaip viskas bus fainiai ir kaip nereikia vaistu..as visa laika sakiau MB, kad kentesiu kiek galesiu..bet jei reiks imsiu ir epidura juk negali sakyti, kad neskaudes jei net neisivaizduoji kaip skaudes..galu gale vienoms labiau kitoms maziau skauda
o del to grazaus auginimo ale ir as taip pat galvojau..ir ne velnio man nesigavo..kokia durna buvau..kad maniau galima graziia ir lengvai maziuka augint juk ji viska diktuoja..manoji irgi nekencia vezimo..o as maniau, kad galesim dienas leist lauke pirma menesi isgyvenay didziuli stresa..nes viskas vyko ne taip kaip as buvau suplanavus..
vienas patarimas busimoms mamytems..nefantazuokit tu pirmu dienu su leliuku..nes patirsit tik nusivylima..ir stresa..kuris gali net iki depresijos davest..

ir sekmes visoms..teisybe sako JUNIGEDA2..vistiek tex gimdyt..todel neverta bijot

Manau svarbiausia - gerai nusiteikti ir dziaugtis - juk pagaliau ta lauktoji akimirka - gimdymo diena, maziuko atejimas i pasauli. Stengsiuosi nusiteikti gerai, na kuo geriau, tada manau bus tikrai lengviau. O skausmo juk neisvengsiu, saremiai deja - skausmingi buna visoms.

Pima pagimdziau labai greitai (su epiduriu), be plysimu ar itrukimu, gimdymas praejo kaip svente Kai pirmo nebijojau gimdymo, nes visada maniau kvaila bijoti to, ko nezinai O dabar irgi nebijau, tik labai AISKIAI suprantu kas manes laukia PASKUI...Vaiko auginimas, tai ne geliu laistymas
Junigedos2 istorija labai panasi (kas liecia vaiko auginima) As taip pat buvau prisisvajojusi kaip auginsiu savo mazyli. Kad stengsiuosi pati maitinti, ne velnio man nieks nesigavo su tuo maitinimu, dziaugiausi, kad men ismaitinau ir psio. Saviitaiga galingas dalykas, bet kita karta aplinkybes sudelioja viska kitaip, ne kaip mes norime

Linkiu visoms ir greitai tapsiancioms (taip pat sau ) greito ir lengvo gimdymo

Na va, aš jau „subyrėjau“ ir galiu tik patvirtinti, kad teigiamas nusiteikimas daro stebuklus. Gimdyti nebijojau, o į nėštumo pabaigą iš viso nusiraminau... Mačiau, koks nuostabus ir atsidavęs personalas dirba ten, kur ruošiausi gimdyti, žinojau, kad vyras bus kartu, padės morališkai, pasitikėjau gamta, savimi ir savo vaikeliu... O skausmo (ypač tokio prasmingo) aš niekada nebijojau...
Ir mano nusiteikimo rezultatas - gimdymas buvo tiesiog nuostabus ir lengvas. Nuo atvykimo į ligoninę iki pirmo sūnelio riksmo praėjo truputį daugiau nei dvi valandos, atvykom su pilnu atsidarymu. Labiausiai skaudėjo tada, kai jau siuvo mano plyšimus... O sąrėmius aš laikiau paruošiamaisiais ir jei ne reguliarumas, bučiau niekur dar nevažiavusi... Sąrėmiai truko apie 4 val. ir njebuvo skausmingi, maudimas ir tiek... Prisimenu kažkada man buvo supūliavęs dantis - Dievaži, tada skausmas buvo daug didesnis.
Taigi, mielosios, linkiu nusitekti ramiai, nebijoti ir viskas bus gerai. Lengvo ir sklandaus Jums visoms gimdymo

puiki tema, ji padeda igauti nusiteikimo pries gimdyma. Aciu mamytes!

abiejų gimdymų laukiau kaip šventės. Pirmą pagimdžiau be plyšimų ar kokių siuvimų. Antro gimdyt pasišokinėdama ėjau, gaila, kad baigėsi skubiu cezariu. Užtat turiu sveiką, gražų berniuką.

Šaunuolė!!! Visapusiškai pritariu! Būsimoms mamytėms reikia tokius postus skaityti, o ne "gimdyti be kyšio neįmanoma", "per gimdymą vos neišprotėjau". 90% viso gimdymo priklauso nuo mamytės nusiteikimo

kaip dziaugiuosi del taves
tikiuosi, kad ir as sugebesiu buti tiek stipri ir galvoti ne tik apie savo skausmus, bet ir apie tai, kad tuoj pamatysiu stebukleli
labai labai to noriu

Na mes su vyru buvom prisiklause kad gimdtmas vyksta vos ne para ar puse paros, tai buvom jau tam nusiteike, o siaip tai man prasidejo saremiai apie 8.30 ryto, kol mane apziurejo su echo ir kitas proceduras atlikom, kazkur gimdykloj atsiradau apie 11 val, o jau 13 val ant ranku laikiau savo mazili net nespejau suprasti kad jau viskas baigesi

na man irgi pasisekė - nuo vandenų nuleidimo iki vaikiuko - 6 val , BET skausmo tik 2 valandos . net gal mažiau , nes kai stūmiau nieko neskaudėjo vandenis nuleido , nes atsidarymas buvo pilnas ( naktį lyg kažkas maudeno , bet aš ir pamiegot spėju , ir ryte papusryčiaut , nusipraust , susitvarkyt , o tik tadaadinau vyrą , toniukus užsirašyt nuvažiuotume ) , o sarėmių kaip ir nelabai buvo . tai kai pradėjo lašint skatinamuosius , jau pradėjau laukti skausmo o jo kaip nėr taip nėr ir gydytojos nieko nesuprato , nors aparatas oooiii ką rodė , bet tikrai an buvo tik maudenimas pilvo apčioje belaukdama kada jau leis gimdyt , dar besilaukiančiai draugei paskambinau , papasakojau kas ir kaip ia vyksta