Geriau nei tikėjausi -lengvas gimdymas

O ką darote, kad to nerimo būtų vis mažiau?
(Lankote kursus, paskaitas, dalyvaujate mamų klubo veikloje, diskutuojate su gydytoju, kaip įveikti nerimą, skaitote tam skirtą literatūrą, straipsnius, diskutuojate su kitomis mamytėmis bei besilaukiančiomis, pasidalinate nerimu su savo šeimos nariais, specialiai rengiatės gimdymui, aptariate vyro pagalbą besilaukiant, gimdymo metu, susipažinote iš anksto su aplinka kurioje gimdysite, iš anksto susipažinote su personalu, tvarka reikalavimais ir t.t.)

Na, mums irgi jau nedaug beliko iki susitikimo akis į akį va ir šiąnakt keistai reguliarūs pamaudenimai aplankė, bet ryte nurimo - „ložnaja trivoga“ O šiaip su didžiausiu nerimu žvelgiau į gimdymą kažkur apie nėštumo vidurį... Dabar nerimo vis mažiau ir mažiau - labai laukiu susitikimo su savo mažuoju žmogiuku, kuris vis nepamiršta apspardyti mamytei šonkaulių
Nerimą sumažinti man labiausiai padėjo paskaitėlės Tėvystės mokyklėlėj: susipažinimas su akušerėmis (kurios iš tiesų labai šiltos, nuostabios moterys, man nebus baisu patikėti mažylio kelionę į šį pasaulį Jų rankoms), patalpų apžiūrėjimas (tikrai daug ramiau, kai žinai, kur viskas vyks, koks prietaisas kam skirtas ir pan.). Taip pat padeda žinojimas, kad MB bus šalia sunkiomis akimirkomis, padėjo pokalbiai su draugėmis. Taip pat nerimą mažina ir optimistinis nusiteikimas, mintis, kad gimdymas - tūkstantmečių patikrintas natūralus procesas. Padeda ir SM forumas, ir ypač temelė „Juokingi nutikimai gimdymo metu“

O as kazkaip antro gimdymo visai nebijau, net nezinau kodel esu tokios labai ramios busenos. Pirmo gimdymo irgi nebijojau nes nezinojau kas laukia O antro gimdymo nebijau, nes jau zinau kas laukia Sugebejau istverti be jokiu vaistu ir rekimu pirma gimdyma, tai manau antras bus dar lengviau ir greiciau

Šaunuolė Nieko ten toooookio baisaus juk ir nėra. Aš dar gimdyčiau ir gimdyčiau Na, man, prisiminus gimdymą, tai tik malonūs dalykai ateina į galvą Ypač tas momentas, kai vaikutis užgimsta Nebūna gyvenime laimingesnės akimirkos

Svarbu nenusiteikt, kad viskas vyks idealiai, nes man palankius naturalizma propaguojancius kursus ir susidurus su ne taip sklandziai prasidejusiu ir vykusiu gimdymu ir maitinimo problemomis siek tiek teko nusivilt. Bet siaip aisku, nuotaika buvo pakili ir bet kokiu atveju del rezultato viska pakartociau

Visa nestuma nebijojau gimdymo, kai tik kas nors uzsimindavo apie nezemiskus skausmus visada sypsodavausi. O kaip kitaip? Kaip galima bijot to, ko nezinai. Visada sakiau, kad gimdysiu naturaliai, norejau kaip kai kurios gimdyt greit ir be skausmo ir ka, ogi pagimdziau greit per 4 val. Uzeinant saremiams vis kartojau sau, kad cia tik pradzia ir kad bus skaudziau. Aisku gimdymas - menkas malonumas, bet iskenciamas. Svarbu iskart nenusiteikt, kad bus pasaulio pabaiga. Visom greit gimdysianciom gero nusiteikimo, nes tai tikrai svarbu .

vakar man buvo numatyto gimdymo data, bet vis dar sedziu su pilvuzu prie kompo visa nestuma tikrai jaudinausi ir bijojau gimdymo, bet stengiausi nuteikineti save, kad viskas bus gerai! si ryta isejo gleiviu kamstis, tad reiskia, kad viskas prasideda-as euforijoj, labai labai laukiu savo mazylio ir net tu skausmu... tik vat drauge pradejo "patarimus" dalinti, kad fantazija atsoko kelioms minutem, visas dziaugsmas isgaravo... susitvarkiau vonia, kad prasidejus saremiams galeciau paguleti vandenukyje ir pan, o ji man" jau kai praside, tai nieko nenoresi " bla bla bla... ir pan... na ir palaikymo komanda

Sekmes Maziau klausyk draugiu

Nu rimtai maziau draugiu klausyk . Jeigu draugei gimdymas buvo skausmingas nereiskia, kad ir tau toks pat bus

o as tokiu "pievu" kaip tu sakai ir girdejau, ir skaiciau! gal vertetu daugiau pasidomet pries konstatuojant fakta.


tai, kad jau yra ir mokslininku tyrimai ir statistiniai tyrimai ir literatura parasyta..matosi, kad zmogus nesidomi, o tik daug ir piktai sneka jau ne viena straipsni perskaiciau, kaip stipriai veikia(net nulemia) zmogaus gyvenima jo gimimas..kaip gimsta, kokioje atmosferoje ir net kokiu budu! kas nori tas tiki, kas nenori tas gali neigti..i Dieva irgi ne visi tiki

bet faktas, kad poveiki gimdymo vaikui, gali pastebeti tik po daug meteliu..ir tai tik tada, jei analizuoji, pastebi..


visiskai sutinku, bet pripazinkim..ne visos domisi, ne visos ir pastebes..o tuo labiau, nepripazins, kad va..as draskiaus per gimdyma tai ir vaikas visa gyvenima blaskosi ir draskosi.. juk lengviau kaltinti visa pasauli, bet ne save


is dalies sutinku..bet nemanau, kad gimdymas tik kaku darymas..kiekvienai skirtingai..


oi tokias drauges nusaut norisi..ir kodel tu ja vadini drauge..tikras draugas stengiasi nuraminti, o ne gazdidnti..
stenkis nepriimti neigiamos energijos..
nusiteik, kad viskas bus taip kaip turi buti..neverta nusiteikineti, kad viskas bus sviestu patepta ir apskritai, kad gimdymas tai vaiku zaidimai ir ten viskas begalo grazu ir sventa..
bukim realistes..tai nerealus isgyvenimas..vaiko gimimas tikrai yra stebuklas..bet tai kainuoja..ir skauda ir pavargsti ir t.t. bet viskas bus gerai..nusiteik, kad esi stipri, kad begalo lauki ir padarysi viska, kad tavo vaikuciui butu kuo lengviau ir geriau..
kazkas minejo, kad kalbam tik apie save, o va ka isgyvena maziukas..pagalvokit..juk gimdamas zmogus isgyvena pati didziausia stresa savo gyvenime(tai irodyta moksliniais tyrimais, pagal adrenalino kieki kraujyje)..jums bloga..bet vaikui ne maziau..todel kai suims neviltis ir pasiduosite skausmui, pagalvokite apie savo vaika, juk ne del saves, o del jo viskas vyksta..kad tas skausmas su prasme, tam, kad vaikuciui butu lengviau ateiti..
na bent as save taip nuteikinejau ir mano gimdymas nebuvo pats lengviausias..gimdziau beveik tris paras..dvi be vaistu..tik ant pacio galo (kai pradejo lasinti skatinamuosius) gavau adata i raumeni..
visa laika galvojau apie savo vaikuti, kuris skinasi kelia i si pasauli..prisiminus galvoju, kad tai buvo nuostabu..kad dar gimdysiu butinai..viskas yra iveikiama..stengiausi laikytis ramiai, nes taip tiesa sakant buvo lengviau istverti skausma..nesaukiau ne karto..nenorejau gazdinti maziuko

ir tikiuosi, kad nors taip padejau savo vaikuciui..

as gimdziau tyliai be jokiu klyksmu ir cypimo, aisku susukau padekit, kai vaikutis pradejo lyst o tie garsai rekimai sklindantys is kitu gimdymu palatu...

nu as i gimdykla atvaziavau taip gerai nusiteikus...p0 keliu valandu slaiuzi0jau keturi0m(nes guleti neleid0) ir maldavau akuseres,kad man cezari darytu,nes nebegalejau kenteti. Ir dar lb gerti n0rejau ( irgi neleid0 ) tai vyras atveze buteli vandens - paslapci0m isgeriau ,nes ziauriai gerti n0rejau.
va ir nusiteikimas...kai pradeda skaudeti smegenys pamirsta visus nusiteikimus