QUOTE(Jura_j @ 2008 07 01, 17:41)
Niekam nemaunu savo kurpaliaus. Jokiu būdu. Aš labai gerbiu Jūsų nuomonę. Tik laikas ir dar kartą laikas viską sustato į savo vietas.
Niekam nemaunu savo kurpaliaus. Jokiu būdu. Aš labai gerbiu Jūsų nuomonę. Tik laikas ir dar kartą laikas viską sustato į savo vietas.
Na, as geriau palauksiu mokslininku tyrimu ir pasidarysiu savo isvadas 
Kita vertus, pagal Jusu "teorija" (atsiprasau, nezinau kaip pavadinti), gal geriau gimdyt su epiduru, nesinervinant del skausmo ir taip nulemti savo vaiku likima..
Kita vertus, pagal Jusu "teorija" (atsiprasau, nezinau kaip pavadinti), gal geriau gimdyt su epiduru, nesinervinant del skausmo ir taip nulemti savo vaiku likima..
QUOTE(zmirzlina @ 2008 06 29, 20:03)
Mielosios mano, esu pagimdžiusi du vaikelius, jie jau paaugę, todėl dabar drąsiai galiu daryti šiokias tokias išvadas. Pirmiausia - nėštumas, tai pačios gražiausios moters dienos gyvenime ir nepakartojamos. Ir visai nesvarbu, kad pykino, kad buvo sunku, kad gulėjau ne kartą su gręsenčiu. Visvien-super. Antra - gimdymo momentas. Pirmą vaiką gimdžiau rėkdama, atsiklausiau akušerės, ji sako, rėk, jei bus lengviau. Rėkimas tikriausiai ėjo iš vidaus. Ir vaikelis dabar rėksnys, piktas , suirzęs, viskuo nepatenkintas (vienuolikametis jaunuolis), prie jo kimba ligos, bėdos. O antrą vaiką gimdžiau juokdamasi (Irgi taip darėsi natūraliai), nors ir neišnešiota mano mergytė judri, guvi, linksma, kvatoklė, skubanti, visada su šypsena. Aš manau, kad medikas gimdymą tik stebi, o 100 procentų tai tavo veiksmas. Nusiteikite gerai, nieko nebijokite ir viskas bus labai gerai. Gimdymas tai tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek visko bus ir kiek reikės stiprybės iki vaiko pilnametystės. Sėkmės visoms.
100%uz
taip, nuotaika, nusiteikimas yra svarbu... dėl to, kad viskas sklandžiau vyktų, be panikos, kad girdėtum, ką sako akušerė ir gydytojas... dėl to, kad stengtumeisi ir kuo teisingiau darytum viską, nes tuomet bus lengviau ir pačiai, ir vaikui...
bet nesutinku su tuo, kad jei rėksi, bus nervingas ir rėksnys vaikas, o jei juoksiesi, tai geras vaikas
čia tik mano nuomonė
bet nesutinku su tuo, kad jei rėksi, bus nervingas ir rėksnys vaikas, o jei juoksiesi, tai geras vaikas
čia tik mano nuomonė
QUOTE(RVJ @ 2008 07 05, 23:52)
Aš manau, praeis meteliai keleri, viskas susidėlios į savo vietas, vaikai paaugs, tada mamytės ir pagalvos apie gimdymo nuotaiką. O prieš gimdymą ką: kada, kam duoti, kiek duoti, plyšiu, neplyšiu, skaudės ar ne ir panašiai...
O man taip nutiko, kad kaip tik daugiausia dėmesio skyriau nusiteikimui. Dienų dienas įtikinėjau save, kad viskas bus puiku, ir man labai padėjo mano viena draugė. Ji nuolat sakydavo man, kad gimdymas visai nebaisu, nuteikė ko laukti, negąsdino, skatino gimdyt be nuskausminimo ir kiek įmanoma natūraliau 
Ir mano gimdymas buvo
Ir mano gimdymas buvo
o as dar tik nusiteikineju. Tikiuosi kad mes vienas kitam daug padesime, turiu galvoje as leliukui 
ir leliukas man. Noriu pagimdyti be nuskausminamuju, tad kad ir kolkas su nerimu laukiu, bet sirdy tikiu kad viskas eisis gerai 
QUOTE(septyntaske @ 2008 07 08, 10:22)
o as dar tik nusiteikineju. Tikiuosi kad mes vienas kitam daug padesime, turiu galvoje as leliukui ir leliukas man. Noriu pagimdyti be nuskausminamuju, tad kad ir kolkas su nerimu laukiu, bet sirdy tikiu kad viskas eisis gerai Viskas Tau bus super. Tu tai ir pati jauti. Nereikia labai bijoti ir tų nuskausminamų, jei šiek tiek bakstels, tai nieko nei tau , nei mažyliui neatsitiks. Man pačioj skausmo kulminacijoj buvo į veną įdurti vaistai, o kai jau nebetverdavau, tai šiek tiek įstumdavo vaistų. Ir tiek. O gimdant antrą kartą, nieko nereikėjo. Sėkmės ir daug daug geros nuotaikos
as laukiu pirmojo pyplio ir visiskai nebijau gimdymo, nei skausmu nei plysimu...ant tiek didelis noras yra pamatyti savo angeleli, apkabinti, pabuciuoti pasakyti kad labai myliu man nuveja lauk visas mintis apie gimdymo skausmus...tikiu kad skaudes ir skaudes labai bet apie tai negalvoju.man dabar didele baime yra tik tai kad nepagimdyti labai anksciau laiko nors ir nedaug beliko 
...Visoms mamytems linkiu stiprybes ir pasitikejimo savimi! negalvokit apie skausmus o tik apie savo maziukus angeliukus kuriu sulauksite
...Visoms mamytems linkiu stiprybes ir pasitikejimo savimi! negalvokit apie skausmus o tik apie savo maziukus angeliukus kuriu sulauksite
aš nuo kokių 16 metų spanuodavau, kad nėščia esu, kad gimdau ir taip bent kartą į mėnesį, profilaktiškai taip sakant. Kažkada susiprotėjau žvilgtelt į sapnininką, ką reiškia - ogi lengvas gimdymas, motinystė ir pan. Kai pastojau, kažkaip apie patį gimdymą kaip procesą negalvojau. Buvau nusiteikus, kad viskas, kas praisdeda, kada nors baigiasi, taigi ir gimdymas, ir jo skausmai turi pabaigą. Jei sugebėsiu, gimdysiu pati, be nuskausminimo. Jei pajusiu, kad vsio, prašysiu epidūro. Gimdymas užtruko 4val, neturėjau kada smarkiai stresuot (nor smintyse ėmiau save keikti, kad stumt nesugebu). Ir dabar gimdymą prisimenu kaip sapną - jokio streso, nerimo, jokio skaumo. Na, viskas tiesiog taip gražu. Dar ant gimdymo stalo, kai mane siuvo, gydytojai paklausus ar dar gimdysiu, atsakiau, kad dar tris laisvai. Va, dabar antrą gimdysiu, o apie gimdymą galvoju taip pat.
Po gimdymo mane buvo apėmus nereali euforija - jokio skausmo, jokio blogumo, silpnumo, toks pakilumas, energijos pilna, jėgų pilna, nuovargio jokio, miegot nenoriu (gimdžiau naktį). Kažkas tokio, apibūdint geria nemoku.
Su tokiom mintim eisiu ir antrą kartą gimdyt.
Po gimdymo mane buvo apėmus nereali euforija - jokio skausmo, jokio blogumo, silpnumo, toks pakilumas, energijos pilna, jėgų pilna, nuovargio jokio, miegot nenoriu (gimdžiau naktį). Kažkas tokio, apibūdint geria nemoku.
Su tokiom mintim eisiu ir antrą kartą gimdyt.
QUOTE(Isila @ 2008 07 15, 13:14)
aš nuo kokių 16 metų spanuodavau, kad nėščia esu, kad gimdau ir taip bent kartą į mėnesį, profilaktiškai taip sakant. Kažkada susiprotėjau žvilgtelt į sapnininką, ką reiškia - ogi lengvas gimdymas, motinystė ir pan. Kai pastojau, kažkaip apie patį gimdymą kaip procesą negalvojau. Buvau nusiteikus, kad viskas, kas praisdeda, kada nors baigiasi, taigi ir gimdymas, ir jo skausmai turi pabaigą. Jei sugebėsiu, gimdysiu pati, be nuskausminimo. Jei pajusiu, kad vsio, prašysiu epidūro. Gimdymas užtruko 4val, neturėjau kada smarkiai stresuot (nor smintyse ėmiau save keikti, kad stumt nesugebu). Ir dabar gimdymą prisimenu kaip sapną - jokio streso, nerimo, jokio skaumo. Na, viskas tiesiog taip gražu. Dar ant gimdymo stalo, kai mane siuvo, gydytojai paklausus ar dar gimdysiu, atsakiau, kad dar tris laisvai. Va, dabar antrą gimdysiu, o apie gimdymą galvoju taip pat.
Po gimdymo mane buvo apėmus nereali euforija - jokio skausmo, jokio blogumo, silpnumo, toks pakilumas, energijos pilna, jėgų pilna, nuovargio jokio, miegot nenoriu (gimdžiau naktį). Kažkas tokio, apibūdint geria nemoku.
Su tokiom mintim eisiu ir antrą kartą gimdyt.
Po gimdymo mane buvo apėmus nereali euforija - jokio skausmo, jokio blogumo, silpnumo, toks pakilumas, energijos pilna, jėgų pilna, nuovargio jokio, miegot nenoriu (gimdžiau naktį). Kažkas tokio, apibūdint geria nemoku.
Su tokiom mintim eisiu ir antrą kartą gimdyt.
Kaip smagu skaityti. Aš manau, kad ir vaikai bus superiniai.
Man irgi buvo euforija. Kas apkartino man pogimdyvinį laiką, tai skausmingai išpampusios krūtys. Visa kita - vieni juokai.
Pirmą kai pagimdžiau, kaip tik buvo pusryčiai, tai pamenu dar ant gimdymo stalo gavau manų košės. Gyvenime nesu taip skaniai suvalgiusi manų košės.
