Tikėjausi gimdyti laiku kažkur apie gegužės 13, bet gavosi kitaip, sav. ankščiau. Naktį prasidėjo sąrėmiai, laukiau kol nubėgs vandenys, bet nenubego, į ligoninė atvažiavome apie 5. ryto su 8 cm atsiverimu ir jau po 6 turėjome sūnelį. Mums tai buvo labai greitai, nes sąrėmiai namuose buvo tokie kad sunku buvo suvokti, kad JAu prasideda stebuklas
nu as nuvaziavau jau 2 dienos po termino apziurai, man sako kur daiktai jau tiesiai i gimdykla 
as nieko nejauciu 
gryzau namo susirinkau likusius daiktus ir kai atiduriau gimdykloje sau guliu skaitau zurnala ir klausaus mp3 
tai tesesi kol nuleido vandenis... 
as nieko nejauciu gryzau namo susirinkau likusius daiktus ir kai atiduriau gimdykloje sau guliu skaitau zurnala ir klausaus mp3 tai tesesi kol nuleido vandenis...
Mielosios mano, esu pagimdžiusi du vaikelius, jie jau paaugę, todėl dabar drąsiai galiu daryti šiokias tokias išvadas. Pirmiausia - nėštumas, tai pačios gražiausios moters dienos gyvenime ir nepakartojamos. Ir visai nesvarbu, kad pykino, kad buvo sunku, kad gulėjau ne kartą su gręsenčiu. Visvien-super. Antra - gimdymo momentas. Pirmą vaiką gimdžiau rėkdama, atsiklausiau akušerės, ji sako, rėk, jei bus lengviau. Rėkimas tikriausiai ėjo iš vidaus. Ir vaikelis dabar rėksnys, piktas , suirzęs, viskuo nepatenkintas (vienuolikametis jaunuolis), prie jo kimba ligos, bėdos. O antrą vaiką gimdžiau juokdamasi (Irgi taip darėsi natūraliai), nors ir neišnešiota mano mergytė judri, guvi, linksma, kvatoklė, skubanti, visada su šypsena. Aš manau, kad medikas gimdymą tik stebi, o 100 procentų tai tavo veiksmas. Nusiteikite gerai, nieko nebijokite ir viskas bus labai gerai. Gimdymas tai tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek visko bus ir kiek reikės stiprybės iki vaiko pilnametystės. Sėkmės visoms.
Tikrai labai svarbu geras nusiteikimas ir svarbiausia ramybė, kad nebūtų jokių baimių. Viskas priklauso nuo mūsų daug daugiau nei mes pačios galvojam. Ne perseniausiai gimdžiau antrą vaiką, bet net gėda prisipažinti, kad prieš šį gimdymą labai bijojau gimdymo skausmo, nors po pirmo gimdymo tas skausmas iš karto pasimiršo, vos tik išvydau savo mažiuką, bet...vis galvojau, kad kaip nors pagimdysiu, o ta baimė vis glūdėjo manyje..na ir ką gi-gimdymą teko baigti cezariu, nes mažiukas niekaip nenorėjo nusileisti ir jau pradėjo trūkti deguonies, manau tai įvyko todėl, kad jis taip pat jautė mano baimę dėl skausmo ir todėl nenorėjo jo man suteikti 
taigi visoms besiruošiančioms gimdyti nuoširdžiai patariu prieš gimdymą lankytis kursuose ar pas psichologus ar kur bebūtų, kad tik dingtų visos baimės, tuomet, manau, gimdymas turėtų vykti sklandžiai 
taigi visoms besiruošiančioms gimdyti nuoširdžiai patariu prieš gimdymą lankytis kursuose ar pas psichologus ar kur bebūtų, kad tik dingtų visos baimės, tuomet, manau, gimdymas turėtų vykti sklandžiai
Tiesa, galima sakyti, viskas priklauso nuo nusiteikimo, bet nesutinku su tuo, jog jeigu rėksi, vaikas bus rėksnys. aš rėkiau ir net baisiai, nes šitaip išreiškiau skausmą, tačiau vaikelis ramus ir be galo geras 
(o gal ne taip supratau, ką norėjo pasakyti zmirzlina 
)
(o gal ne taip supratau, ką norėjo pasakyti zmirzlina )
tai savaime aisku, kad viskas priklauso nuo busimos mamos nusiteikimo....pvz as buvau nusiteikusi gimdyti naturaliai, kaip ir jau buvau susitaikius su ta mintim, kad teks pakenteti del aukslio, bet jau 35sav suzinojau, kad teks daryt cz, tad teko pavargt, kol pripratau prie tos minties 
bet viska apmasciau ir nusiteikiau geriausiam.....viskas ejo kaip is pypkes, nes nebijojau nieko, nuotaikos taip pat buvo todel viskas vyko greit ir be didesnio vargo....reikia galvoti tik apie geriausia 
bet viska apmasciau ir nusiteikiau geriausiam.....viskas ejo kaip is pypkes, nes nebijojau nieko, nuotaikos taip pat buvo todel viskas vyko greit ir be didesnio vargo....reikia galvoti tik apie geriausia
QUOTE(monikiux @ 2008 07 01, 10:18)
Tiesa, galima sakyti, viskas priklauso nuo nusiteikimo, bet nesutinku su tuo, jog jeigu rėksi, vaikas bus rėksnys. aš rėkiau ir net baisiai, nes šitaip išreiškiau skausmą, tačiau vaikelis ramus ir be galo geras (o gal ne taip supratau, ką norėjo pasakyti zmirzlina )
(o gal ne taip supratau, ką norėjo pasakyti zmirzlina )Aš nieko nenoriu kitam pripiršti savo nuomonės. Ir dar, brangioji tavo lėliukas angeliukas mažiukas,- paklausiu tavęs po 10 metų. Tada kai vaiko charakteris išryškės... Viskas keičiasi
QUOTE(zmirzlina @ 2008 07 01, 17:35)
Aš nieko nenoriu kitam pripiršti savo nuomonės. Ir dar, brangioji tavo lėliukas angeliukas mažiukas,- paklausiu tavęs po 10 metų. Tada kai vaiko charakteris išryškės... Viskas keičiasi
Nu tokiu "pievu" dar nesu skaiciusi
Prasom nematuoti visu pagal savo kurpali.
as per visa nestuma mazai domejausi tokiais dalykais kaip gimdymo skausmai traumos ir pan. tik zinojau kad klausysiu gydytoju ir akuseriu ir kvepuosiu kaip pasakys 
taip ir dariau ir dziaugiuos kad taip nusiteikinejau gimdymui nes pagimdziau gal ir ne lengvai bet su minimaliais skausmais ir t.t.
taip ir dariau ir dziaugiuos kad taip nusiteikinejau gimdymui nes pagimdziau gal ir ne lengvai bet su minimaliais skausmais ir t.t.
pritariu:) mergaites nepamirskit ,kad sunku ne mum vienom ,taciau kazkodek nei viena mama nepagavoja ka jos maziukas jaucia gimdamas...juk gimdamas vakiukas jaucia skausma,baime,jam tiek fiziskai tiek emociskai sunku.o jai mama rekia tai maziukas ima bijoti gimdymui buvau pasiruosus nusiteikus.iki galo saremiu buvaube vaistu ir nepasakyciau kad labai kentejau, betkai skubiai prireike cezario supanikavau,nes tokiai baigciai nebuvau pasairuosus ,taciau tikrai mano dukriukas palyginus labai ramus vaikas:)o skeptiskai pries temos autores zodzius nusiteikusias mamytes siulau pasidometi gimdymu labiau:)
gimdymui buvau pasiruosus nusiteikus.iki galo saremiu buvaube vaistu ir nepasakyciau kad labai kentejau, betkai skubiai prireike cezario supanikavau,nes tokiai baigciai nebuvau pasairuosus ,taciau tikrai mano dukriukas palyginus labai ramus vaikas:)o skeptiskai pries temos autores zodzius nusiteikusias mamytes siulau pasidometi gimdymu labiau:)
