Manau daile teks užsiimti
Taip, bloko petelių, nugarėlės darymas vyksta jau su priešlapiais, nes lankai buvo susiūti kartu su priešlapiais. Tik mano knygoje tas priešlapis gavosi kaip lanko dalis, o ant viršelio vidinės pusės užsidėjo atskiras priešlapis (matosi "tikrojo" priešlapio medžiagytė)
Dabar kaip tik prieš mano akis guli restauravimo prašanti knyga. Čia kaip matau buvo padarytas blokas, prie nugarėlės priklijuota juostelė, kuri klijavosi ir prie viršelio. Na o priešlapiu pasitarnavo paprastas gulsčias A4 lapas, užklijuotas atskirai, neprisiūtas. Čia matyt jau kitas būdas
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 27, 14:14)
Dabar kaip tik prieš mano akis guli restauravimo prašanti knyga. Čia kaip matau buvo padarytas blokas, prie nugarėlės priklijuota juostelė, kuri klijavosi ir prie viršelio. Na o priešlapiu pasitarnavo paprastas gulsčias A4 lapas, užklijuotas atskirai, neprisiūtas. Čia matyt jau kitas būdas
ar sena knyga? jei šiuolaikinis pramoninis įrišimas tai ten kitaip, paprasčiau viskas. o ir mašininis siuvimas kitoks. bet jaučiu tas priešlapis iš kitos pusės kraštelyje prie nugarėlės su lapu suklijuotas. o ta juostelė jaučiu toks retas tinklelis, panašiai kaip bintas ir ji nėra prisiūta niekur, tik priklijuota?
taip, tiek siuvimo, tiek priešlapių tvirtinimo ar šarnyrų, tiek nugarėlių, tiek viršelio tvirtinimo būdų yra daug ir įvairių.
va čia gal bus aišku tas didesnis ir užlenktas priešlapis (to "vienetuko" snapas iš kitos pusės), tik aš tą galiuką iš vienos pusės priklijavau prie puslapio, nežinau, gal ir nereikėjo. o drobelės galiukas (kraštelis) tarp pirmo ir antro lanko, t.y. irgi persiūtas su pirmu lanku. bet ta juostelė tik kaip sutvirtinimo elementas, ji nesimato paskui ir turi būti kuo plonesnė.
QUOTE(trr @ 2010 04 27, 15:38)
.....
mmm bandau suprasti... Ši juostelė gavosi tarp bloko ir kietlapio? Ar čia tarp 1 ir 2 lanko?
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 28, 08:42)
mmm bandau suprasti... Ši juostelė gavosi tarp bloko ir kietlapio? Ar čia tarp 1 ir 2 lanko?
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 27, 13:28)
Antrajai knygai kitaip darėme juostelę: turėjome perlenktą didesnio formato preišlapį ir vėlgi ant jo lenkimo nugarėlės klijavome juostelę. Tada per priešlapio lenkimą darėme tokį mini 5mm lenkimą ir gaunasi vizualiai toks 1 (to vienetuko viršūnėlė) . Tuomet į tą mažą "pažastį" įdėjome pirmajį lanką ir tą komplektėlį susiuvome. Taigi tas lenktas priešlapis pasislėpė tarp pirmojo ir antrojo lanko.
Uf nežinau ar supratot Reikės gal papaišyti
čia kur kalbėjom, tas lenktas priešlapis su pirmu lanku, tai čia tas užlenkimas gaunas slepiasi tarp pirmo ir antro lanko. tik aš jį dar suklijavau su antru lanku. o jūs tikriausiai neklijavote nieko?
QUOTE(trr @ 2010 04 28, 11:14)
čia kur kalbėjom, tas lenktas priešlapis su pirmu lanku, tai čia tas užlenkimas gaunas slepiasi tarp pirmo ir antro lanko. tik aš jį dar suklijavau su antru lanku. o jūs tikriausiai neklijavote nieko?
Dabar supratau, pagalvojau, kad čia juostelė, kurią mes priklijavome prie viršelio. Pasirodo tai tas lenkimas pas Jus... Hm toks nemažiukas atrodo.
Dar nečiupinėjau atversto susiūto savo bloko, bet manau mes neklijuosime, nes tas atlenkimas labai mažutis gavosi (max 5-7mm), tad tarp lankų turėtų pasislėpti ir nesimatyti.
O Jūsų šis metodas savamokslis ar tai vienas iš galimų priešlapių rišimo būdų? Būtent tas platus atlenkimas.
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 28, 19:55)
Pasirodo tai tas lenkimas pas Jus... Hm toks nemažiukas atrodo.
Dar nečiupinėjau atversto susiūto savo bloko, bet manau mes neklijuosime, nes tas atlenkimas labai mažutis gavosi (max 5-7mm), tad tarp lankų turėtų pasislėpti ir nesimatyti.
O Jūsų šis metodas savamokslis ar tai vienas iš galimų priešlapių rišimo būdų? Būtent tas platus atlenkimas.
Dar nečiupinėjau atversto susiūto savo bloko, bet manau mes neklijuosime, nes tas atlenkimas labai mažutis gavosi (max 5-7mm), tad tarp lankų turėtų pasislėpti ir nesimatyti.
O Jūsų šis metodas savamokslis ar tai vienas iš galimų priešlapių rišimo būdų? Būtent tas platus atlenkimas.
jį mačiau vienoje anglų knygrišystės istorijos knygoje, tarp kitų variantų. plotis tikrai didokas (apie 10mm), nes ten labai storas popierius buvo, tai kad lengviau suvaldyti. na ir nelabai tam dydžiui teikiu reikšmės, manau nieko tokio, kad jis matomas . kad klijuoti nereikia jau supratau iš praktikos.
nu įdomu, kaip jūs darysit. lauksiu galutinio rezultato.
Ir vis dėlto tą juostutę reikėjo mums suklijuoti su 1 ir 2 lanku... Šiandien pjovėme bloko kraštus, tai spaudžiant tarp spaustuvų bloką pirmasis lankas prasislinko.
Taigi šiandien visa paskaita buvo skirta knygos bloko apipjovimui senobiniu būdu - gobeliu.
Pirmiausia susidėjome į spaustuvą knygos bloką. Spaustuvas ne pjovimui skirtas, bet panaudojome
Na ir pjovėme bloką Pirmyn-atgal pasukant sriegį, kuris artino aštrų diską.
Čia darbas ant žemės, nes mano blokas buvo per didelis ir rėmėsi apačia į stalą. Sunkio jėgos veikiamas peilis labai lengvai slysta ir puikiai pjauna popierių.
Na ir po viso pjovimo turime du nuostabiai lygius blokus (gaila foto neryški), kurių pjovimo vieta net blizga lyg būtų išvaškuota! Ir švelni kaip kūdikio odelė Jaik... Kol mes iškrapštysime tas kompnesacijas
Pamokos pradžioje meistras atnešė parodyti jo daromą knygą Valdovų rūmų ekspozicijai. Gal nebūtų tiklsu vadinti tai restauracija, greičiau replika į senovinę knygą. Viršelis vienas, o turinys visai kitas Foto matosi padaryti štampai odai.
Taigi šiandien visa paskaita buvo skirta knygos bloko apipjovimui senobiniu būdu - gobeliu.
Pirmiausia susidėjome į spaustuvą knygos bloką. Spaustuvas ne pjovimui skirtas, bet panaudojome
Na ir pjovėme bloką Pirmyn-atgal pasukant sriegį, kuris artino aštrų diską.
Čia darbas ant žemės, nes mano blokas buvo per didelis ir rėmėsi apačia į stalą. Sunkio jėgos veikiamas peilis labai lengvai slysta ir puikiai pjauna popierių.
Na ir po viso pjovimo turime du nuostabiai lygius blokus (gaila foto neryški), kurių pjovimo vieta net blizga lyg būtų išvaškuota! Ir švelni kaip kūdikio odelė Jaik... Kol mes iškrapštysime tas kompnesacijas
Pamokos pradžioje meistras atnešė parodyti jo daromą knygą Valdovų rūmų ekspozicijai. Gal nebūtų tiklsu vadinti tai restauracija, greičiau replika į senovinę knygą. Viršelis vienas, o turinys visai kitas Foto matosi padaryti štampai odai.
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 29, 22:03)
Ir vis dėlto tą juostutę reikėjo mums suklijuoti su 1 ir 2 lanku... Šiandien pjovėme bloko kraštus, tai spaudžiant tarp spaustuvų bloką pirmasis lankas prasislinko.
Na ir po viso pjovimo turime du nuostabiai lygius blokus (gaila foto neryški), kurių pjovimo vieta net blizga lyg būtų išvaškuota! Ir švelni kaip kūdikio odelė Jaik... Kol mes iškrapštysime tas kompnesacijas
Pamokos pradžioje meistras atnešė parodyti jo daromą knygą Valdovų rūmų ekspozicijai. Gal nebūtų tiklsu vadinti tai restauracija, greičiau replika į senovinę knygą. Viršelis vienas, o turinys visai kitas
Na ir po viso pjovimo turime du nuostabiai lygius blokus (gaila foto neryški), kurių pjovimo vieta net blizga lyg būtų išvaškuota! Ir švelni kaip kūdikio odelė Jaik... Kol mes iškrapštysime tas kompnesacijas
Pamokos pradžioje meistras atnešė parodyti jo daromą knygą Valdovų rūmų ekspozicijai. Gal nebūtų tiklsu vadinti tai restauracija, greičiau replika į senovinę knygą. Viršelis vienas, o turinys visai kitas
vau kaip įdomu
o čia jie taip sakė, kad reikia klijuoti ar tai jūsų išvada? gal pasislinko, nes pirmas lankas gal buvo laisviau prisiūtas? man irgi būdavo, kad spaustuve lankai pasislenka, traukiu lauk ir taisau, vėl veržiu..
tą jų pjovimo aparatą aš per muges jau apžiūrėjau (nežinojau, kad jis vadinas gobeliu) bet jie tikriausiai turi ir giljotinos mašiną? bežiūrint pasistojo klausimas, kur jie tą gėrį (įrangą) perka..
kaip kaip, kokias kompnesacijas/kompensacijas?
kad blizga tai įsivaizduoju kaip malonu (jau gal ir pasiilgau tokių knygų), mes tai su šlifavimo popierium paplušėdavom jei reikia, nes mašinų peiliai dažnai nepagaląsti būdavo ir visokios pjovimo žymės (ranteliai) likdavo. šiaip siųlyčiau tai išnaudoti ir daryti knygą dekoruotu kraštu
o dar paklauskit, ar jūsų meistrai marmuruoto popieriaus patys negamina/nemokina?
dėl valdovų rūmų knygos, o koks tas turinys, kad sakote visai kitas (aš pas mažvydo bibliotekos restauratorius irgi mačiau knygas tai ekspozicijai, bet ten autentiški restauruoti darbai, įspaudų smulkumas, tikslumas ir tobulumas tiesiog kerintis (ypač ant mažyčių portretinių atvaizdų tas matosi), neveltui dekoro štampukai, plokštelės, ruletės, ar pan. visada brangūs buvo, nes nuo jų kokybės visas knygos grožis priklauso..)
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
o čia jie taip sakė, kad reikia klijuoti ar tai jūsų išvada? gal pasislinko, nes pirmas lankas gal buvo laisviau prisiūtas? man irgi būdavo, kad spaustuve lankai pasislenka, traukiu lauk ir taisau, vėl veržiu..
Sakė, kad reikia klijuoti. Kuomet pjovimas pasirodė ne toks lygus, sprendėme kame problema. Pamatėme, kad pirmasis lankas prasislinkęs 1mm (bet iš karto matosi netikslumai ) Tuomet išsiaiškinome, kad praėjusią pamoką nesuklijavome juostelės. Ir pačios pajutome, kad blokas stabiliau stovėtų, jei būtume klijavusios.
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
tą jų pjovimo aparatą aš per muges jau apžiūrėjau (nežinojau, kad jis vadinas gobeliu) bet jie tikriausiai turi ir giljotinos mašiną? bežiūrint pasistojo klausimas, kur jie tą gėrį (įrangą) perka..
Giljotiną turi, o vat gobelį sakė turi tik gal 3 žmonės Vilniuje (jei ne Lietuvoje). Ir kaip supratau, jį naudoja tik vertingoms knygoms pjaustyti, kad diskas neatšiptų. Pasisekė mums, kad leido savo blokelius apsipjauti Išties buvo superiška pamoka, krykštavome su kolege po kiekvieno pjaustymo Atrodo toks paprastas įrengimas, bet išgaunamas nuostabus rezultatas.
O pats gobelis darytas pagal brėžinį, sakė gal 300rublių kainavo anais laikais Bet vertas to Plius pasakojo, kad buvo nusipirkęs iš Vokietijos ~1000lt), tačiau diskas buvo laaabai mažiukas ir greitai atšipo. Nepalyginsi
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
kaip kaip, kokias kompnesacijas/kompensacijas?
Kompensacijas Jau siūnant lankus į bloką, į lanko viduriuką įdedam papildomą tuščią lapelį, kurį po visų darbų išimame. Jos tikslas kompensuoti nugarėlės dėl lanko lenkimo, siūlų atsiradusią didesnę apimtį palyginus su puslapio galais. Ir spaustuvuose geriau laikosi, ir pjovimui patogiau. Išėmus kompensacijas lieka beveik ta pati knygos apimtis (nugarėlės sotris atitinka lanko galus). Matyt lapai įpranta prie tokios padėties.
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
kad blizga tai įsivaizduoju kaip malonu (jau gal ir pasiilgau tokių knygų), mes tai su šlifavimo popierium paplušėdavom jei reikia, nes mašinų peiliai dažnai nepagaląsti būdavo ir visokios pjovimo žymės (ranteliai) likdavo. šiaip siųlyčiau tai išnaudoti ir daryti knygą dekoruotu kraštu
Taip, nebesinorės ir giljotinos po tokių lygybių
Oj dar iki dekoravimo mums dar toli, bet viskas manau su laiku bus
Gal Jūs ką žinote apie šlifavimo kaladėles?
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
o dar paklauskit, ar jūsų meistrai marmuruoto popieriaus patys negamina/nemokina?
Reikės paklausti (soriukas, nepaklausiau dėl priešlapio; eidama vis sau kartojau paklausti, bet matyt kuo dažniau kartoji sau, tuo labiau užmiršti, šį sykį užsirašysiu ). Mačiau Jūsų galerijoje geltoną knygutę, kaip supratau priešlapis buvo marmurinis popierius.
Artotekoje užmačiau, kad vyks Ebru kursai - marmurinio popieriaus gamyba.
QUOTE(trr @ 2010 04 29, 23:09)
dėl valdovų rūmų knygos, o koks tas turinys, kad sakote visai kitas (aš pas mažvydo bibliotekos restauratorius irgi mačiau knygas tai ekspozicijai, bet ten autentiški restauruoti darbai, įspaudų smulkumas, tikslumas ir tobulumas tiesiog kerintis (ypač ant mažyčių portretinių atvaizdų tas matosi), neveltui dekoro štampukai, plokštelės, ruletės, ar pan. visada brangūs buvo, nes nuo jų kokybės visas knygos grožis priklauso..)
Turinys skirtas šlovinti valdovo pavaldinį (meistras sako, kad joks valdovas pas save bibliotekoje nelaikys ir negamins knygos, kuri šlovintų ne jį, o pavaldinį). Na o viršelis nuo kažkokios valdovo knygos, prasideda " SIGIS MVNDVS..."
Čia žinokit irgi įspaudai nerealiai mažučiai ir gražūs. Buvo imtas senos knygos viršelis ir ten skaitmenintas raštas. Kadangi truputį dirbu su skaitmeninimu tik kitoje srityje, tai matau, kad darbo nemažai įdėta. Ir kai pagalvoji, kad šiuolaikinėmis technologijomis tai atrodo gana sudėtingai, tai įsivaizduokime, kaip prieš šimtus metų graviravo tokius raštus
žiauriai įdomu buvo sužinoti smulkiau apie gobelį
tai gal tas pats švytrinis popierius, tik su kietu pagrindu..
taip, ten pas mane marmuruotas, bet tai likučiai iš studijų laikų.
dėl ebru nežinau, šitas turkiškas truputi kitoks (na technologinis principas beveik tas pats, bet) man labiau rūpi tie klasikiniai prancūziški marmuravimai (šukiniai, sūkuriniai, "akmeniniai", daug ten jų)
tai "žygimantas" augustas nu įdomu, o kas tada galėjo rašyti knygą šlovinančią pavaldinį , nors šiaip valdovui ir grafas pavaldinys o gal ir pavaldinio vardas žinomas arba knygos laikas.. būtų įdomu pasigilinti, kas ten ir ar tikrai taip negalėjo būti.
ogi normaliai, graviravo, liejo, raižė, ėsdino rūgštimis, kaip ir daug ką darė rankomis ir vargo nematė , nes niekur taip neskubėjo kaip dabar. (nu čia filosofuoju ).
tai viršelio dekoras (ir ornamentų išsidėstymas) identiškas originalo knygai?
kiek stebiu šiuolaikiniai tokie dekoro įrankiai žymiai primityvesni (tiek piešiniu, tiek įrankio kokybe). geriausiai ieškoti klasikinių, ir jų va tokių kopijų..
QUOTE(ataraxia @ 2010 04 30, 08:58)
Gal Jūs ką žinote apie šlifavimo kaladėles?
tai gal tas pats švytrinis popierius, tik su kietu pagrindu..
QUOTE
Artotekoje užmačiau, kad vyks Ebru kursai - marmurinio popieriaus gamyba.
taip, ten pas mane marmuruotas, bet tai likučiai iš studijų laikų.
dėl ebru nežinau, šitas turkiškas truputi kitoks (na technologinis principas beveik tas pats, bet) man labiau rūpi tie klasikiniai prancūziški marmuravimai (šukiniai, sūkuriniai, "akmeniniai", daug ten jų)
QUOTE
Turinys skirtas šlovinti valdovo pavaldinį (meistras sako, kad joks valdovas pas save bibliotekoje nelaikys ir negamins knygos, kuri šlovintų ne jį, o pavaldinį). Na o viršelis nuo kažkokios valdovo knygos, prasideda " SIGIS MVNDVS..."
tai "žygimantas" augustas nu įdomu, o kas tada galėjo rašyti knygą šlovinančią pavaldinį , nors šiaip valdovui ir grafas pavaldinys o gal ir pavaldinio vardas žinomas arba knygos laikas.. būtų įdomu pasigilinti, kas ten ir ar tikrai taip negalėjo būti.
QUOTE
Čia žinokit irgi įspaudai nerealiai mažučiai ir gražūs. Buvo imtas senos knygos viršelis ir ten skaitmenintas raštas. Kadangi truputį dirbu su skaitmeninimu tik kitoje srityje, tai matau, kad darbo nemažai įdėta. Ir kai pagalvoji, kad šiuolaikinėmis technologijomis tai atrodo gana sudėtingai, tai įsivaizduokime, kaip prieš šimtus metų graviravo tokius raštus
ogi normaliai, graviravo, liejo, raižė, ėsdino rūgštimis, kaip ir daug ką darė rankomis ir vargo nematė , nes niekur taip neskubėjo kaip dabar. (nu čia filosofuoju ).
tai viršelio dekoras (ir ornamentų išsidėstymas) identiškas originalo knygai?
kiek stebiu šiuolaikiniai tokie dekoro įrankiai žymiai primityvesni (tiek piešiniu, tiek įrankio kokybe). geriausiai ieškoti klasikinių, ir jų va tokių kopijų..
QUOTE(trr @ 2010 04 30, 11:06)
tai viršelio dekoras (ir ornamentų išsidėstymas) identiškas originalo knygai?
kiek stebiu šiuolaikiniai tokie dekoro įrankiai žymiai primityvesni (tiek piešiniu, tiek įrankio kokybe). geriausiai ieškoti klasikinių, ir jų va tokių kopijų..
kiek stebiu šiuolaikiniai tokie dekoro įrankiai žymiai primityvesni (tiek piešiniu, tiek įrankio kokybe). geriausiai ieškoti klasikinių, ir jų va tokių kopijų..
Identišku nepavadinčiau, nes nedarė užsegimų, naujosios knygos formatas maesnis, tad teko ganėtinai ornamentus suspausti. Bet šiaip ornamentika išlaikyta.