Knygrišystė - 1 tema

įdomi mintis. o kur tai yra?

gaila negaliu įkelti foto, bet bent jau tas presas kurį aš naudoju, kaži ar įmanoma pasigaminti, aš jo net nepakeliu. neklauskit kur gauti, man tėvas iš kažkur nurašytą atvilko. o šiaip anksčiau tam reikalui naudojau dideles knygas, plytas, senus lygintuvus ar net savo užpakalį (nors presas tam tikrai neprilygsta su juo ne tik "miortvai" susiklijuoja, bet ir visokias raukšles ar sustorėjimus tiesiog įspaudžia į kartoną, išlygina, tad ir vaizdelis žymiai pagerėja)


jų yra gal niolika ir dar kiekvienas gali turėti visokių niuansų, t.y. galima sakyti "porūšių" (tarkim kažkokį elementą prancūzai daro vienaip, vokiečiai kitaip, rusai dar kitaip). ne visų būdų ir mus mokė, daug ką teko vėliau išsiaiškinti pačiai. beto kaip sakiau odinių viršelių (kuriuos man daugiausia ir teko daryti) darymas pareikalautų dar vienų - odininkystės kursų o ten jau prasideda kur kas sudėtingesni ir (svarbiausia) brangesni dalykai, tad į tą sritį nenorėčiau smarkiai leistis, tuos dalykus man tiesiog reiktų atsieti, supaprastinti ir išsiversti tik su audiniu ir popierium.
šiaip profesionaliai knygrišystės mokomasi mažiausiai keleta metų (jau ne kartą sakiau, kad senovėj to mokydavosi ir visus septynis ar aštuonis) tad kad ir kokius kursus baigsi visko nesužinosi, nes tam reikia daug praktikos, o praktikai daug laiko ir investicijų.
teoriškai tų įrišimo būdų žinau kur kas daugiau nei praktiškai, bet net ir profesionalai visų būdų nepraktikuoja (nereikia pamiršti, kad šis amatas iš esmės yra miręs ). viena vertus ne visų būdų prisireikia, kita vertus kai kurie (senoviniai) būdai yra per sudėtingi (per brangūs) ir nebenaudojami ar net pamiršti, dar kiti netinka, nes taip diktuoja medžiaga ir pan. žiūrint iš profesionalios knygrišystės taško tiksliai ir taisyklingai (pagal visas klasikines tradicijas t.y. su odiniais viršeliais, ant rimtų ryšių, su visais būtinais tvirtinimo elementais viduje, su lenkta nugarėle, su taisyklingai suformuotais valcais, su rankomis siūtais kaptalais, su šilko priešlapiais ir dubliūrais, auksuotais bloko kraštais, pakalstymais ir t.t.) įrišta knyga lietuvoje neturi pirkėjo, tad niekas jų ir negamina, net jei ir moka (bet jei negamina, vadinas ir tobulėti negali)..
taigi man reiktų išsirinkti ko būtent verta ir lengva būtų mokyti.

taigi, kad savo užpakaliu jau nebeišeina pasikliauti nors gerai paslėgti ( beje kaip ir knygomis ar plytomis, nors plytos vienu metu pusė velnio buvo


tu gal tokį turi omenyje? tokį ir aš priglausčiau

Dėl kursų tai norėtųsi pamatyti tokius būdus, kuriuos galėtum namie taikyti pats. Visi exkliuzyviniai dalykėliai gal galėtų būti seminaro tipo, nes ir tai labai įdomu.

Tokių presų kaip Irmulia prirodė man atrodo galit prašyt dėdžių kurie virint moka. Tikriausiai nebus tokie dailūs, bet funkciją taip pat atliks.

jo jo, panašus dabar galvoju kaip pavyzdi, jei užsisėsi ar net atsistosi ant žmogaus piršto jo nesutraiškysi, o va su tuo presu iš piršto ir sultis išspaustum laisvai taigi, visai kita slėgimo jėga.
na jo, kaip siūlo coccinela, "metalistai" manau padarytų tokį užsakymą.
Papildyta:

vat aš irgi taip galvoju..

Pritariu

oooo net halloween'u pakvipo pilnai tikiu, kad toks monstriukas sugebėtų sriubą padaryti ne iš vieno pirštelio na ką, teks kabinti kokius suvirintojus nebent pavyks rasti gatavą tokį

dar grįšiu truputį prie šito reikalo, kodėl reikia kiekvieno lanko lenkimo liniją prispaudus perbraukti su mentele ir paskui dar visus lankus paslėgti. kai susiųsi nesuslėgtus lankus, knyga (ypač jei didesnė ir dar jei guli lentynoje tarp kitų knygų) vistiek laikui bėgant susiguli ir lankai patys susislėgs, bet tada šiek tiek atsiras vietos ir atsipalaiduos siūlas, knyga pradės klibėti (lankai slankioti). taip kad ne dėl grožio čia tas suslėgimas..

Štai ką atkasiau ir sakau , jei nepavyks susitarti su kokiu metalo meistriuku dėl to monstriuko, tai pati va tokį kažkokį bandysiu susimeistrauti - vis geriau nei bandyti presuoti užpakalio pagalba
Kaip pasigaminti knygų presą? ( aprašymas)

http://www.cityout.l..._risamos_knygos

trr, prašom pralaisvint savo až

Ačiū, pudra, jei spėsiu šešt. darbus apsidirbti - reikės nulėkti pažiūrėti nes skamba įdomiai

pagaliau ir gildija lenda iš pogrindžio, senai laikas. jie panašius pasirodymus rengia per amatų dienas ir kitas vilniaus šventes. turi visokių pavyzdžių ir pasakoja kas kur kaip. kadangi jie (seniausios bibliotekos) restauratoriai tai visokių senovinių įdomybių turi.

beje, o tam straipsny priešpaskutiniai du sakiniai yra absoliuti nesąmonė, perkopijuota žinau iš kur. taigi jaučiu pareigą juos pataisyti - XXa pradžioje lietuvoje tik vos viena kita spaustuvė turėjo įrišimo mašinas, taigi įrišimas rankomis nebuvo pamirštas, (tik tiek, kad XIXam knygrišystė, lyginant su ankstesniais amžiais išgyveno nuosmukį, bet tikrai nebuvo pamiršta ), o netgi labai gyva buvo iki pat antro pasaulinio karo, ir tik pokariu šis procesas buvo pilnai mechanizuotas, ką jau kalbėt apie XIXa. (tik kad lietuviai tų knygų neskubėdavo rišti).