Knygrišystė - 1 tema

aha, ŠU čia, žinau tokį, puikus odos meistras. o Šaulauskaitės paskaitų turbūt nebuvo tarp pasirenkamų dalykų? dabar aišku iš kur tokie darbeliai ir "senoviškumas" knygelės

baltasis_ilgaausi, knygutės psl tikrai suintrigavo... O gal gali nufotografuoti kaip iš vidaus atrodo Na, pavartyk prieš objektyvą Labai labai smalsu


Aš viena iš jų, bet dar mėgėja tik.... Kažkaip visose savo specialybėse rišau knygas, tačiau labai norėčiau kokius metelius su super meistru padirbėti.... Knygom jaučiu ...na sunku pasakyti... Matyt tiesiog tyrus, kvepiančius kultūra, estetika, istorija švelnius jausmus.... Apskritai žodis, kalba, raštas.... Juk viskas susideda į knygą, o man visos šios komunikavimo priemonės tiesiog....
trr, o gal gali patarti kaip iš gerbėjų rato į žinovus patekti


Nežinau kaip ji daro, jau prašiau parodyti Bet yra pačių įvairiausių rašalų, pigmentų, pudrų.... Yra yra tų priemonių, tik LT labai mažai... Užsuk pas mus į scrapbooking'o pirmąjį postą, ten yra LT parduotuvių sąrašas, kurios prekiauja daikteliais, kuriais galima sendinti... Bet teks pasiknaisioti, nes konkrečių psl nurodyt negaliu, nepamenu mintinai

Pavydžiu tau šio jausmo... Aš jau jį daugiau mažiau praradau. Aišku, knyga man visuomet bus vertybė. Bet dabar ji ir mano darbo priemonė. O padirbus kiek bibliotekoje išlepau. XIX a. knyga yra mažų mažiausiai nesena. XVIII dažniausiai irgi neįdomios... Na, inkunabulai, XVI a. jau geriau. Bet ir XVI a. knyga, jei įrišimas - paprastas pergamentas, kažkokių ypatingų iliustracijų, proveniencijų nėra, nelabai ką įdomaus pasako. O kur dar dulkės, pelėsiai, musės ir t.t. ...
Aišku, šitokio darbo dėka ir nuostabių grožių galėjau prisižiūrėti: ir iliustracijų, ir įrišimų, ir įrašų, parodančių, kaip knyga keliavo iš rankų į rankas, kartais užklysdama ir pas garsius istorinius veikėjus (teko ir tokių sutikti)

na būdų keli yra odos meno ir knygrišystės specialybė dėstoma KK Vienožinskio menų fakultete ir ŠU dailės fakultete. dar geriau yra Talino dailės akademija, arba visai knygos menui skirtos mokyklos Paryžiuje ir kitur... kitas būdas, susirasti profesionalų knygrišį ir prašytis pas jį į mokinius, kaip senovėj.. yra dar tokia Vilniaus knygrišių gildiją, gal ten pasiklausti (tik ten pagrinde restauratoriai).. na gal vieną tokį geranorišką žmogų ir pažįstu (nes šiaip jie kartais uždari gan, profesinėmis paslaptimis nelinkę dalintis ) bet net neįsivaizduoju, ar jis sutiktų.
regis jum patiktų būti knygų restauratore ten jie su tokiais senoviniais grožiais "bendrauja"...


o kokioje bibliotekoje čia? aš labiausiai svajoju patekt ir pasibūti VU biblės ir MAB'o fonduose, regis ten daugiausia vertybių. tikrai, vartydamas tas senas knygas pasijauti toks mažas, toks laikinas..

Vajeee, kokia gražia paslaptim padvelkė...
Niekaip nesu prisilietusi prie to, tačiau knyga visada kelia ypatingus jausmus... Netgi naujomis užrašinėmis ypatingai gėriuosi, ką jau kalbėti apie knygas, o dar tokiuos puikiuos apdaruos...

Tai ir pati gali nemažai papasakoti... Galbūt kada nors susitiktume gyvenime, paklausinėčiau įvairių dalykų


Ar dabar ta specialybė taip jau vadinasi? Kai studijavau dar vadinamajam Stepžukyje buvo tik Oda ir psio
Matyt naujų dėstytojų turi.... Reiks užsukti pasidairyti.

Fantastika Jei pavyktų į tokią patekti Gal žinai konkrečių pavadinimų????

Apskritai tai jau aš kalnus specialybių turiu, tačiau knygos.....knygos yra.... oi labai didelis turtas ir gėris, tai tikrai norėčiau pasiklausinėti kažkokių ypatingų dalykų, tačiau tai daugiau bendram išprusimui, sielos pamaitinimui
Man labiausiai patinka jas daryti, bet svajoju daryti tobulai, nes dabar dar darau kol kas tik intuityviai O restauruoti matyt taip pat būtų įdomu, tačiau dar neteko su tokiu dalyku susidurti.. Kai kurios restauravimo rūšys man yra per daug lėtos.... pasidaro nuobodu, tačiau labai vertinu restauravimą apskritai. Labai.

ne, tiesiog pats stepžukis dabar ir yra Vienožinskio menų fakultetas, o kaip ten tiksliai odos specialybė vadinas ir nežinau o kada baigėte? niekas ten labai ir nesikeičia.. dėstytojai skundžiasi, kad trūksta norinčių stoti į tą odą.

su tuo Paryžium (bet yra ir kitur) tikrai yra labiau specializuotos mokyklos, bandžiau kažkada googlinti, bet kadangi visai nemoku (deja deja ) prancūzų kalbos tai bergždžias reikalas buvo. jei labai reik pabandyčiau paieškoti užrašuose.. mat prancūzų knygrišystė apskritai ir kitais amžiais dažniausiai buvo pirmaujanti Europoje, ten tradicijos, kokybė, mąstai ir kiekiai ojoj kokie. ir dabar bibliofilai, knygrišių sąjungos, parodos, aukcionai, leidžiami albumai, katalogai, straipsniai apie knygrišystę, žo gyvenimas toj srity verda. (Beje, kaikurie garsių meistrų įrišimai (art deco stiliaus, tarpukaris) aukcionuose parduodami po keliasdešimt tūkstančių dolerių)
restauruoti sakau dėl to, kad restauratoriai gausiai susiduria su senomis gražiomis knygomis, bet kūrybos gi ten nėra. žinoma įdomiau pačiam rišti.
o dėl to tobulo rišimo tai sudėtinga daug praktikos reik ir gero mokytojo..
Beje yra daug įrišimo būdų, iš kurių tobuliausias (ir sudėtingiausias) skaitosi "prancūziškas" rišimo būdas. ir mūsų knygrišiai gal ir moka jį, bet retai naudoja.

Apskritai knygrišystė skaitosi miręs amatas. ta prasme kai įrišami tušti lapai, tai dar nėra knygrišystė tradicine prasme. nes tradiciškai buvo (na ir yra) įrišama jau spausdinta knyga. kadangi beveik iki pat 20 am knygos iš spaustuvių išeidavo be viršelių, kiekvienas pirkėjas nusipirkdavo nerištą knygą, todėl paskui būtinai turėdavo kreiptis pas knygrišį (beje labai dažnai įrišimas būdavo kur kas brangesnis už pačią knygą ), o čia jau pagal turimas lėšas bei norus ir viršelį užsakydavo - jei nori užsakai pusodinį ar pigiausios odos, o jei nori - renkiesi prabangesnių odų, puošta ornamentais, dramblio kaulu, vėžlio kiautu, auksu ir t.t Dabar gi kaip žinia, visos knygos įrišamos spaustuvėse mašinomis, rankomis daromas įrišimas tapo nebereikalingas, nunyko tradicinis užsakovas, o knygrišiams beliko arba užsiimti knygų restauravimu arba kurti meninius įrišimus parodoms...
išsiplėčiau truputi.

Jeigu pasakytum, kas konkrečiai domina, galėčiau ir eksponatų paieškoti.

O šiaip, ko ten tik tame Paryžiuje nėra... Paskutinį kartą netyčia buvau ekskursijoje Prancūzijos nacionalinėje gobelenų audykloje (nepamenu, kaip ji tiksliai vadinasi). Įkurta dar karalių laikais, prancūzai baisiai didžiuojasi, kad tai jų nacionalinis turtas. Iki šiol naudoja XVIII-XIX a. stakles (ar senesnių turi, nežinau, pamiršau paklausti, mums nerodė...). Pas juos ten viskas taip, tiek visko turi, kad tik žinok, ko norėti...

Dėl pačių knygų įrišimų: mačiau tokių, kurie yra vos pakeliami (aišku, ir pačios knygos didelės). Viršeliai - medinės lentos, aptemptos oda, aksomu, pergamentu. Puoštos sidabriniais apkaustais, užraktais. Ne veltui dalis tokių knygų bibliotekose būdavo net grandine pririšamos, kad kas nors jų neišneštų (bet visvien sugebėdavo išnešti). Kai kuriose būdavo įrašomos bausmės, grasinant net ekskomunika, jei kas knygą iš bibliotekos išneštų (šitai veikdavo efektyviau, kiek teko girdėti...) Bet būdavo ir knygų, apie kurias sunku pasakyti, ar jas vadinti įrištomis, ar ne, kai jos tik apklijuojamos vos storesniu popierius, nelabai besiskiriančiu nuo to, su kuriuo knygą parduodavo iš spaustuvės. Įdomios vienuolynams priklausiusios knygos, ypač brevijoriai, regulos. Jose galima rasti net kokius 7-8 savininkus surašytus (šias knygas jie turėjo teisę pastoviai laikyti celėse). Tiksliai nežinau, kada būdavo perduodamos šios knygos kitam žmogui, nors ir turiu prielaidų. Deja, nelabai yra galinčių jas patvirtinti...

Na, truputuką "užsišnekėjau". Bet jau turiu keliauti į biblioteką knygų užsisakinėti... Prisipažinsiu, visai norėčiau kokiam pusmečiui ar net metams įsidarbinti knygrišykloje. Bet kad niekas manęs ten nepriims, diplomų per daug turiu... O ir atlyginimas mažokas...

tai čia gal ir bus tos neįrištos, tik brošiūruotos (kai knygos lankai, dažniausiai neapipjautais kraštais, vos vos sukabinti nugarėlėje klijais ar vienu siūlo dygsniu) knygos. su tokia ir eidavo pirkėjas pas knygrišį, tačiau, kadangi kaip minėjau įrišimas buvo brangus (ne vien dėl brangių medžiagų) tai neretai knyga ir likdavo neįrišta. arba kitas variantas, žmogelis tą knygą apvilkdavo pats kaip išeina.

o tai kad dabar knygrišyklose beveik viską mašinos atlieka, o ir įrišimo (siuvimo) principai kitokie nei senovėje o ar bėra tų knygrišyklų, kur rankomis atliekama, abejoju arba tokiose dirbtuvėse būna ne vien įrišimo darbai, o ir to, senoviškai tariant, kartonažo darbai (futliarai, dėklai, dėžutės viskam)
apskritai knygrišystės amato anksčiau mokydavosi septynis metus

Pirmiausia, ačiū už pagarbą, tačiau kreipkis į mane "tu"
2001 baigiau Dailiojo stiklo studijas Stiklas

Nėra taip, kad jau labai reikėtų, tiesiog dėl įdomumo, nes tikrai nemanau, jog vykčiau studijuoti O aš ir pati pasiieškosiu, nes man prancūzų kalba nėra visai nepažįstama. Bet jei rastum info apie tą "prancūzišką" įrišimą, būtų smagu sužinoti

Apie tai, kokia yra tikroji knygrišystė iš bendro išprusimo žinojau, ir turiu svajonę įrišti MB poezijos knygą jam jubiliejaus proga tačiau ta info, kurią pateikiate su Zemugne man laaaabai įdomi. Ačiū




Kadangi apie visą knygrišystės meną žinau dar tik trupinius, sunku pasakyti kas konkrečiai domina.... Turėčiau pastudijuoti tuos septynis metus, kad galėčiau jau apsispręsti, o dabar galiu pasakyti, kad domina tradicinis įrišimas, bet netradicinis dekoravimas... turbūt šiandien tokie dominantys dalykai, tačiau vis išprūstant kokioje nors srityje, tikslai ir siekiai keičiasi, taigi....

Taip kad tik kalbėk ir kalbėk, man įdomu kol kas viskas viskas
O į VU bibliotekos tamsiausius kampelius norėčiau ir aš, nes jie turi tokių botanikos knygų, atlasų ir žinynų, kad net silpna... Buvau prieš daug metų paveikslų galerijoje parodoje, kurioje buvo viena botanikos knyga su tokiom iliustracijom ir tokio formato Niekada nesu paėmusi svetimo daikto, bet tada labai norėjau čiupti ir bėgti kiek kojos neša

Na, visgi jas būtų galima kaip ir įrištomis vadinti... Kaip atrodo brošiūruotos, neįrištos knygos, puikiai žinau, oi kiek tokių per rankas yra perėję. Beje, prieš gerą penkmetį esu gavusi vieną belgų mokslinį leidinį, tai pagal idėją jį irgi būčiau turėjusi nešti įrišti, lapai net nepjaustyti buvo. Koks malonumas skaityti buvo , o pirmiausiai dar susipjaustyti lapus... Ech...


Su VU bibliotekos fondais iš vidaus nesu susipažinusi. Bet turi jie ten lobių... Šiandien ėjau ten knygų užsisakyti, o pas juos sanitarinė Tik tiek, kad knygą vieną nusipirkau, kitaip visai nagus būčiau nusigraužusi.
O dėl didelių knygų svorio: rengiau vieną parodą, knygas dėjau ant stiklinių lentynų... Tada supratau, kad stiklas linksta... Vienos XVII a. Biblijos taip ir nepadėjau. Svėrė ji, jei neklystu, virš 10 kilogramų... Vien laikyti ją smagu buvo Norėjau dabar surasti tikslesnius duomenis, bet kompiuteryje jų neturiu. Kada prie progos galėsiu įmesti kokio lapo iliustraciją, nes tada ir eksponavau du fotografuotus tos knygos lapus ir aprašymą su paaiškinimu, kodėl nėra knygos originalo. O dėl čiupimo ir bėgimo, aš su ne viena knyga mielai taip būčiau pasielgusi (ypač su tomis, už kurių paėmimą ekskomunika grasino, tuo labiau, kad ji jau visvien nebe toje bibliotekoje yra, kažkada priklausė Vilniaus kolegijai)

Zemugne, rodyk viską ką gali Siaubingai įdomu