Gyvenimas po vyro mirties

skyrelyje viana auginu vaika yra tema nasles ten mamytes jus prijims
stiprybes viasoms

Sveikutes. Va ir aš pribrendau parašyti ta skaudžia tema. Palaidojau vyra 2002m. Likau su dviem dukrelem( 11 ir 13m). Kaip buvo sunku, net sunku aprašyti, neturejau pagalbos net iš mamos nes irgi ja palaidojau ankščiau Ir dabar praejus tiek metu negaliu pamiršti savo vyro( nors turiu žmogu su kurio gyvenu kartu nors mes nesusiraše ir suneli turiu nuo jo), bet vyra negaliu pamiršti, mes vis del to pragyvenom 14m. kartu. Gal todel, kad su antru "vyru" ne viskas gerai klostosi. Mes pikstames ir vienintele priežastis jo mama( jis vienintelis sunelis pas ja). Vaiku maniškis neturejo ir pasirašiau ant to, pagalvojau, jei pagimdysiu jam vaika, busiu mylima ir laiminga, visi busim laimingi. Ne netaip išejo, jis sako, kad žmonu gali buti daug, o mama viena Žodžiu ko toliau to labiau gailiosi, kad taip padariau, vienintelis pukus dalykas visame tame, kad dabar esu triju vauku mama( turiu SUNELI ) Mano panom jau 18 ir 20m. išleks iš lizdelio bet aš neliksiu viena. Blogas dalykas tas, kad vis dažniau liudžiu. Gyventi su vyru ir žinoti, kad jis taves ne myli, bet gerbe, nežinau kas geriau, pasimečiau. Pavydžiu tiem kurie susikure savo gyvenima ir po vyro mirties. Jei bučiau išsiskyrusi kitaip žvelgčiau i visa tai, bet aš našle ir bijau, kad tokio vyro nesutiksiu.

labai man tavęs gaila, bet neturėtum gyventi su tokiu žmogumi, tu pamirši kad esi graži ir šilta moteris kuri nusipelno būti mylima tykėk savimi

Jo butent dabar dar esu nepatenkinta savo kunu po gymdymo, žodžiu nemyliu saves tokios kokia esu. Su laiku gal viskas atistos i savo vietas, reikia sportuoti, reikia išeiti man i žmones i darba ir viskas tikiu bus gerai. O gyventi ir žinoti, kad esi nemylima(tik gerbiama) žinokit baisu. Dar viena istorija kuri negaliu niekaip pamiršti, nes nežinau ar buvau teisi. Budama neščia ketvirtam kažkur menesi susiruošiau per mamos diena i kapines(aplankyti mama, tuo pačiu vyra, senele, seneli, teta, visi ilsisi jau ramybeje). Su mumis kaip visad "vyro" motina užsinorejo nuvažiuoti, aplankyti savo vyro (su kurio buvo išsiskyrusi) motina, bet tai tik prietekstas kartu važiuoti, nes ji dabar viena gyvena, mat jai liudna namie sedeti, net prašesi su mumis prie ežero jei kada važiuosim, žodžiu turim ja linksminti, beveik visur buti su ja. Aš paprieštaravau ta diena ir pasakiau, kad pas saviškius i kapines ja neimsiu, ten ilsisi mano artimieji, ji net ju nepažista ir kaip atrodytu, kad ji stovetu tuščiai prie kapo mano pirmo vyro(jokiu jausmu), kam to reikia. Pasakiau jei ji nori aplankyti tavo močiute nuvažiuosit kada kita karta. Žodžiu "vyras" pasake arba mes važiuojam su jo mama arba aš važiuoju viena. Man iš nervu pulsas pakylo tada iki 140d/min. Žinokit užsispiriau ir važiavau viena. Sunku išsivaizduoti kas galejo man kelyje nutikti, bet "vyras" mane tokia visa paleido. Gal tai buvo netgi mano neščiosios kaprizas(taigi neščiai buna visada viskas kitaip), o jis i ta dalyka net neatkreipe jokio demesio. Galiausiai po kapiniu turejau važiuoti i ligonine, nes pradejau nejausti vaikelio Na tada jis jau nuvažiavo su manim, aišku jo mama to nežino. Va kokia istorija. Ir dabar galvoju jei jis galejo su neščia moterim taip pasielgti kas bus toliau Net negalvojau, kad savo pirma vaikeli jis taip saugos Aš ryžausi pagymdyti jam vaika, kad gyventi kartu(nes buvo pasakyta, jei gyvensim kartu jam reikia vaiko) o jo poelgis man nesuprantamas. Na gerai aš nemylima o vaikelis?....

Neparašiau, kad su vyro motina ir dabar santikiai nekokie. Šiaip jai nieko apart jos sunelio o dabar ir anukelio(nors kaip jis gyme net nieko jam apart pampersu poka ir neatneše, mat nežino ji ka vaikeliui reikia o paklausti nebutina, sake na paskui, taip ir praslydo viskas, vaikui jau 1,5m, vis paskui. Dar kalba, kad vaikeliui nieko jai negaila, bet nieko ir nenuperka)nereikia. Ji net su mano dukromis nesisveikina kai ateina pas mus("vyras" gyvena mano bute), na čia aš skaitau išsilavinomo problema, ji i akys nežiuri, va tai baisiau. Esu girdejusi apie tokius žmones, sako kai kalba jie ir nežiuri i akys, negeri jie, nežinau ar tai tiesa, bet pradedu tiketi, nes jau buvau susitikus dar su tokiu vienu. Motina niekada man nepaskambins, nepaklaus, kaip aš ir vaikas, visad skambina tik savo sunui, nors niekad net per ji neklausia apie mus

aš tau patarčiau būti radikalesnei ir vyti ta erke iš savo buto ir gyvenimo. manau pati gerai tai žinai dukros jau nemažos o sūnų užsiauginsi pati.negraži sau esi todėl kad negirdi iš savo vyro kokia esi nuostabi o tu ir esi atmink! moteris stipri ir niekas jai neturėtu būti baisu p.s tai tik mano nuomonė

Dar vis stabdau save tik del to, kad neišgyvensiu finansiškai. Kol kas tai pagrindas kodel dar vis kartu. O ar teisingai darau ,kad pešuosi su "vyru" neimdama kai kur jo mamytes? Tiesiog nenoriu, kad su mumis tampitusi toks žmogus kuris net negali pasisveikinti su mano dukromis(jos tai sveikinasi, o atsakymo nera, nors buvo ji perspeta"vyro" tai dabar sveikinasi, bet i mano buta retai užeina, baisiai ji nepageidaujama, nes "šalta" moteris).

visi mamičiukai, mamičiukais ir lieka žiūrėk kiek pagyvenęs dar turto dalies paprašys. viena toki turėjau pažįstama kuris gyvendavo iš moterų kišenės tai net nupurto gaila būdavo tu moterų bet jos juo tikėdavo

Turto tai nepaprašys, nes net nesiruošiu ji prirašyneti i savo namus nei po metu nei po dešimt Šie namai mano ir mano vaiku, jai ka nors turetu savo(turi šioki toki bendrabutinio tipo butuka kuri nuomoja jo mamyte ir pinigeliu sau pasiima Šitas butas buvo jo tevo ažinatelsio, kuri jo motina skirdamasi sugebejo ant saves užrašyti(po to piko, kad tevas nemokejo už buta), bet po to buta užraše sunui. O jis niekada pinigeliu neatims iš mamytes, nežiuredamas net i tai, kad gyvenam mes penkese, jis neturi darbo šio metu(krize), turi chalturos, bet baisiai prastai pinigai už ja mokami, ji gyvena viena, gyvena tik sau, dar ir už nuoma gauna. Na tiesa ant jos buvo keleta metu atgal kreditas už musu mašina paimtas, tai jau dabar nemokam jai po 162lt. i menesi jau kokius keturius menesius, pati pasake, kad galim nemoketi. O kad sutiko anukui prisideti(mes jam kiekviena menesi atidedam pinigelius, kad suejus 18m. turetu bent mokslui) po 20lt. tai du menesius dave o dabar turbut pamiršo, ir aš jai neprimenu, kažkaip apseisiu ir be jos 20lt., pati už ja dedu tuos pinigelius(jos dali) ir tiliu, jai gi anukui nieko negaila Gal jei pasakitumem tai duotu, bet nesiruošiu kiekviena menesi priminti, bala nemate tos 20lt. Ačiū jums, kad palaikot su manim mano nesamoninga rašyba, nors turiu kam išsilieti(taip ir lengviau pasidaro). Gal dar kas prisides kokiu nuomoniu turi, gal aš čia ragana tokia, gal neteisi, pikta

Sveikos,mamos ir netekusios vyrus moterys...As esu dabar pati mama ir turiu nuostabia dukrele astuoniu menesiuku...taciau pries 7 metus as netekau tecio,buvau dar vaikas taciau jau viska suvikiantis vaikas,mano mama liko be vyro,buvo pradetas statyti namas,tetis pats savo rankomis state,ir taip teko ji parduoti,nes mamai auginti buvo mane sunku,ji liko viena su paaugle dukra...jus snekate apie save kaip jums sunku,bet ar pagalvojate,kaip vaikas jauciasi,kai vietoj tikro tecio atvedat svetima vyra...?nepykit,bet as noriu papasakoti vaiko savijauta...mano mama liko nesena nasle,ir iki pat siol neturi kito vyro,todel,kad gerbia jo atminima ir mane...tetis musu isejo i dangu,todel man kitu teciu nebus,jeigu butu tetis palikes mus,muses mama...taip tada gal ir sutikciau,kad butu kitas vyras buves...taciau tetis zuvo avarijoje...dar ir dabar rieda asaros prisiminus ta diena...mamos suvokit ne tik savo skausma,taciau ir vaiko,kuris suvokia,kad tai ne jo tetis o atejas svetimas vyras...nepykit jus ant manes...taciau ir dabar jei netekciau vyro...buciau tokia kaip mano mama...prie altoriaus prisiekus,jog mylesi iki grabo lentos ir myleciau iki grabo lentos...jei po metu gali isileisti i seima svetima vaikui vyra...reiskias ,kazin ar savo amzinateli vyra mylejai...as lenkiuosi toms mamoms taip pat ir savajai mamytei,kuria myliu,kuri su gebejo but stipri moteris ir parodyti visiems ir isaukleti savo vaika viena,buti stipri ir nepalauziama...isleisti ir i mokslus,islaikyti namus...ir isaukleti doru zmogum....atstoti ir teti...jus pagalvokit kaip vaikas turi jaustis...matyti mama gulancia su svetimu vyru...o kazkada sioje lovoje gulejo tetis...Nepykit,bet tai yra mano nuomone,o dar baisiau vaikui matyti mama...atsivedusia kazkoki vyra,kuris skriaudzia ja,ar jus isitikinusiosl,kad kol jus nematote jie buna geri tevai jusu vaikams??????????dabar as bliaunu ir man labai sunku,nes tetis buvo musu auksarankis,gerasirdis linksmas...............................................................................................................................zmogus....o kapas...i koki kapa gultumetes ar salia pirmo vyro amzinajam atelsiui...kuomet jus gyvenot jau po jo su kitu?????????na as tik norejau papasakoti savo istorija ir savo nuomone......bukit stiprios mamos kurios vienos auginate vaikus,nes jus nusipelniusios pagarbos ir vaiko meiles....jus esat nuostabios.....

Šalia pirmo vyro( tokia mano dabartine nuomone). Turbut nera man taip gerai dabar, todel taip nusprendžiau.

gabytes mamytei,

sakyciau savanaudiska,o dabar tu pagalvok,kad mama viena ir neturi i ka atsiremti!!! i dukra? nu bet tai juk ne tas pats..ne teti ji tau atvedus butu,o gal gera zmogu,kuris jumis rupintusi,ir kas sako kad turetum pamirst savo teva ?kad tai reikstu nepagarba jam? nesamone,gyvenimas tiesiog tesiasi,ir kad ir kaip myledama vyra, viskas gali apsiverst,atsiranda kitas zmogus ir tt....
juk tu turi sirdi?tu negali jos valdyt!!!gali nebent save kankint,neturedama kito,del tam tikru priezasciu,nekalbant apie tai kad tikrai yra isimciu,kuriems neatsiranda jausmai kitam zmogui.
as visom keturiom,kad tas skausmas nurimtu,kad atsirastu jausmai kitam zmogui,kad moteris gyventu ir butu laiminga,svarbiausia prisiminimai apie isejusi.

aisku,cia tik mano nuomone