QUOTE(kantrilot @ 2012 12 23, 14:38)
kantrilot, 23 Gru 2012 - 14:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
kantrilot, 23 Gru 2012 - 14:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
Užuojauta tau, mieloji. Jau perskaičius tuos kelis žodžius rieda ašaros. Negi užgriuvo tokios nepakeliamos problemos, kad nerado kitos išeities. Argi tai išeitis, - palikti tave vieną su mažutėm mergytėm šitokiam skausmui. Neįmanoma suvokti. Kiek tau teks visko pereiti. Nieko apie Tave nežinau, o sėdžiu ir verkiu kartu su tavim...
QUOTE(kantrilot @ 2012 12 23, 15:38)
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
Perskaiciau pries tris valandas si tavo pasisakyma ir kaupiausi.. Nieko nezinau apie tave, nieko nezinau apie Ji, bet jau smerkiu. Uzmetykit mane akmenimis
Negaliu suvokti, kaip galima pasielgti taip egoistiskai ir pasitraukti... Kad ir kokios problemos uzgriutu, juk viskas issprendziama, neissprendziama tik mirtis. Nepyk, jei uzsipuoliau Tavo zmogu be pagrindo, gal kada ir atsiprasysiu, bet dabar negaliu...As pati likau su siek tiek didesniais pypliais (mazajam buvo beveik metai, didziajai beveik treji), tai viskas taip pazistama. Bus sunku, nerealiai sunku... Pyksi, kai vaikai sirgs, keiksi gyvenima, Dieva, likima, Ji, kad Tau visa tai teko praeiti, bet... Praeisi. Praeisi del savo pupu.... Isgyvensi, nes Dievas neduoda daugiau nei zmogus pakelia. Nenoriu rasyti tu nuvalkiotu fraziu "laikykis, laikas gydo, gyvenk del vaiku", pati uz jas tuo metu buvau pasiruosusi gerkle perkasti
Tad pasakysiu tik viena, kad Tu ne viena 
Jei reikes pagalbos, manau, kad kiekviena is musu tikrai isties pagalbos ranka. Dabar dar viskas sviezia, bet per tris menesius turi pradeti tvarkytis palikimo reikalus, tai, jei reikes pagalbos ar teisiniu konsultaciju, rasyk i az, pasistengsiu padeti... Juk teisininkai kainuoja, o tuos pinigelius geriau isleisk vaikuciams. Mieloji, mes Tave suprantam 
QUOTE(kantrilot @ 2012 12 23, 15:38)
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
Uzuojauta mieluoji
Pabuk cia su mumis gal tikrai palengves. Niekas negali paimti tavo skausma ant saves aisku bet mes tikrai tave suprantam
QUOTE(kantrilot @ 2012 12 23, 14:38)
kantrilot, 23 Gru 2012 - 14:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
kantrilot, 23 Gru 2012 - 14:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
QUOTE(kantrilot @ 2012 12 23, 15:38)
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
kantrilot, 23 Gru 2012 - 15:38, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
kazkada buvau cia netycia uzklydus..negalvojau,kad ir as cia rasysiu..jis pasikore,liko dvi mergytes,vienai tik trys menesiai,kitai metukai,ir trys menesiai..tik vakar palaidojau.gal su jumis lengviau atsigausiu,bent kazkiek?
Užuojauta... Tikra teisybė, kad jis neturėjo teisės taip pasielgti... Nesuvokiamas sprendimas... Tiesiog nesuvokiamas... Nesvarbu, kas buvo, kokios priažastys privedė prie tokio sprendimo... Trijų mėnesių dukrytė... Dieve...
Ar jūs gražiai sutarėte? Man kažkodėl šmėstelėjo mintis, kad nebent visiškas chaosas šeimoje ir santykiuose, nebent kažkas tokio, ko niekada neišrysi mums pasakyti... Bet net ir tuokiu atveju yra kitokių sprendimų...
Aš vis galvoju, kaip su tuo pykčiu... Gal jis padės įveikti skausmą... O gal tiesiog po kurio laiko suprasi, kad neturi teisės ir negali ant jo pykti ir jo nekęsti už tai... Vien dėl to, kad jo nebėra... Net nežinau...
O šitas skyrelis - tai kaip tika rebilitacija... Pamenu, kai pirmą kartą čia apsilankiau - perskaičiau kiekvienos iš mūsų kiekvieną istoriją nuo pat pradžių... Ir taip skaudėjo... Pavydėjau toms, kurių skausmui jau pusmetis, metai... Kurios jau po truputį ima gyventi... Ir galvojau - kada man ateis tas laikas... Kurį laiką buvau naujokė... Ir kaip žiaru bebūtų - vis pagalvodavau - ir kiek gi laiko būsiu ta "šviežiausia" su "šviežiausiu" skausmu... Ir atrodė - jeigu atsiras naujesnių - man skaudės mažiau, negu joms... Bet... Tiesiog gera, kai gali pasidalinti skausmu ir esi tikra, kad tave nuoširdžiai supras, nes visos mes čia tai patyrusios...
Beja, štai ir praėjo pirmosios Kūčios, Kalėdos be jo... Džiaugiuosi, kad jos jau praėjo...
Kaip pirstu i sirdi.."Dziaugiuos,kad Kaledos jau praejo"..Butent taip ir sakau,kai manes paklausia kas nors, kaip tavo Kaledos..Yra ir tokiu,kurie zino mano skausma,ir tokiu,kurie jo nepazista..Bet privalau rast visiems neutralu atsakyma,kurie ir tenkintu klausianciuosius,ir neskaudintu per daug manes pacios.
Bet cia praktiskai ner ka rasyt - jus visos taip susakot visas mintis,nusakancias jausmus,kad tik asarom apsilieji ir taip ir nepajegi pati suregzti kazka logisko..
Tik vienas dalykas per daug skaudus..Turbut 80% sio forumo dalyviu turi atzalas..Gal jos ir susiduria su kitom problemom,auginanciom jas vienom,bet man,kuriai taip ir liko artima ir neigyvendinta svajone tapti mamyte,tai atrodo neikainojama Dievo dovana,kurios as nenusipelniau..
Turbut visa likusi gyvenima grausiu save,nes ir pries tai labai daug galvodavau,ir kartu su mylimuoju kalbedavom,koki bus musu vaikuciai..
As esu tamsiu bruozu,net nuo mazens svajojau tureti vyra tamsiu bruozu,ir stai gavau,ir nekantravau kada turesim atzalu,kaip jos atrodys,sventai tikejau,kad bus neapsakomo grozio,o taip ir nesuzinosiu. 
.nezinau,kaip su sita nezinia teks gyvent visa likusi gyvenima,mane tai per daug gasdina 
Ir apskritai,neisivaizduoju,kiek dar turesiu jegu isgyvent visa tai visiskai viena..Esu svetimoj saly,nei tikru draugu cia,nei seimos..o po visos nelaimes isvis atsisijojo artimi zmones,ne veltui sako . . . nelaimej pazinsi drauga.. 
Bet cia praktiskai ner ka rasyt - jus visos taip susakot visas mintis,nusakancias jausmus,kad tik asarom apsilieji ir taip ir nepajegi pati suregzti kazka logisko..
Tik vienas dalykas per daug skaudus..Turbut 80% sio forumo dalyviu turi atzalas..Gal jos ir susiduria su kitom problemom,auginanciom jas vienom,bet man,kuriai taip ir liko artima ir neigyvendinta svajone tapti mamyte,tai atrodo neikainojama Dievo dovana,kurios as nenusipelniau..
Turbut visa likusi gyvenima grausiu save,nes ir pries tai labai daug galvodavau,ir kartu su mylimuoju kalbedavom,koki bus musu vaikuciai..
As esu tamsiu bruozu,net nuo mazens svajojau tureti vyra tamsiu bruozu,ir stai gavau,ir nekantravau kada turesim atzalu,kaip jos atrodys,sventai tikejau,kad bus neapsakomo grozio,o taip ir nesuzinosiu. .nezinau,kaip su sita nezinia teks gyvent visa likusi gyvenima,mane tai per daug gasdina Ir apskritai,neisivaizduoju,kiek dar turesiu jegu isgyvent visa tai visiskai viena..Esu svetimoj saly,nei tikru draugu cia,nei seimos..o po visos nelaimes isvis atsisijojo artimi zmones,ne veltui sako . . . nelaimej pazinsi drauga..
Ir mane labai gasdina,kad laikas vis eina,ir visi prisiminimai apie tureta idealu gyvenima su jame esanciu idealiu man vyru - blesta..
Po nelaimes,kai teko grizt i svetima sali prie savo gyvenimo ritmo - nemazai galvojau ir tegalvoju apie didele nuodeme - pasitraukima is sio gyvenimo. Nesakau,kad puolu tai isbandinet,tiesiog tyrineju save - ar tai sugebeciau,jeigu taip,tai - kaip..jeigu ne,tai - kodel..Nes tesinori vieno - but su savo zmogum,o po puses metu jau suvokiu,kad jis kazkokiam kitam paraleliam gyvenime..
Ir manes labai stipriai nepaguostu,jeigu isitikinciau,kad jam ten gerai..Man idomu,ar jam rupi,kaip man cia???Juk as likau sitam materialiam gyvenime,kuriame kurem ateiti kartu..Tikiu,kad jam ten gerai,bet visada sustodavau,mastydama apie isejima is sio materialaus gyvenimo,nes kazkodel isitikinus,kad savizudziai neverti rojaus vartu,o tai man butu pati ziauriausia bausme...Juk iseiciau del to,kad noriu susitikt su juo ir neissiskirt,net nenutuokiu,koki skausma reiktu patirt supratus,kad taip pasielgus - netureciau teises jo net pamatyt..tai ir vegetuoju sitam purvinam materialiam gyvenime vienisa kaip tas akmenukas negyvenamos salos papludimy... ;(
Tai taip neteisinga..
O nebandet nei viena po tokiu gyvenimo smugiu pasinaudot bureju paslaugomis? Nes as tai kazkaip pradejau nebetiket gyvenimu,nepasitikiu ateitim,nei savo planais,juk atrodo bet kada gali imt ir kas nors nutrukt..Nors mirties visiskai nebebijau. O visgi galejo ivykt ta pasaulio pabaiga
Po nelaimes,kai teko grizt i svetima sali prie savo gyvenimo ritmo - nemazai galvojau ir tegalvoju apie didele nuodeme - pasitraukima is sio gyvenimo. Nesakau,kad puolu tai isbandinet,tiesiog tyrineju save - ar tai sugebeciau,jeigu taip,tai - kaip..jeigu ne,tai - kodel..Nes tesinori vieno - but su savo zmogum,o po puses metu jau suvokiu,kad jis kazkokiam kitam paraleliam gyvenime..
Ir manes labai stipriai nepaguostu,jeigu isitikinciau,kad jam ten gerai..Man idomu,ar jam rupi,kaip man cia???Juk as likau sitam materialiam gyvenime,kuriame kurem ateiti kartu..Tikiu,kad jam ten gerai,bet visada sustodavau,mastydama apie isejima is sio materialaus gyvenimo,nes kazkodel isitikinus,kad savizudziai neverti rojaus vartu,o tai man butu pati ziauriausia bausme...Juk iseiciau del to,kad noriu susitikt su juo ir neissiskirt,net nenutuokiu,koki skausma reiktu patirt supratus,kad taip pasielgus - netureciau teises jo net pamatyt..tai ir vegetuoju sitam purvinam materialiam gyvenime vienisa kaip tas akmenukas negyvenamos salos papludimy... ;(
Tai taip neteisinga..
O nebandet nei viena po tokiu gyvenimo smugiu pasinaudot bureju paslaugomis? Nes as tai kazkaip pradejau nebetiket gyvenimu,nepasitikiu ateitim,nei savo planais,juk atrodo bet kada gali imt ir kas nors nutrukt..Nors mirties visiskai nebebijau. O visgi galejo ivykt ta pasaulio pabaiga
QUOTE(.Juo2ke. @ 2012 12 29, 04:29)
.Juo2ke., 29 Gru 2012 - 04:29, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
.Juo2ke., 29 Gru 2012 - 04:29, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: O nebandet nei viena po tokiu gyvenimo smugiu pasinaudot bureju paslaugomis? Nes as tai kazkaip pradejau nebetiket gyvenimu,nepasitikiu ateitim,nei savo planais,juk atrodo bet kada gali imt ir kas nors nutrukt..Nors mirties visiskai nebebijau. O visgi galejo ivykt ta pasaulio pabaiga
O nebandet nei viena po tokiu gyvenimo smugiu pasinaudot bureju paslaugomis? Nes as tai kazkaip pradejau nebetiket gyvenimu,nepasitikiu ateitim,nei savo planais,juk atrodo bet kada gali imt ir kas nors nutrukt..Nors mirties visiskai nebebijau. O visgi galejo ivykt ta pasaulio pabaiga
Atsakysiu is patirties... Rasei apie atzalas, kad apie jas svajojot, planavot, tikejotes. Pasakysiu ziauriai, bet tu esi laiminga, kad ju neturi. As sutikciau visa pragara pereiti is naujo ir simta kartu sunkesni, jei tik buciau likusi viena be vaiku. Net neisivaizduoji, kaip yra sunku matyti vaiko asaras ir aiskinti, kad neturi tecio, kad ji sugrauze vezys. Neviltis ima tomis akimirkomis, kai vaikai guodziasi, kad ju draugu tetis panese, kad ju draugai su teciu konstruoja lektuvus, kad ju draugai su teciu duksta ir apsipila asaromis, kad jie neturi tecio. Mano vaikai dar neina i mokykla, o jau jauciasi pazenklinti... Daznai is draugu mamu isgirstu, kad vaikai kalba su savo draugais apie teti... Stengiuosi atstoti abu, bet matyt tai nera imanoma... Ir as tikrai sutikciau atkenteti dar daugiau, kad tik nebutu teke to praeiti mano mazyliams... Galiu pasidziaugti nebent tik tuo, kad mano pypliai liko dar mazi, kad ne viska suvoke... Labai tikiuosi, kad ta vaikystes trauma nebus labai didele...
Klausei apie burejas, tai as jas aplankiau... Man visada buvo smalsu, bet niekaip neisdrisau. Po netekties jau nebeturejau ka prarasti, tai nukeliavau. Man visada buvo svarbu tureti seima, pilnaverte, kurioje butu ir tetis, ir mama, todel netekti suvokiau kaip savo pralaimejima, nepajegem nugaleti ligos. Zodziu, bureja man daug snekejo, aisku, daug ka as atmeciau, nes ejau daugiau is smalsumo nei tikedama, bet vienas dalykas man uzstrigo. Ji man pasake, kad as dar turesiu antra sansa, labai gera vyra ir busiu tokia laiminga, kokia dar niekad nebuvau.. Nezinau, ar tai tiesa (kol kas dar neissipilde), bet tuo metu man tai buvo kaip balzamas sirdziai, as nusiraminau...
Ragana66, nepatikesiu, kad atsisakytum motinystes dziaugsmo vardan vaiku dziaugsmo augti pilnoje seimoje. Matyti ju asarotas akis tai irgi dziaugsmas, nelyginamai didesnis nei ju visai nematyti, neglausti, nemyleti. Gal ir savanaudiskai skamba, bet vaikai tai ir paguoda tau paciai, atspirtis, stimulas tolimesniam gyvenimui, o galu gale - ir vyro gyvenimo tasa. Nekalbu apie seneliu dziaugsma matyti savi mirusi vaika anuku akytese. Taip kalbu, nes pati, kaip ir Juo2ke, labai smarkiai isgyvenu del to, kad neturejau galimybes tapti motina. Siame forume dauguma padrasinanciu pasisakymu apie tai, kad reikia buti stipriai, vaikams reikia, juos uzauginti, negalima palusti ir pan. Bet tai o ka daryti kai ir vaiku nera, kai nera del ko buti stipriai, kai sunku rasti motyva gyventi, kai sirdis sudauzyta, ir gyventi tiesiog nebesinori... galu gale svetimi vaikai kai suguzi mano namusoe, tai rodos atgyja namai, vaiku juokas uzpildo visus tamsius kampus, liudesys pasitraukia, nors trumpam. Galu gale vyro daikteliai, taip noretusi juos saugoti ir perduoti vaikeliams. Is ties sunku labai kalbeti apie tai kas butu ir ko nebutu kai nesi to patyres. Bet as labai suprantu Juo2ke sitoj situacijoj, nes kaip tik taip ir as jauciuosi. Tik zudytis nenoriu, nebijau mirties, bet labai tikiu, kad savizudybe didziausioji nuodeme, del kurios gyvenimas anapus tikrai nepalengves. Galbut sita laikotarpi reikia ir priimti toki koks jis yra ir per daug nesitiketi gyvenimo pilnatves, tada ir ta tustuma nebus tokia sunki. Gyventi ir tiek...keltis praustis, dirbti, miegoti... paskui bus geriau. Juk visos mergaiciu istorijos apie tai sneka. Laikas gydo. Gal prabegus kuriam laikui atrasime gyvenimo prasme ne tik seimoje, bet ir kituose dalykuose - mylimuose uzsiemimuose, darbuose, labdaringoje veikloje, draugu rate, kelionese, gal ir nebus viskas taip gerai, kaip buvo anksciau, bet nebus ir taip blogai, kaip dabar.
Stiprybes Juo2ke, Kantrilot, Malvinute... noreciau palengvinti jusu skausma, bet galiu tik suprasti, nes skauda ir man labai labai
Stiprybes Juo2ke, Kantrilot, Malvinute... noreciau palengvinti jusu skausma, bet galiu tik suprasti, nes skauda ir man labai labai