.Juo2ke visu pirma

ir dideles tau stiprybes. Atleisk, kad pavadinau tu. mes cia visos savos, tai nesigedinam

jei ne pagalbos bet paguodos tikrai rasi cia. Artimieji tai ka, as taip pat kapsciausi viena. Viska susitvarkysi, pamatysi, kad pades tau kazkas is auksciau
Apaguodai jei galvoji, kad blogai dabar tau pasakysiu, kad pazistu moteru kurie prarado vyrus ir baisesniai situacijoj liko. Nieko viskas dabar tvarkoje, gyvena, dirba ir pas tave viskas bus gerai, tu tik tikek mieloji. Dievas neduoda nepakeliama nasta o tik tiek kiek zmogus gali pakelti. Tu stipri, mes visos stiprios ir mes busim laimingi
[/quote]
Aciu labai! ir esu tiktai UZ,kad cia visos kreipiasi tu,keistai jausciaus,jei kreiptusi kaip nors kitaip

Ech,zinau,kad ir blogiau buna,bet kaip kazkas sake - tai sunkiai paguodzia,ne veltui tas pasakymas iauges..kiekvienam savas skausmas - didziausias. taip ir man mano skausmas atrodo pats didziausias. gal tai yra todel,kad aplinkui nera zmoniu,kuries is tikruju yra ir blogiau.o tai praverstu,nes kai aplink matai tik laimingai besiklostancius gyvenimus,tarp kuriu ir tavasis turejo but,tai labai skaudu gyvent,jautiesi,kaip uzdaryta i atskira narva. ir zinai,kad niekas taves negali suprast,nes niekas to nejaucia,ka as jauciu. tei va tikrai sitas skyrelis - tikra atgaila sirdziai,bent virtualiai zinai,kad cia rasi tokias pacias sudauzytas sirdis.
O as jau tikrai patikejau,kad esu sutverta tai pridermei,kuriai lemta iskesti. tiesiog zemeje vienos seimos gyvena laimingiau,o kitoms ir ne taip sekasi.aisku kiekvienas ta laime supranta savaip,gal man atrodo,kad jie laimingiausi pasaulyje,nes turi tai,ko as labai noreciau,bet neturiu,o jie tai turedami - nevertina to taip stipriai,kaip galetu.jeigu netektu visa to,va tada ir isaukstintu,ka turejo..taip jau yra sitam gyvenime
Papildyta:
QUOTE(makita @ 2012 11 25, 16:26)
Be abejo, protu suvokiama, kad ta gyvenimo našta tokia jau, niekur nuo to nedingsi ir gyvas i zeme nelysi, bet sirdelei nuo to nei kiek ne lengviau. Gal vistik laikas gali skausma smazinti, o paguodos zodziai padeda tik labai trumpam.
Juo2ke, as irgi po vyro mirties daznai su anyta pasiskambinu, su jo seserim kasdien bendraujam, nors anksciau nemegau... kazkoks noras rupintis, padeti jo seimai atsirado, o ir skausmas toks bendras, juk mes buvom visi jam brangiausi buvom, tai labai tikiuosi, kad tas rysys nedings. o mes irgi vaikus planavom, taip ju troskom, net vardus isrinkom, o va, Dievo valia kitokia. Laikykis, mums visoms sunku, be proto
tik tas laikas bijau ir pagalvot koks turi but ilgas,kad pagaliau palengvetu..menesiai bega,o kolkas nei trupucio negeriau,atrodo,kad tas laikas sustojes,nors kai vis paziuriu i kalendoriu,suprantu,kad is tikruju laikas labai greitai eina,anksciau taip greit neidavo,nes vis kazko malonaus laukiau,o dabar nebeliko ko laukt,netgi bijau ir laukt ateities,nesuvokdama,kas manes joje laukia.
Deja mano situacija su anyta ir vyro broliu visiskai priesinga,o tikejaus,kad tversim bendra skausma drauge,isivaizdavau,kaip tai atrodys,o nieko panasaus nebuvo. nezinau,kaip cia trumpai ir kuo svelniau pasakyt,bet mano supratimu,tam zmogui tiesiog pasimaise protas,is viso to,ka dare nuo pat sunaus mirties,tik toki paaiskinima randu,nes jokios logikos tame nera,turbut tik daktarai galetu tai moksliskai paaiskint,tiksliau psichiatrai.
gaila,bet ka padarysi,nesieju savo mylimo vyro su ta seima visiskai,nes tai kaip diena ir naktis. toks vaizdas,kad demonas apsedo tuos zmones.
Bet jau girdejau panasiu variantu (artimuju reakciju po netiketos mirties),reiskias tai imanoma,todel nesijauciu unikali,ir zinau,kad mane tai padarys tik DAR stipresne.tiesiog mane gyvenimas itrauke i sita klimpu smeli,bet as juk is tu stipriuju,kaip ir mes visos,taigi issikapstysiu kaip nors

padeda tikejimas, kad mano gyvenimo meile dabar yra mano angelas sargas (o kazkada mane vadindavo angeliuku...) ir padeda man kiekvienam zingsni... niekada nenustosiu jo mylet