Gyvenimas po vyro mirties

O kam ji taip daro, atleisk uz klausima jei jis pasirode kvailas? Bet mano nuomone nereiketu taip elgtis ir rodos ji tai daro is savo motinisko skausmo

O vat nezinau kam...galbut jai nuo to lengviau...nezinau...

Sveikos, uzsukau i si liudna skyreli ieskodama paguodos istoriju. As taip pat netekau mylimo vyro. Jau pusantro menesio kaip jo nera. Siaubingas skausmas drasko krutine, as is tu kurioms sunku uzkrauti savo rupescius artimiesiems, tai apsimetu, kad viskas gerai, net beveik neverkiu prie kitu. Bet sirdi drasko skausmas, be proto sunku. Buvo pats nuostabiausias zmogus. Mano ramstis ir paguoda, meile ir dziaugsmas. Dievulis vaiku nedave..... o taip abu troskom dideles seimos. Skaitau kitu istorijas, kad baisu likti vienai ir dar su vaikais. Ir taip ir norisi keiktis, kaip nevertina moterys Dievo dovanos ir kokia laime auginti mylimojo vaikeli. Man tokia paguoda butu, nieko gyvenime turbut ir nebereiktu. Matyciau vaikuciuose jo akis, girdeciau jo juoka, myleciau uz mus abu. Auginciau ir dziaugciausi.Tik va nieks nedave tokios laimes. Ir paguodos istoriju neradau. Tik sventai isitikinau, kad nieks niekada man jo nepakeis, nieks taip manes nemyles, ir mano sudauzyta sirdis jau niekad taip is meiles nespurdes. Liudnas tas mano gyvenimas, mielai pasikeisciau vietomis su brangiuoju.

makita uzuojauta jums ir stiprybes. Bet keistis vietomis tai ne valia. kiekvienam savo likimas. Taip jau matyt jums buvo duota, kad neturetumet vaiku ir neisgyvensit to siaubingo sunkumo likti vienai ir auginti vaikus. Tik dabar to nezinant rasot, kad butu gerai buti su vaikuciu, bet zinokit kaip yra sunku, kiek visko tektu praeiti, susidurti su neteisybe ir t.t. Gyvenimas viska sustatys i savo vietas. Dabar jums sunku ir viskas juoda bet ateis ir svesios dienos, tik reikia laiko. Nesakau, kad ji pamirsit, as va jau 10 metu niekaip negaliu su tuo susitaikyti, net vakar vos nesusibariau su dabartiniu, nes mano mintyse vis dar ekzistuoja pirmas As vis dar gyvenu praetimi kai kada, zinau, kad negerai, tik kartais uzplaukia. Gyvenkim sia diena ir reikia ismokti priimti viska ka dievas duoda

Po savaitės du metukai, kai jau jo nėra.
Netekties skausmas priblėso.
Nebesakau, kad netekau savo žmogaus, sakau, kad esu viena.
Ilgiuosi.
Nesakau, savo žmogaus. Labiau tos būsenos, to, kaip jaučiausi su juo. Sakau: norėčiau, kad būtų kas nors, kam galėčiau galvą ant peties padėti ir patylėti. Kad girdėčiau kvėpuojant šalia. Jausčiau šilumą. Kad būtų su kuo pasijuokti. Kad būtų kam ruošti pietus. Dėl ko apsivilkti suknelę.
Tik dabar supratau liaudies pajuokavimą apie kojų pašildymą. O juk tai pasakyta tiesiogiai. Atrodo, sumokėtum, kad kažkas tiesiog su tavim pabūtų. Atrodo, velniui sielą parduotum, jei kada savaitgalį, grįžtančios po darbo, tas kas nors lauktų su pusryčiais.
Vaikštau depresijos ašmenimis.
Kabinuosi. Joga. Meditacija. Sveika gyvensena.
Ir žinau, kad viso to nereiktų, jei namai nebūtų tušti.

Mamakubu,aciu uz gerus zodzius,bet,isties jo vaikelis man butu prasme gyventi,dirbti,keltis,sypsotis.o dabar tusti namai...katinas,suo,papugos,bet ne tai,del ko noretusi gyventi.nesakau,kad nenoriu gyventi,tiesiog noriu,kad laikas griztu.tik tiek,na dar vaikelio,nes esu tokia pribrendusi motinystei.jis irgi butu tobulas tetis.neteisinga,kad taip mums nutiko.as jau kito.vyro ir nelaukiu,zinau,Rene0,buna silpnumo akimirkos,taip,truksta vyro,bet kada jau viskas buvo tobula?gyvenimas jau dave didele meile,darkart to tiketis butu perdaug,o bile,tik vyro tikrai nereikia,ar ne? as noreciau nugyventi gyvenima su jo atminimu,myledama tik ji,jis man tapo sventas,niekas jam neprilygs...tikriausiai sunku gyventi su vyru,kuris niekuomet nebus geriausias.aplamai,sunku,nes ir mes nebetokios

Makita, mieloji, daug jėgų ir stiprybės Jums
Mielosios, kiekvienai savaip. Aš labiau pritarčiau Makitai, mus ištiko didžiulė laimė - patyrėme tikrąją meilę, kuri ilgiau, kuri trumpiau, bet bent jau žinome, kas tai yra. Aš šia prasme turbūt laimingiausia - per trisdešimt metų kasdien žinoti, kad esi mylima, laukiama, kad tave supranta ir palaiko bet kokioje situacijoje Žinau, kad patyriau tai, kas duota labai retai, bent jau savo aplinkoje nieko panašaus nematau. Todėl visiškai nenoriu jokio, atsiprašau, surogato, trupinių. Gyvenu tarp dviejų jo portretų (vienas - po metų pažinties, kitas - metai prieš mirtį), pasikalbu kartais tyliai. Paskambinu seseriai, jie buvo labai artimi. Užsiverčiau darbais, visuomenine veikla, lakstau po renginius ir koncertus ir jaučiuosi tokia sau pakankama. Bet suprantu, kad kitaip jaučiasi tos, kurios neturėjo tokio ilgo ir tokio intensyvaus bendravimo. Man trūksta tik intelektualinių ginčų, savų ir svetimų tekstų pasikomentavimo, vis dar neatgaunu mąstymo ir rašymo laisvės. Gal ir neatgausiu. Tiek to, išgyvensiu

Jūs esat stiprios pačios sau.
Gal ir aš kada nustosiu iš savęs tyčiotis.
Sakiau, niekada nebus šalia manęs išgeriantis, rūkantis,rusiškai besikeikiantis, neskaitęs "Mažojo princo", jeigu nevairuojantis, tai išvis geriau bekojis. O jei nors savaite jaunesnis, tai rodos dar ūsai neželia ir mamos pienu kvepia.
Ir kai parsivedžiau iš darbo iš darbininkų klasės tepaluotu kombinezonu visu dešimtmečiu jaunesnį, apsikamšiusį alaus skardinėm kaip granatom, pragėrusį teisę vairuoti, skaičiusį tik vieną knygą -kelių eismo taisykles, kai pasiliko nakvynės, apkabino ir užknarkė, jaučiausi tokia laiminga, kad visą naktį neužmigau - buvo gaila laiko miegoti.
Ei, suknelių dar nesisiūdinkit, Mendelsonu nekvepia. Aš tą žmogų vadinu tiesiog nakvotoju.
Kokia aš apgailėtina

Makita,

aš likau su dviem vaikučiais, ir jeigu ne mano tėtės parama pirmais mėnesiais, tai neaišku kaip ten būtų baigęsi. Nieko nenorėjau matyt, nei girdėt. Niekuo nenorėjau rūpintis. Net nuosavais vaikais.
Papildyta:


Leiskit nusišypsot Ir visai jūs neapgailėtina. Gera, kai po tokių įvykių atsiranda žmogus, šalia kurio galima tiesiog pasėdėt ir patylėt

Rene0 jus neapgailetina, tiesiog grebeties siaudo, kaip ir as kadaise, nes taip truko to peties, tos silumos ir mes padarome tokiom akimirkom klaidas Dabar diekoju dievui ir prasau jo saugoti mus kai sutikau vyra. O jis siaip buvo sutiktas daug anksciau neimano pirmasis tik tada turbut nebuvo lemtas mums buti kartu o tik po 20 metu vel susitikti. Va tai tau ir gyvenimas Aisku nebuna viskas kaip sviestu patepta musu gyvenime, jis vienturtis pas mama o tai jau labai daug ka pasako bet ir man tos meiles uztenka o kai dar pagalvoji, kad reikia saugoti santykius nes gyvenime buna visko. Kai prarandi zmogu tada pradedi mastyti kitaip ir man atrode, kad niekad nesutiksiu tokio kaip maniskis o dabartinis mano vyras buvo draugas mano pirmojo. Ir abu sie vyrai labai geri, aciu dievui, kad suvede mane su jo.
Nude, Rene0, Makita jums linkiu sutikti gera antraja puse, tikrai is visos sirdies linkiu
Va su musu pasnekove Ragana 66 susitikom savajam mieste ir idomiausia, kad pazinom viena kita per sios susirasinejimus
Papildyta:

Ara isties visiem sunku nes matom tik is savo boksto. Tie kurie liko be vaiku joms atrodo, kad butu ko rupintis, matyti vaikelyje savo milymaji. O mums teko auginti vieniems vaikus tai rodos buvo nepakeliama. Pas mane tai ir tetu nebuvo nei mamos jau neturejau, vienut vienutele likau As pamenu kai pas mane atejo jo mama ir as jai pasakiau, kad man labai sunku ir vietoj aisku paguodos isgirdau, kad jai yra tukstanti kartu sunkiau. Net pertrauke mane nenoredama nieko tarsi kito girdeti. Aisku ji mama netekusi savo sunaus, taip jai sunku moraliskai, o man rodesi ne tik moraliskai bet ir finansiskai ir visapusiskai. Sukandau tada dantis ir nutilejau, nes vistiek butu beprasmiska ka irodineti.