Praejus daugiau nei 20 metu po pacio brangiausio zmogaus mirties, siandien, kai netekau dar vieno labai brangaus zmogaus, viskas tik atgyja, skauda taip, kad atrodo, didesnio skausmo nera, geriau skaudetu fiziskai...
Ne nekilo ir jus to nebandykit. Kazkaip pamaniau jei jau rasot reiskes jums labai sunku. Nors kai man buvo sunku as vistiek apie tai negalvojau, man reikejo vaikus ant koju pastatyti. Galvojau tik apie tai, bet ir dabar nera lengva
...greitai bus 2metai,kai jo nemaciau,nelieciau,nepaskendau jo graziu akiu sviesoje...tik retkarciais jis mane aplankydavo mano sapnuose...keista,bet vis dar kybo musu seimos nuotraukos kambaryje,musu trijules ir pagalvoju:"Ech,kokie mes laimingi,musu mazasis sunelis ant jo ranku ir cia mano meile visur laimingas ir as...juk kaip buvo gera visiems kartu ir milijonus kartu dekoju Dievui,jog suteike galimybe pazinti toki nuostabu zmogu,vyra,drauga...aciu Mielasis TAU,kad TU man parodei, ka reiskia tikra seima ,tvirta ir stipri...as Tave paleidau,kad butum Tu laimingas ten kur esi,nepyk,jog vis dar kartais Tave apverkiu,bet kitaip negaliu...nors tureciau sypsotis,kad Tu buvai ir suteikei mums tiek daug dziaugsmo ...laikas bega nenumaldomai greitai,bet viska atsimenu tarsi tai butu vakar...Meile mano,siandien mano sirdis jau neplusta krauju,zaizda uzsitraukia,bet as zinau,jog visa gyvenima liksi joje...Tu musu grazi praeitis,palinkek mums ir grazios ateities... galiu pasakyti,jog su kiekviena diena Tave myliu ir mylesiu vis labiau..."
Mielosios,siandien 3men.,kai esu Lt,kai nebegu nuo saves.Po vyros mirties keliavau i uzsieni,begau nuo saves,nuo minciu,kad tai kas ivyko-ne man...,kad viskas kas ivyko sapnas ir as greitai is jo nubusiu...vis kas kazkiek laiko grizdavau i Lt,i namus kur mes gyvenom ir budavo tik sunkiau,nes grizdavau i realybe,kad jo tikrai nera...siandien as jau tikrai zinau,kad jo nebus mano gyvenime,sunaus gyvenime...galvojimas tik apie save privede sunu prie didziuliu baimiu...