Pradesiu taip: esu istekejusi antra karta, bet kalbesiu apie pirma. Mano buves vyras vardu Mindaugas. Tarp musu buvo 13 metu amziaus skirtumas. Kartu isgyvenom 2 metus. Santuokoje 1,5 metu. Meile tikrai buvo, vaika bandem pasidaryti, bet snipstas, ir gyventi kartu nesigavo. Pernelyg poreikiai skyresi.
Tai va, sedziu sau namuciuose (sekmadieni) pries diena savo gimtadieni atsventusi. Skambutis. Sako tu labai neissigask, vakar Mindaugas sudege...
Neissigask?! Mane dar ir dabar purto, niekaip is galvos neiseina. O kai per vakaro panorama pamaciau, kaip atrodo namas, kuriame kartu gyvenome, tai toks siaubas apeme. Sudege visas visutelis, iki pat pamatu, tik kaminas beliko.
Zinot betkokia mirtis sukrecia, bet mirti ugnyje... ir dar gyvam!...
Man labai skauda sirdi...
Galima tik isivaizduot, koks apima jausmas, isgirdus tokia "naujiena"
Galiu tik nuosirdziai nuosirdziai uzjausti!
O tu ji vis dar mylejai?

O tu ji vis dar mylejai?
Laikykis Linda+.O šiaip tai laikas-geriausias gydytojas...Prieš 2sav. turėjom svečių-Draugų šeimyną. Buvo linksma:juokavom,svajojom apie ateitį, o prieš pora dienų skambutis-šeimos galvai vėžys IVst.,žaibiška forma...Pačioj jaunystėj! Tai gerai,kad forume galima prasiblaškyt, o vis dar negali susitaikyt...
Tai zinoma, laikas visas zaizdas gydo, bet yra dar sis tas. Va per kiekviena savo gimtadieni prisiminsiu, kad jis sudege, nes tai nutiko butent per sia diena, kai as sau geriau sampana...
Keletas keistu smulkmenu.
As auginu suniuka. Jis yra vaikas tos kalytes, kuria augino jis. Ta kalyte irgi sudege, ir dar ne viena, o su gyvybemis pilvelyje. Turejo keliu dienu begyje atsivesti suniuku.
Tai va. Tas mano suniukas, butent ta nakti, kai dege Mindaugas ir jo mama, pradejo keistai elgtis, inksti. O kai mano vyras isvede ji i lauka jis eme ir pabego, ko seip nera padares. As ispradziu ant jo labai pykau, nes labai pergyvenom, puse nakties jo prajieskojom ir neradom. Tik ryte pats sugryzo. Labai liudnas atrode.
As maniau, kad koks piktas suo jam i kaulus dave. Ir tik suzinojusi kas nutiko, supratau, kad jis jaute...
Keista...
Keletas keistu smulkmenu.
As auginu suniuka. Jis yra vaikas tos kalytes, kuria augino jis. Ta kalyte irgi sudege, ir dar ne viena, o su gyvybemis pilvelyje. Turejo keliu dienu begyje atsivesti suniuku.
Tai va. Tas mano suniukas, butent ta nakti, kai dege Mindaugas ir jo mama, pradejo keistai elgtis, inksti. O kai mano vyras isvede ji i lauka jis eme ir pabego, ko seip nera padares. As ispradziu ant jo labai pykau, nes labai pergyvenom, puse nakties jo prajieskojom ir neradom. Tik ryte pats sugryzo. Labai liudnas atrode.
As maniau, kad koks piktas suo jam i kaulus dave. Ir tik suzinojusi kas nutiko, supratau, kad jis jaute...
Keista...
Linda, laikykis....labai labai gaila, kad taip atsitiko, net sunku rasti zodziu. Bet juk neimanoma atsukti laiko atgal, ir nieko jau nebegali pakeisti. Gyvieji turi gyvent toliau, del tu, kuriuos myli, ir kuriems yra reikalingi. Kai pagalvoji, nors ir tokia baisi mirtis, bet gal geriau, negu ilgus metus kankintis skausmuose, prikaustytam prie patalo ir tiesiog vegetuojant, arba buti vienisu ir pasiligojusiu, tik laukianciu mirties....
Linda+, tikrai žinau, kad tokioje situacijoje kitų paguodžantys žodžiai, nelabai ir guodžia...
Gerai, kad tu čia parašei ir bent šiek tiek išsipasakojai... Svarbiausia neužsidaryk ir džiaukis savo dabartiniu vyru ir kekviena akimirka su savo mažium. Vieną dieną mes dar čia, o kitą jau galime ir nebūti...

Linda+ , laikykis.Deja,gyvenimas kartais buna per ziaurus...
laikykis, zinau ka tai reiskia, pati neseniai praradau net 2 zmones



Linda užjaučiu tave. Aš ant nugaros nešioju nuo gaisro pasekmių paliktą didžiulę dėmę. Mano mama vaikščiojo nėščia su manimi. Ėjo pasivaikščioti, rankas buvo užsidėjusi ant nugaros, staiga išvydo didžiulį gaisrą ir paliko žymė man ant nugaros. Štai gaisro pasemės buvo padarytos man dar negimusiai.
Žinai labai tave užjaučiu. Jeigu svetimus taip sukrečia tokios nelaimės, tai maždaug įsivaizduoju kaip tu jautiesi. Matyt taip jam buvo skirta mirti. Galbūt jis pirma užtroško nuo smalkių, tik paskui sudegė, nes kitaip gal būtų išsigelbėjęs
