Buvome jauni man 20 vyrui 22 išvažiavom į užsienį laimės ieškoti.Geras darbas daug draugų begalinė meilė....Vieną vakarą vyras sako ar nenorėtum leliuko?sakau gal dar biški per anksti gal dar palaukiam,o širdi toks sąmišis, kad noriu noriu nusprendėm pabandyti...Pirmas mėnuo nieko,antras-nieko,trečias nėra mmm ,o pas mane jos būdavo kaip laikrodukas reguliaros jaučiu kad bus užkibe dar biški palaukiau pasidariau testa dvi juostelės po savaitės nusprendžiau dar karta pasidaryti ir isitikinti ar mažiukas nepabego nea jis čia užkibo....
Nuėjus pas daktare ji patvirtino ,kad laukiuosi
pirmas ultragarsas vyko 12sav.patikrino viskas idealu ,o aš jaučiausi lyg nesilaukdama jokių rytinių pykinimų jokių galvos svaigimų,nieko budama 4men su draugėm važiavom i klubą kitas ultragarsas buvo 25sav nuvažiavom kartu su vyru daktarė pasakė kad laukiuosi sveiko -nemažo BERNIUKO.Vyras ir aš buvom lyg ant sparnų 
Kol po kelų dienų keistai pradejo skaudėt pilvą
nusprendžiau pagulėt lyg ir praėjo 
kitą dieną dar skaudžiau pradėjo skaudėt nusprendėm nuvažiuot į ligoninę.Priėmime pralaukėm 3val per tą laika buvo užėja dar skaudžiau skaudėt.Pagaliau mūsų eilė daktarės reziume ''čia tau pienligė'' imk šias žvakutes ir važiuok namo aš sakau bet man labai skauda o ji sako, dėl to kad pienligė nu gerai pagalvojau,kad ji geriau žino ,nuvažiavom namo puse nakties nemiegojau.Išauso rytas lyg ir mažiau skauda vyras išvažiavo i parduotuve aš likau lovoj ,atejo vakaras vėl pradėjo žiauriai skaudėt vėl išvažiavom i ligoninę o ten ji tą patį ,kad čia nieko nėra 
ir turi būti skausmai nes gimda ruošiasi gimdymui kadangi pilvas didėja ir gimda tempiasi nu gerai paklausiau ir vėl išvažiavom namo .Vėl naktis be miego ,nes skauda kas 20min prakentėjau ,nes galvoju vistiek išvarys ir sakys ko čia atvažiavai...Dėja kitą dieną išėjau i kiemą grynu oru pakvepuot ir tik šliukšt kažkas bėga ir vėl bėga ir dar bėga rėkiu vyrui vandenys nubėgo vyras kaip tai nubego greitai i ligoninę nuvažiavom pralaukėm 3val vėl priimamajame kol priimė.Niekas nieko man nesako kas čia vyksta pastate lašelinę i kitą ranką kitą ir i palatą 
skausmai kas 5min nebežinau kas darosi rėkiu vyrui eik ieškot konors ateina sesutė sako tuoj ateis daktarė apžiūrėti bet aš jau rėkiu is skausmo ir sesutė nusprendė vežt į gimdyklą.Subėgo gal 20 personalo ir visi laksto kaip pašėle ir niekas man nieko nesako kas darosi Kol vyras pradėjo rėkt ir sakyt kas čia yra o viena atsakė kas kas gimdom aš išgirdusi ką ji pasakė pradėjau verkt ir rėkt kad dar ne laikas dar nėra nė 26sav dar nelaikas jaučiu,kad be galo be krašto skauda ir vis sakau kad man dar nelaikas Dėja jaučiu kad kad noriu stumti dakatė sako susikaupk ir stumk iš visų jėgų ...stumiu skauda rėkiu o ji nerėk visas jėgas sugadini berėkdama sako reikia kuo skubiau stumt iš visų jėgu stumiu jaučiu kazkas išlindo.bet nieko nematau bijau pramerkt akis ....ir vis mintyse man dar nelaikas,atmerkiu matau mažą mažą varliuką ..man jo net neparodė bet girdžiu jo balseli silpna,bet girdžiu... atidavė mano vaiką i kita skyriu,tik dabar supratau kad viskas mano vaikas jau gimė 
aš verkiu vyras verkia stoja slogi tyla o kas dabar....Košmaras tęsiasi reikia išgimdyti placenta kuri yra stipriai prikibusi dar dvi lašelinės skatinamųjų bet nieks nepadeda sako kvepuok dujų o aš bandysiu išimt .Kvepuoju jaučiu sukišo rankas ir kažką plešia aš rekiu o ji mane drasko iš vidaus dėja nieks neišsiima sako palaukiam kol sulašės visi vaistai ir bandysim dar o jei ne operacija
ir vėl ji atėjo ir išplėsė placentą baisiai nukraujavau išvežė mane i palatą klausiu kur mano vaikas ar gyvas sako gyvas bet labai silpnas pirmos 24val yra kritinės sakau kad noriu pamatyti sako tikrai ne šiandie nes daug nukraujavai paliko mane palatoj ir vyrui leido nueit ...likau viena viskas vaizdas sukasi ir aš verkiu verkiu negaliu sustot širdį drasko gryžta vyras sakau kaip jis mažiukas ,labai mažiukas gimė 800g bet panasus i mane, daktarai duoda 50 ant 50 kad išgyvens liepia man miegot ..nu aš rėkiu kad noriu pas savo vaiką ateina seselė kažko suleido ..man taip gera jokio skausmo nieko nejaučiu miegu .Pramerkiu akis vyras šalia čiupt už pilvo nėra dėja čia buvo ne košmaras...Stumia mane su vežimuku kadangi nukraujavau eit neleido iveža į tą palatą kur mano sunytis nereikia net sakyti jaučiu kuris jų ten apie 5 priveža žiuriu ir jaučiu gumulas gerklėm skauda viska skauda jo tarp laidu beveik nesimato ..
Košmaras tęsesi ...pirma diena reikia pieno bent lašo traukiu atnešu pieno.matau laidai ...visada pypsintis aparatas kuris sako kad nustojo kvepuot,reikia pajudinti, inkubatorius ..antra diena tas pats trečia...tas pats viena diena geriau kita prasciau betjau moka pats kvepuoti gaunam komplimenta kad stiprus vaikiukas,praejo savaitė sako šiandie Tomukas jaučiasi blogai
širdis jaučia nelaimę sedžiu visą dieną glostau šneku prašau nepalikt. ir buti stipriam jis labai laukiamas visu...išleido namo kadangi nėra vietų reikia gimdančiom užleist gerai kad iki namų 5min 8vakaro liepia eit namo nenoriu noriu but su savo mažiuku ...išėjau namo skambinu nakti kas dvi val pasiteiraut gal kas naujo nes sirdis kuzda nelaime,7ryto skambutis i mob sesutė sako kai bus lankymo valandos ateikit ir koks jūsu tikėjimas reikia kunigo...jaučiu kad dingo žemė nieko nematau negirdžiu tamsu pramerkiu akis vyras sako reikia važiuoti o aš sakau nenoriu nenoriu žinau kas bus nueinam i ligoninę sako dėja bet mažiukui paskutine minutes 
kunigas pakrikštyjo ,pašventino,leido mum su juo atsisveikinti ,nelabai prisimenu kaip kas vyko nes nieko nemačiau nieko negirdėjau tik žinau kad ta dieną mano širdis mirė su mano sūnum.........Vis dar matau sako vaiką ,girdžiu tuos aparatus ,kas karta nuejus miegot galvoju koks jis butu,ka moketu,kaip elgtusi,dabar jau turiu nuostabia dukryte kuri yra mano svajone ,mano viltis ,mano jėgos .......o ji turi savo angeliuka broliuka kuris ja saugo nuo ligu bei pavoju...
