QUOTE(buhaltere @ 2007 09 28, 15:45)
Labai teisingos jūsų mintys.
Taip ir yra kad jau viskas susimaišė ir įžeista savigarba ir gailestis taip nugyventų metų, tiesiog norėtųsi gražaus šeimyninio gyvenimo. visa kita kažkaip kas anksčiau turėjo prasmės, buities kūrimas, kelionės kaip ir ntenka prasmės.
Na, ne visai taip. Šiuo konkrečiu momentu nėra to gražaus šeimyninio gyvenimo. Kad ir kaip to norėtųsi, faktai sako ką kita, todėl viskas ir netenka prasmės. Bet ne kelionė. Manai, siūlau kelionę taip sau - akis į kokią Madoną Luvre paganyti? Anaiptol. Fizinis atsitraukimas iš situacijos padeda ir atsitolinti psichologiškai. Išvažiavusi į kelionę, pati būsi naujoje vietoje, tarp naujų žmonių, pilna naujų įspūdžių (net jei nenorėsi sau leisti jais mėgautis, jie visvien Tave pasieks). Šitie dalykai Tau leis (žinoma, jei pati norėsi), kitaip emociškai įvertinti situaciją, nei būnant namuose. Štai dėl ko, visų pirma, tai būtų naudinga.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2007 09 28, 16:16)
as jus puikiai suprantu...
tik manau kad jus visa sita turit sakyti savo vyrui...pasakyti kad jus juo netikite, kad sunku patiketi, pasakyti kaip jauciates... nebandet?
Ką tas turėtų duoti?
Mano manymu, nieko čia nebereikia sakyti. Viskas išsakyta seniausiai ir, turbūt, nebe vieną kartą. Ta pozicija "Pažvelk į mane, maldauju, išklausyk", šiuo atveju nėra teisinga, nes ji eilinį kartą primintų vyrui, kad jis kaltas (o to prisiminti nemėgsta niekas) ir statytų autorę į prašytojos vietą. Kodėl ji turi būti prašytoja? Jei tarp jos vyro ir meilužės yra kažkas daugiau nei eilinis pasičibrikinimas (o 6 metai, vienok, pataria neatmesti ir šitos prielaidos), tai visokiais tokiais "sąžinės sužadinimais" ji vyro santykių su meiluže nepakeis. Tačiau ji gali naudotis tuo, kad vyras vis dar siekia išsaugoti šeimą. Ji pati turi daugiau užsiimti savimi, o ne vyro romanais. Lankyti kursus, važinėti po pasaulį, žodžiu, daryti tai, kas jai neša malonumą. Ir visą tai daryti ne iš savo, o iš vyro pinigų, nes vyrams sunku palikti moteris, į kurias jie daug investuoja
Ji turėtų nedaryti jokių skubių sprendimų dabar, kartu neturėtų užsispausti kamputyje ir galvoti apie sugadintą gyvenimą. Ji turėtų mokytis gyventi be vyro. Kol išmoks, galbūt, vyras tai pajutęs, ir pats nebenorės niekur eiti.