QUOTE(buhaltere @ 2007 09 28, 13:28)
Bet ne gi jūs neesate susidūrę su tokia situacija, kai protu suvokiate, kad reikia pasielgt vienaip, o pasielgiat vedami jausmų, o ne proto.
Ai nu , reta moteris tik suvokus ar pamačius ar išsiaiškinus apie vyro žygius tą pačią minutę ramiai reaguoja ........ nu ir parekauja ir papyksta ir paverkia, nu natūralu viskas ir kvailai elgiasi-tik nereikia kad tai užsitęstų ilgai ilgai , bo "vyro jautri siela" gali neatlaikyti pastovaus priekaištavimo ir jis susikraovęs "čiamodanus " išeis kur akys mato, ras ramybę kitur.
Na o jūsų vyrukas gi alia gražiai namie elgiasi, pats iš namų nebėga . Va sakėt namo pargryžta, pinigučius uždirba...............
Atmeskit visas emocijas ir sau atsakykit ko aš noriu ,
kaip buvo taip niekada nebus , alia ko aš noriu dabar ir kaip įsivaizduoju savo gyvenimą ar su juo ar be jo.
Pagalvokit na skyrybu atveju jeigu netektumėt pusė dabar turimo turto , bet turėtumėte vidinė ramybę ar tai jus tenkinų. Ar geriau kaip dabar turite sutvarkytą buitį , bet neturite "atsidavusio "tik jums sutuoktinio, nu ir kas, bet esate sveika , vaiką turite, darbą , galų gale gal draugus , na yra begalės dalykų , kurie irgi teikia neapsakomą džiaugsmą.Nu siusidėliokit pliusiukus ir minusiukus ant balto popieriaus lapo ir matysite kad ne taip jau jums tragiška tik šiaip užėjo nesėkmių ruožas. Praeis koks pusmetis ir viskas stos į savas vėžias.