Vyro buvusi meilužė tampa jo tiesiogine pavaldine

Situacija klasikinė. Pragyvenom daugiau kaip dešimt metų. Vyras darbe pradėjo tarnybinį romaną. Kolektyve susiformavo kompanija iš panašaus amžiaus ir užiimamų pareigų darbuotojų. Vedusių-ištekėjusių ir turinčių vaikų. Išstisinės progos, jubiliejai. Esu "senosios" kartos atsovė - dabar man 40 m. Gyvenau ir negalvojau, matuodama savo supratimu, kad galima taip nachališkai elgtis. Tada prieš 6 metus. Aišku kažkas iš vyro darbo pasistengė mane informuoti. Toliau viskas klostėsi lygiai taip pat banaliai kaip ir pas visus. Kadangi esu eilinė, nesitvardanti, neitin išmintingai besielgianti moteris, buvo įvairios scenos, pažadai ir t.t. Gyvenom toliau. Sveikatą susiėdžiau juodai. Lyg tai viskas normalizavosi. Bet po 6 metų, tikrai negaliu suprast kodėl, kažkokia intuicija vertė, perskaičiau jo žinutes. Radau vėl atsinaujinusios meilės apsireiškimus! Niekaip negalėjau suprast: gyvenom, dirbom, kartu keliavom, atostogavom, labai myli sūnus ir vėl!
Pasikalbėt ir aiškiai išsiaiškint visaip vengia. Dangstosi sakiniais: su tavim neįmanoma kalbėt ir t.t. Nors aiškiai matyti apčiuopiami įrodymai, aiškina kad jis nieko bendro neturi su savo meiluže. Tiesiog nieko niekada nebuvo, tik aš viską išsigalvoju ir nieko labiau už šeimą jam nereikia. Kartais man atrodo, kad gal jau kaip ligos forma pasireiškia - melas sau pačiam. O dabar situacija tokia - jis tapo įm vadovu, ji automatiškai jo pavaldinė, viena iš pagrindinių įm specialisčių. Bendras darbas, bendri tikslai....ir t.t. Kadangi, kaip ir visi, prieš naują darbą, vyras jaučia įtampą, nerimą, ištisai kartoja kaip jam reikia šeimos palaikymo. Šitiek metų nesiskaitęs su žmonos jausmais, tikisi begalinio atsidavimo. Anksčiau to nepageidavo. Ko labiausiai noriu Jūsų paklausti, gal kas nors tai išgyvenot. Aš nebegaliu susitvarkyti su savo neapykanta. Turbūt man paranoja. Norėčiau galvoti logiškai, kalbėtis konstruktyviai, bet nieko panašaus neišspaudžiu iš savęs. Atrodo ta neapykanta suės mane pačią. Natūraliai kyla klausimas, tai ko tada gyveni - skirkis. Bet aš taip bijau viso to proceso. Man atrodo nepakelsiu. Sūnus dvyliktokas, reikia ramybės (bent minimalios).Tėvai seni, nepakels viso to. Neesu iš tų, kurios uždirba daug. Savo poreikiams kukliems užteks, o vaikai.O kaip gaila palikt namus, kuriuos kūrei.
O dabar dar tas pasiketimas, kad jis tapo įm vadovu, ji automatiškai jo pavaldinė. Darbe, taip man atrodo, visi juokiasi man už nugaros. Dirbu viešą darbą su žmonėmis. Negaliu išsiveržti iš užburto rato. Kartais net atsikelti ir apsirengti sunku. Visiškai niekas nebedomina.

panasiu istoriju yra siame forume, sunku ka bepasakyt, tiesiok turi pati savo sirdies balsa isgirst ir padaryt sprendima, ar toliau gyvent toki gyvenima, ar keist viska is pagrindu...nera lengva, tai labai sunku, bet jei vienas durys uzsidaro, atsiveria kitos tad stiprybes tau...

manau, kad reikia kazkaip su vyru kalbetis...o kadangi jis sako, kad jam reikalingas seimos palaikymas, tai irgi svarbu. kazin, ka tokio radote tose zinutese, jog nusprendete apie atsinaujinusi vyro romana? kadangi karta jau buvo nuvyles, gal viskas tikrai atrodo daug baisiau nei yra?bet kuriuo atveju manau, kad reikia kazkaip pasikalbet, be isteriju, be pykciu, susiimt ir civilizuotai issiaiskint.nes jei pulsite, tikrai nieko nepasieksite.

Susiimk, zinau ka sakau, aisku esu jaunesne, bet turiu patirties panasioje situacijoje, issaugojai seima, gyvenot, mylejot, neleisk pavydui, grauzatei, paranojai tave uzvaldyt. GYVENK, auginkit vaikus, juk viskas nuostabu abu keliaujate, švenčiate, ju darbo reikalus palik jiems.

Va sumislinau: protingai manipuliuodama suk reikalus savo ir savo seimos naudai, naujas postas, aisku ir didesnis uzdarbis, taigi didesnes galimybes, tai galima panaudoti seimos labui, atostogoms, pramogoms, sunaus busimoms studijoms, visada dalyvauk vyro rengiamuose firmos vakareliuose aisku jei kviecia antras puses, neatsisakyk sito, buk matoma.

Tu esi zmona, mama ir jau brandi moteris, 40 metu moteris man pati graziausia, ji jau turi ka papasakot pasauliui.

Žinutėse aiškiai kalbama apie jausmus. Kadangi jis buvo komandiruotėje.
O su manimi jis nesileidžia į kalbas, nes aš "viską išsigalvoju". Pagalvokit kas per žmogus jei aiškina, kad žinutes rašė iš jo telefono jai rašė ne jis. Absurdas.

Gal sakyciau gana "kalbetis" apie tai?
Zmona "viska" zino.Vyras irgi pasake kas jam svarbiausia. Daugiau tikrai nepasakys. Nei viens nekeis "parodymu".
Temos autorei reiktu pasikalbet su specialistu apie tai kaip sutramdyt savo neapykanta, nes tikrai vyrelis ieskos "palaikymo" kitur.

O siaip... nu neisivaizduoju, kad musu sefas darbo reikalais parasytu kam nors zinute
Pirma, ne ubagas, kad neuztektu centu skambuciui ir budamas sefas, gal turi tiek smegenu, kad nepalikt irodymu - pokalbis juk neislieka;
Antra, po darbo baigiasi visi darbiniai reikalai.Tai nei zinuciu, nei skambuciu.




Papildyta:

Vyras. 40-metis.Krize.
Palik ji ramybej .Elkis kaip <Deganti> patare

Deganti jūs labai teisingai viską sakote. Ne kartą man ir draugė sakė, na neimk į galvą, pinigų užtenka, (neesam turtuoliai, bet man gana), visur tave išleidžia, gyvenk, naudokis juo. Bet niekaip negaliu. Jaučiuosi taip žeminama tos dvipatystės, negaliu prisitaikyti niekaip.
Man atrodo niekaip niekas nei kelionės, nei daiktai neatstoja paprastų mielų šeimyninių dalykų ir pasitikėjimo vienas kitu. man šeima labai svarbu. Nors kas kad dabar tipo turiu šeimą.
Nors jaučiuosi pažeminta bet nesugebu išsiskirt. Ir gyvenu nei paleista, nei pakarta.

na, visu pirma, nemanau, kad kazkas uzh nugaros juokiasi - tai mazamechiu privilegija. Suauge zmones taip nesielgia, tai faktas. Nes isivaizduoju, kad niekas neapsaugotas. jums 40, o vyrui? 40-ties metu krize? nauja jauna moteris jo gyvenime. draskosi tarp jusu ir jos, nes jo kunas ir smegenys reikalauja tu pasikeitimu. Isivaizduoju, kad konstruktyviai kalbeti negalite, as pati vargu ar sugebeciau ir sau priesh akis turiu lygiai vienas prie vieno jusu situacija, identishkai. Yra skirtingu niuansu, bet jie neesminiai. Ir ta moteris elgiasi kaip ir jus, kuom stumia ta savo vyra i kitos, suprantancios, ramios moters glebi. O to vyro zodziai: "jeigu zmona elgtusi teisingai, meiluzes nebutu". Manau, daug cia pasakyta ir su gylia esme.

[quote=buhaltere,2007 09 28, 10:32]
Situacija klasikinė.

Jei norite kartu toliau gyventi-PALIKITE vyrą ramybėje "nebezyskite -pasikalbam" ir ųžsiimkite savimi. Aiškintis dabar su juo beprasmiška. Jei toks gyvenimas netenkina -skirkitės. Jūs turite 2 pasirinkimus.

labai pritariu. dar prideciau, kad elgis ant zmoniu taip, lyg pas jus namie darna, meile, supratimas. Sunku suvaidinti, bet teks pasiaukoti kazkiek, jei nori ishsaugoti seima. jo mergina toks tavo elgesys labai-labai veiks. ir nepamirshk sypsotis, juoktis ir dalyvauti pokalbiuose - parodyk, kad esi protinga, grazi, savimi patikinti ir moki susidoroti su sunkumais.

Pamiršau paminėti, kad meilužė mano vienmetė, ištekėjusi, turi du vaikus 18 ir 19 metų.

ka tik ta pati norejau pasakyti - gana kalbetis. Veik, geriau.
Papildyta:

cia tai bent naujiena. tai tada tikrai niekas tau uz nugaros nesijuokia - cia gali nusiraminti. maniau, kokie 25-30 metu... bent pagal viska taip turetu buti.
Papildyta:

nera katastrofos - yra situacija, kuri anksciau ar veliau atsiranda pas dauguma. Tavo reikalas - suprasti ko tu nori ir elgtis atitinkamai.