Rebefingas, hiperaktyvus, holotropinis kvėpavimas

Gal teko bendrauti su Danute Januškiene? Kokia jūsų nuomonė apie ją?
Gal skaitėt jos knygą "Rebefingas - sveikatos pagrindas"?

Ale panm islipnau - O ka is viso reiskia zodis REBEFINGAS? Ar tai koks naujas lietuviskas zodis?

Aš kvėpuoju Sudarschan Kriyja. Ar žinote ką nors apie ją? Ir kokia Jūsų nuomonė?

Bendrauti teko.
Nuomonė? Nesikreipčiau pas ją.

O kaip pasirinkti kvepavimo meistra? Kaip zinoti, kad va sis yra TAS GERAS, tas - na nelabai, o va anas - tik skelbiasi? Ar pasikliauti intuicija, ar cia pavarde paskelbti, ar sarasai yra kokie ( na kaip bloguju/geruju aukliu )?
Prasau nekalti man per galva, as dar tik mokausi

Žinau. Bandžiau. Kvėpavau. Tai yra puiku

O kaip pasirinkti kvepavimo meistra? Kaip zinoti, kad va sis yra TAS GERAS, tas - na nelabai, o va anas - tik skelbiasi? Ar pasikliauti intuicija, ar cia pavarde paskelbti, ar sarasai yra kokie ( na kaip bloguju/geruju aukliu

http://www.dharma.lt...php/rebeferiai/ Čia yra nemažas sąrašiukas su nuotraukomis. Atsiverčiau ir pasirinkau.

Sudarshan Kryja "sukūrė" mokytojas Shri Shri Ravi Shankaras. Tai pagrindinė "Gyvenimo meno" praktika.
Yra dvi Kryjos rūšys. Ilgoji ir trumpoji. Ilgoji daroma tik kartu su grupe vadovaujant mokytojui-instruktoriui. O mažąją Kryja galima kvėpuoti kasdien namuose vienam.
Ji mažai kuo skiriasi nuo cholotropinio ar reberfingo kvėpavimo, taip pat yra trys ritmai ir t.t. Tik ji žymiai lengvesnė, be to lydima į kasetę įrašyto Mokytojo balso, kuris diktuoja ritmą sakydamas SO HAM (HUM).

Aš šia praktika užsiminėjau beveik 10 metų. Pirmą kartą kai kvėpavau, kadangi buvau jau išbandžiusi cholotropinį kvėpavimą, man ji didelio įspūdžio nepaliko. Tačiau palaipsniui ji įgavo vis didesnę galią.
Vienuose prailgintuose kursuose Vokietijoje mokytojas-instruktorius pasakė. Pirmas antras trečias kartas nieko neduoda, efektas ateis kada bus jūsų septintas kursas. Ir iš tiesų po septinių kursų viskas jau kitaip atrodė.
Kryjos poveikis su kiekvienais metais augo...
Ilgai praktikuojant pamiršti apie ligas ir skausmus kūne. Daug kas pasikeičia...

Bet va po septynių ar aštuonių metų, kitas mokytojas, pasakė, kad jei praktikos jums tapo nebesąmoningu dalyku, kaip dantų valymas ir pan. meskit jas, nes jos jau nieko nebeduos... na taip ir įvyko...
bet iki šiol jaučiu nostalgiją tiems geriems laikams

Manau, nėra gerų ar blogų. Tiesiog tinka tas žmogus arba netinka. Kaip būrėja arba psichologas.
Mano rebeferė šiuo metu išvykusi iš Lietuvos, todėl rekomenduoti negaliu.

Štai taip!
Visiems taip atsitinka, kurie nepraktikuoja PRANAJAMOS, o tik mechaninį įkvėpimą – iškvėpimą, kvėpavimo sulaikymą po įkvėpimo ir kvėpavimo sulaikymą po iškvėpimo. Visos tos technikos be pranos, būtent ir atveda prie to, kad malonumas ir nauda anksčiau ar vėliau baigiasi ir telieka malonus prisiminimas...nelieka malonumo ir naudos dabar, nuolatos.
Kas jaučia praną ir ją valdo, tas kasdien gauną tokį kaifą, apie kurį to nepatyręs net ne sapnavo...
Pranajama ne kvėpavimas, o prana ne deguonis!
Prana, tai neįprastos rūšies malonumas, kaifas, kurį praktikuojantis jogas pasiima iš išorės, galima sakyti, kad iš oro bet, tai ne grynas oras. Oro prisikvėpuoti, deguonies, gali kiekvienas bet, tame ir yra joga, kad viskas ne taip paprasta ir kalba eina visai apie kitką... Pranajama, tai ne kvėpavimas bet, to kaifo, malonumo, kuris įeina šio proceso metu valdymas. Tą kaifą galima lieti po savo vidinius organus, raumenis, stuburą kaulus ir t.t. Yra sakoma: palaimintas tas jogas, kuris prasiskverbia su prana iki savo kaulų...
Įprastas žmogus pranos nejaučia, tad apie pranajama nėra net kalbos. Beveik visuose jogos būreliuose, kiek man teko lankytis Lietuvoje, niekas pranajamos nevaldo.(Bet yra Lietuvoje ir kas valdo) Visi tik svaigsta žodžiais apie gyvybinę energiją ir visa jų pranajama tai, įprasto kvėpavimo stimuliacija, ten nieko naujo nėra, stimuliuojamas tas pats kvėpavimas tik skirtingomis variacijomis. Aišku, tai irgi ne blogai bet, tai ne pranajama. Viskas yra patikrinama, kas prana jaučia ir valdo, gali puikiai jaustis tvankiausioje patalpoje, ten kur paprastas žmogus šauktų: man trūksta oro, gelbėkite! Tai ne rodiklis, bet vienas iš pasitikrinimų. Pranajamos procese pagrindinį vaidmenį atlieka ne kvėpavimas bet, sąmonė. Prana yra gaunama per kvėpavimo analizatorių bet, dar kartą pabrėžiu, tai ne oras, ne deguonis, tai neįprastas, paprastam žmogui niekados nepatirtas kaifas. Tas kaifas(prana) yra konkretus, apčiuopiamas kaip rankos, kojos, jis konkretus, ne įsivaizduojamas o, konkretus ir yra arba ne.
Prana nėra tuščia, ji keičia praktikuojančio savijautą, emocijas, būsenas ir ji yra valdoma. Gali su ja save harmonizuoti, perliejinėti ją, keisti savo būsenas, savijautą, daryti detalų poveikį vidiniams organams ir t.t.

H2O, gal galėtum papasakoti, ką pats praktikuoji ir ją tau tai duoda?

O kodėl? Gal gali pakomentuoti kodėl? O jei nenori skelbti, tai gal tada į AŽ?

Ši tema apie kvėpavimą. Praktikuoju pranajama. Ką tai duoda, truputėli apibūdinau.
Aplamai ruošiuosi parašyti straipsnį apie kvėpavimą, sugriaunantį visus nusistovėjusius stereotipus.
Nežinau kada tai bus. Bet pranajamos išmokyti neįmanoma, jausti pranos išmokyti neįmanoma.
Galima tik pasufleruoti kur ir kaip savyje to ieškoti, toliau priklauso nuo kiekvieno asmeniškai, vieni užsikabina, kiti niekados.
Kas užsikabina, tas su ja nuolatos. Eini gatve, atlieki kažkokius veiksmus...pranajama praktikuoji nuolatos - kaifas su tavimi nuolatos.