Mano vaikas butent taip ir pavadino savo lovyte,sako mama,cia gi kalejimas,grotos juk Nors jis toj lovytej beveik ir nemiegojo,pas mus ji stovejo del grozio...
Dabar miega savo normalioj lovytej,nekyla jokiu problemu,o grotuotoj lovytej budavo be sansu paguldyti,rekdavo ir nemiegodavo,tai matyt vaikas jaute blogas bangas
Nu as nemanau, kad lovyte su virbais a lia grotom yra kazkoks blogis. Manoji be problemu i ja gulasi ir atsikelusi nepradeda rekt, o dar gera valandele joje zaidzia (nors jokiu zaislu joje nera) ir burbuliuoja kazka. Galu gale, kitokios lovytes as ir neisivaizduoju savo mazei, nes ji labai vartosi, tai norint, kad neiskristu, turetume jai dvigule lova pirkt Yra teke sveciuosia ja ant sofos uzmigdyt istiestos, tai ji nakti iskrito ir neverke. Kadangi buvom padeje del viso pikto si ta minkstesnio ant zemes, tai uzsigaut neuzsigavo, bet ryte radau susalusia, nes be kaldros teko miegot.
Aš irgi nemanau, kad kaip kalėjimas, nes kai tik mergaitė pradėjo vaikščioti, išėmiau du virbukus per vidurį ir ji gali kada nori pati įlipti ir išlipti.
O kai sesė įlipa į jos lovytę, rėkia, kad čia mano lova.
O kai sesė įlipa į jos lovytę, rėkia, kad čia mano lova.
na as irgi tos nuomones ,kad tai kalejimas!
Mes lovytes nueme sona ir sulygine su lovos auksciu ir pristume prie lovos jau nuo tada, kai vaiknas pradejo ropoti... ir niekada jis nesipriesino miegoti joje, net pats su malonumu eina i ja! o kai pradejo ropot is karto mokem , kaip reikia nilipti nuo lovos... taip jis is lovytes i musu lova, o jau tad i "neistirineta pasauli"
Karta teko "uzdaryti" lovytej, tai po to net paziuret nenorejo i lovyte! ir niekada nebekartojau
Mes lovytes nueme sona ir sulygine su lovos auksciu ir pristume prie lovos jau nuo tada, kai vaiknas pradejo ropoti... ir niekada jis nesipriesino miegoti joje, net pats su malonumu eina i ja! o kai pradejo ropot is karto mokem , kaip reikia nilipti nuo lovos... taip jis is lovytes i musu lova, o jau tad i "neistirineta pasauli"
Karta teko "uzdaryti" lovytej, tai po to net paziuret nenorejo i lovyte! ir niekada nebekartojau
man net mintis nekilo, kad tokia lovytė yra kalėjimas. Juk joje rika miegoti, o ne gyventi jeigu ne tos "grotos", tai nežianu kaip čia būtų su mano pipiro klajonėm. Nematau jokios problemos, lovytėj jis tiek miega, pabudęs tuoj būna iškeliamas iš jos. Kartais rytais pabudęs pažaidžia joje, nereikalaudamas jį paimti.
Mano pipiro lovytė paprasta, dar nuo tarybinių laikų ir iš visų pribumbasų tik vienas - apsaugėlė ties galva, jos užtenka tik aplink pagalvę
Mano pipiro lovytė paprasta, dar nuo tarybinių laikų ir iš visų pribumbasų tik vienas - apsaugėlė ties galva, jos užtenka tik aplink pagalvę
jokiu budu ne kalejimas ,miega ir vargo nemato ,joje ismoko ir atsisesti ir atsistoti ir aplinkui vaikscioti ,as manau kad tai saugiausia vieta mazyliams ,dabar kai vyrutis paaugo tai krasta isemiau ir nakties miegui pritraukiu prie savo lovos ,tai jis gali ir mamyte apsikabinti ir zaisliukai telpa ,o geriausia tai mamytei nereikia nakti bludyti po kambari kad uzkloti maziu
Lovytės kalėjimu nei aš, nei vaikai nevadinome, bet intuityviai, matyt, tokį suvokimą turėjau. Niekada lovytei nenaudojau jokių apsaugų, kad vaikas kaip įmanoma daugiau pasaulio matytų, niekada lovytė nebuvo žaidimų vieta - tam jau trijų mėnesių vaiką paleisdavau ant grindų pasaulio tyrinėti, kaip įkalinimo vietą lovytę naudodavau labai labai retai ir labai trumpam, išlipimą (išimtų virbų vietą) iš lovytės parodydavau dar tik prisilaikant atsistoti išmokusiam kūdikiui ir gana anksti vyresnėlius iškrausčiau į dideles lovas, bei vis dažniau susimąstau apie mažojo iškraustymą.
Tačiau grotuota lovytė jau ūgtelėjusius sūnelius labai vilioja - dabar dažnai visi trys ten susirango pažaisti, o Jokūbėlis (kuris į normalią lovą buvo iškraustytas vos 1m. 5mėn.) buvo vienai nakčiai su mažuoju broliuku ir susikeitęs vietomis. Tad tas kalėjimas, matyt, ne toks blogas, kaip atrodo. Tačiau jei būtų saugių ir vaiko anatomiją atitinkančių vaikiškų lovyčių pasirinkimas aš tikriausiai rinkčiausi ne grotuotą...
Tačiau grotuota lovytė jau ūgtelėjusius sūnelius labai vilioja - dabar dažnai visi trys ten susirango pažaisti, o Jokūbėlis (kuris į normalią lovą buvo iškraustytas vos 1m. 5mėn.) buvo vienai nakčiai su mažuoju broliuku ir susikeitęs vietomis. Tad tas kalėjimas, matyt, ne toks blogas, kaip atrodo. Tačiau jei būtų saugių ir vaiko anatomiją atitinkančių vaikiškų lovyčių pasirinkimas aš tikriausiai rinkčiausi ne grotuotą...
manau kad kartais tiesiog per daug i viska gilinamasi, ypac kai kalbama apie vaikus juk mes ir tokiose miegojome, bet jei jose tik miegame, tai kas cia per kalejimo asociacija? as vaikystes traumos del savo grotuotos lovytes tikrai neturiu
man atrodo jau geriau lovytė su grotom negu kad vaikas iš lovos kristų pvz būdamas kelių mėnesių, bėje mano vaikas niekada nerodo nepasitenkinimo kai lipa į lovą galų gale jie išmoksta ir taip išsilaisvint iš to kalėjimo
Juk vaikas neleidzia joje visos dienos, reikalaudamas istrukti...koks ten kalejimas, lovyte ir tiek.Dar patogiau, kai pradeda stotis yra kur isikibti, kai neramiai miega nera kaip nukristi
QUOTE(elenuxus @ 2008 09 28, 21:59)
Juk vaikas neleidzia joje visos dienos, reikalaudamas istrukti...koks ten kalejimas, lovyte ir tiek.Dar patogiau, kai pradeda stotis yra kur isikibti, kai neramiai miega nera kaip nukristi
Kol mažas vaikas lovytė mano manymu yra labai geras dalykas, ramstis kai reikia įsikabinti, apsauga kai nenori kad lelius iškristų, kai paauga vaikiukas pats išlipa per tam skirtą skylę, aišku ne visose lovytėse tie virbai išsitraukia, bet vaikai įsigudrina ir kitaip išlipti, man kalėjimus daugiau primena lovytės-maniežai kur šonuose medžiaga o ir ta lova visa tokia besikratanti nestabili kelia baimę, kad ims ir apsivoš, užtai aš tą maniežą veždavausi tik ten kur jo labiausiai reikėdavo, o namie stovi medinukė lovą, kurią jau baigiam išaugt ir netrukus pakeisim nauja svarbu, kad lovytėj vaikas jaustųsi jaukiai ir saugiai ir nelaikyti jo ten 24val per parą nes kitaip tikrai iš lovytės bus padarytas kalėjimas, o ne jauki vietelė miegeliui