Maitinimo nutraukimas

Gerai nuteikianti tavo istorija Noriu suzinoti, o kiek laiko jau užmiega vakarais pati ir išmiega per naktį?

Kokį porą savaičių jau. Dabar pasigavo slogą, tai vėl nebemiega, arba jei labai nuvargsta vakare, tai dar pabunda kartelį kokį. Bet palyginus su tuo, kas buvo...

Sveikos mamytes atejo laikas ir mums jau baigti visus valgymus...mamai reikia pradeti ilsetis ir pagaliau issimiegot naktimis...bet labai noriu jusu paklausti, nuo ko jus pradejot? ka davet atsigert diena? nes manasis tai kai uzsimano gert, tai iskart mama nurengineja , o kito nieko negeria... turi ir visokiausiu puodeliu ir dariau arbatu, misinuku, peneliu, niekas netinka... tai ka man daryt? gal kam nors buvo tokia situacija?

Mums jau 13 mėn, tai ir aš po truputį jau mažinu MP, vis mažiau duodu, ryte, po pietų miego, prieš einant gult, bet nemigdau su papu burnoj. Naktį jau nebemaitinu, kelias naktis kankinomės visi, kai užsimanydavo, panešiodavau, duodavau vandens atsigerti, bet krūtinės griežtai ne, nors labai gaila bet prisiskaičiau apie naktinio maitinimo, kai papas burnoj, žalą ir pagailėjau vaiko dantų, kad nebūtų karieso
per kažkur penkias naktis viskas susitvarkė, perorientavau, kad papas tik ryte, vakarinio maitinimo, kaskart atsisako, pietų užmiega pavalgęs pietų, tiesiog maitinimo kėdutėj, tai gauna, po miego, jei labai glaustinėjasi prie manęs

As jauciuosi sekmingai pabaigusi zindyma, nors dar visai ka tik.
Truputi priesistores - kadangi pirmaji maitinau tik 3,5 menesio, sita butinai uzsibreziau ismaitinti iki puses metu bent. Pusmetis artejo, viskas kaip ir sekesi, BET ilgiau neplanavau to daryti. 5,5 men nusprendziau kad dar iki nauju gal palepinsiu maziuka.
TACIAU taip jau nutiko, kad ta diena, kai mazui sukako 6 men gulejau ant operacinio stalo ir su vietine nejautra (cia kai baiginejasi lidokaino poveikis, tau i zaizda, prei kurios net prisiliest negali beda adata ir taip kokius 10 sykiu... aisku, dar zveriskas skausmas, kai xirurgas uzkabina "gyva mesa") buvau operuojama visa valanda. Atrode, nekalta votis( per tris dienas isaugus nuo zirnio iki kriauses dydzio), aisku, atsiradus del organizmo nusilpimo, bet ta valanda supratau, kad tiek aukotis negaliu. Nes nei per naturalu gimdyma, nei po cezario operacijos, nei isvis gyvenime tokio skausmo nesu patyrus.
Po operacijos xirurgas sake, kad butu uzmigdes, jei ne maitinimas... . Tuomet dar maitinau pilnu tempu. Negalejau gert nuskausminamuju, antibu ir t.t. Po operacijos teko save skubiai reabilituoti imuniteta stiprinanaciais vaistais ir vitaminais.

Nusprendziau nutraukti maitinti tuoj pat. Tas "tuoj pat" truko lygiai viena menesi ir savaite.

Pradzioj sumazinau vienakart, tiksliau pakeiciau misiniu. Paskui palikau tik ryte, vakare ir nakti. Nakti pradejo keltis po 10 kartu.. . Po tokios svaiteles naktu, nakcia pradejau daryti misini. Liko tik rytas ir, aisku naktinis uzmigdymas su krutimi. Buvo momentu, kai gaila buvo mazo, nes glausdamasis iesko kruties. BET, manau sveika mama vaikams svarbiau. Su buteliuku draugauja normaliai, buvo tik atsisakes similaco, pakeiciau i aptamili, ir vel gerai. Naktimis keliuosi 2-3 kartus, o ne 10. Paskutine savaite jau mazas galejo istverti be kruties, ir pagauves speneli pirstais stengdavosi ji nugnybti... TACIAU, vakare dar tekdavo duoti kruti, kadangi nors pieno ir mazai beliko, taciau jis skausmingai susikaupdavo. Pries tris dienas jau nebegavo kruties, o vakar vel teko pas maza prasyt pagalbos, kad islaisvintu nuo skausmo.

Dabar vaikis valgo koses, jam labai skanu. Misini geria tik vakare, ir nakti ir paryciais. Gaunasi kokie 4 kartai. Diena jam nereikia, nors pries migdydama pietu miego, pasiulau truputi, bet jis tik paragauja.
Taigi, mano planas is maximum 6 men, tapo 7 men ir savaite.
Dziaugiuosi TIEK laiko ismaitinus, sekmingai nujunkius, ir duok die, kiekvienai nors tiek ismaitinti...

As jau irgi nemaitinu dukrytes. Buvau pasilikusi tik naktinius maitinimus. Vakarinius maitinimus pavyko nutraukti pries pusantro menesio. Is pradziu labai pyko, reke ir draskesi, bet ismoko uzmigti savarakiskai be papo. O tada jau beliko tik naktiniu maitinimu atsisakyti... Palaukiau kol pasveiks - nebekoses, nebesloguos ir per tas iseigines lapkricio dienas nusprendziau galutinai viska uzbaigti Siuo metu be MP jau keturios naktys Pirma ir antra naktis dar parekavo truputi, muse mane, bet patriuksmavo, atsigule salia, apsikabino ir vel uzmigo. O ketvirta nakti jau tik paniurzgejo, apsikabindavo ir vel miegodavo
Pieno pertekliaus pas mane kaip ir nesijaucia Gal ir to pieno buvo likes vienas kitas lasas...
Ismaitinau 1 metus ir 10.5 men (planavau maitinti iki metu).

Maitinimo kedutej uzmiega? oho, nu ir lengva tau su tokiu vaiku. Maniske jau trian akis, bet paguldai i lovyte, tai visokios katutes prasideda, kol grieztai nepasakai miegot, tol neuzmiega.
O as mes naktiniu maitinimu atsisakem labai lengvai. Tiesiog, pupa miegojo su teciu, o as - kitam kambary. Jau pirma nakti be jokiu protestu gere vandenuka. O vat su maitinimu pries miega, sunkiau. Verke siandien, reikalavo, bet nedaviau. Dabar reiks istverti reikalavimus ryte ir diena. Nes kai tik mane mato, iskart jai mamam duok. O blogiausia, kad paciai vaiko gaila pasidaro.. Ech... kaip nors...

Siandien ryte bandziau neduoti. Verke mazute, prase, net buciavo, taip sirdi suskaudo, neiskenciau...

Aš skaičiau ,kad vaika geirau ir lengviau atpratinti nuo 9 men iki metų.Tuo laikotarpiiu silpnėja ciulpimo refleksas.Mano vaikui suėjo metai.Jis pradėjo dug nakti keltis ypač prieš rytą.noriu ir aš jau atpratinti.

nu čia tik mano nuomonė, bet jeigu vaikelis taip verkia, liūdi, tai jo dar nelaikas atjunkyt. aš manau, kad atjunkymas turi vykt natūraliau, be didelių stresų ir ašarų tiek mamai tiek vaikui. todėl jei taip yra, geriau dar žindyt ir palaukt kol vaikas bus vyresnis.

Maniškiui nuo 11 mėn. dienom jau nerekėdavo MP. Užtat naktim atsigriebdavo, ypač prieš rytą. Jaučiau, kad ir to pieno lašas-kitas liko Nutariau, kad atėjo laikas pagaliau ir man išsimiegoti...Prisiskaičiusi SM patarimų apie atjunkimą, buvau pasiruošusi ''ilgai kovai''... Bet, mano nuostabai, vaikas tik pirmą naktį paverkšleno, atsigėrė vandenėlio ir užmigo. Sekančią naktį net vandens nereikėjo Dabar tik paryciais keliasi ir kraustosi į mūsų lovą- matyt su šiuo įprociu teks ilgiau kovot... Bet čia vėliau...Man ir pačiai malonu savo ''zuikį'' apsikabinus dar valandžiukę pasnaust Manau, kad nutraukiau maitinimą pačiu laiku, kai mes abu jau buvom pribrendę...

Mano dukryte buvo tikras"papulio vaikas" - naktim, dienom, uzmigimui, nusiraminimui reikedavo jai to pienelio daugybe kartu. Apie matinimo nutraukima galvojau kaip apie kosmara - atrode, kad bus neimanoma to padaryti, bet 11 men. gere pieneli tik vakare ir paryciais, metuku - tik paryciais, o pries pora dienu ir visai nutraukiau - be verksmu. Naturaliai taip viskas gavosi.
Manau, kad tiesiog reikia sulaukti tinkamo laiko, stebeti ir suprasti savo vaikeli, ir matinimo nutraukimas kels grazu liudesi tik mamytei