QUOTE(ingrica @ 2008 02 29, 19:44)
Nezinau mamytes ka daryt,kaip nutraukti maitinia? jau mano manymu tikrai atejo laikas,nes malonumo nebeteikia sis procesas. Mano suneliui jau 1m ir 9men bus kovo 19d. Nakti keliasi daznai diena atsisesti negaliu ramei,nes prieina ir plesia palaidine jau greit bus 2metai,kai be miego,na tiesiog jau esu issekusi. Patarkit kaip neskausmingai viska uzbaigti. :verkiu:ACIU
Sveikutės, ilgai nerašiau tik tris dieneles
ir pagaliau turiu pasigirti, nes esu be galo laiminga
Oi tikrai
ingrica tave suprantu net 200% Dabar man tik šypsenėlės lenda į eteri
bet tu paskaityk keliais puslapiukais atgal, kaip jaučiausi
Tad katik iškepta šviežena pas mus kvepia
Tai pradėsiu nuo to, kad ir mano sunyčiui 1 metukai ir 10 mėnesiukų. Prieš tas tris dieneles valgydavo kur nori ir kiek nori, neužmigdavo pietų be papo ir vakare. Užsiropšdavo ant kelių pasikeldavo palaidinę, liemenuką į šoną ir sau smaguriauja. Troleibuse neapsieidavau, be cirkų, nes aiškiai šaukdavo mamuką papuką
Man paskutinis taškas buvo, kad atsisakė valgyti normalų maistą, tiesiog nė kasnelio neprarydavo, nes pienelio prisisiurbdavo. Ir dar pastebėjau lyg karieso požymius ant dantuko
žinau, kad jau nesustabdysiu, bet pasakiau užtenka. Senai jau taip reikėjo, bet kaip sunku su savo jausmais susitvarkyti.
Tad nelengvas kelias mūsų prasidėjo nuo ryto, tiesiog nutariau jau atsikėlusiam neduoti pasimėgauti, kaip ankščiau, užkalbėjau dantį ir nuėjom praustis. Taip užkalbėdavau dantį kiekvieną kartą jam paprašius jis nesipriešino. O kas keisčiausia juk buvome nustoję gerti iš Avent buteliuko su snapeliu, o gerdavom iš puoduko. Tad teko sugryžti vėl prie to Avent buteliuko, kadangi mano pienelis dabar keičiamas granatų sultymis, melisų arbatėle, kad ramesnis būtu ne toks dirglus. Labai mėgsta visokias arbatėles. Tiek džiaugiuosi, kad protestuodamas neatsisako skyščių. Pratempėm iki pietų, bet tą dieną atsiminsiu, kaip baisiausią savo košmarą
tikrąją to žodžio prasme dar nebuvau mačius tokio savo sūnaus
plyšo mano širdis, atrodė kad kažkokia dalis nuo manęs atsiskiria, jis alpo ir draskėsi, bandė pasiekti savo, bet aš buvau tvirta ir šalta, kaip ledas. Galvojau jeigu jau tiek nuaita atsisakyta rytinio valgymo, pratempėm visą dienelę, tai būtų per daug savanaudiška viską sugriauti ir pasirodyti kokia aš silpna. Juk jau jam du metukai ant nosies jis tikras vyras, taip save raminau jau kūdikystę reikia pamiršti. Prasideda kitas etapas nuostabi vaikystė
Užmigo kūkčiodamas. Sunkiausia buvo suvokti, kad negalėsiu jau daugiau jo maitinti manau ne tiek jam yra sunku kiek man pačiai, nes nusprendžiau, kaip iš giedro dangaus ŠIANDIEN TAS RYTAS
Pasitarus su mamytėmis
vis dėl to palikau naktinį maitinimą. Tai nemoku apsakyti, kokia buvo mano sunyčio reaakcija, kai jis pamatė, kad nusprendžiau duoti jam krūtį, tokios akelės tik blizgėjo Kalėdų rytą
Bet buvau pasimetusi, kaip jam paaiškinti kodėl papuką naktį galima, o per piet ne. Tad visdėlto nutariau, kad imsiuos senos patikrintos technikos pipirų
Sekantį rytą kartojos situacija prašė nedaviau ėjom praustis, kas keisčiausia suvalgė pusryčių porcija, kuri ankščiau būdavo iškeista į papuką. Tempėm visą dienelę buvau prigalvojus begalė veiklos, kad tik nekiltu mintis apie krūtį, o jei ir kildavo žaidimo forma siūlydavau Avent buteliuką juk jį reikia čiulpti.
Atėjo pietūs ir aš pritepiau spenelius pirmiau aliejumi, o po to pipirais. Gulėm sekiau pasaka, dainavau, bet juk užmigti jam reikia papuko
tad jau šį kart aš jį pasiūliau jis nustebęs pasižiūrėjo ir paragavo
Jausmas neišmaloniujų, bet tik taip galėjau aš jam įrodyti, kad per pietus ir kaip šviesu šviečia saulytė papukas kaka fui. Tad taip ir sugalvojau, o kai gryš tėvelis iš darbo Matukas išsimaudys apsivilksim pižamyte. Lauke bus tamsu ir degs visur švieselės Matukas pavalgęs papuko nusisuks ant kito šoniuko saldžiai užmigs.
Taip tesiasi jau trečia dienelė
Ir kuo toliau tuo labiau jis įsitikina, kad papukas fui fui fui jis tik truputėli pirmą kartą paragavo ir jam užteko, nes antrą kartelį jis jau su pirštuku papuką patikrino ar kaka, o ne burna
Svarbiausia manau yra susitvarkyti su savim sau atsakyti, kad jau laikas mano žvirblelis jau užaugo ir tegu skrenda nuostabiu vaikystės keliu
kai išauš ta diena Jūs tą pajusit