Maitinimo nutraukimas

Raideles>>> norejau paklausti del mikdymo prie kruties. Kaip ir kada vaikas turetu atprasti/ buti atpratintas nuo tokio mikdymo? Ar jis kai jau atsisakys kruties, tai tada ir pats uzmigs? Ar tai galima butu padaryti anksciau? Ar cia nieko blogo, kad vaikas pats neuzmiega, o prie kruties? Na, tiesiog noreciau kokiu komentaru.
Gal ir kitos mamytes kazka parasys?

mano sunelis atprato labai greitai, kai tik pradejau atpratinti nuo kruties...kai naktim pradejau duoti ne kruti, o misinuka
Papildyta:

manau nera cia nieko blogo

mano jaunelis (jam uz savaites sueis 1 metukai) miega prie kruties ir as del to nesijaudinu. manau, kad augdamas jis pats atsiskirs nuo manes, kai bus tam pasiruoses.
ir jau matau pirmuosius "atsiskyrimo" zenklus. mes miegame trise dideleje lovoje, prie kurios yra prijungta ir kudikio lovele (vienos groteles nuimtos ir loveles kojytes priristos prie lovos koju, kad nepasidarytu plysys tarp lovu). mano mazylis, kurio nesu net bandziusi specialiai migdyti atskirai, jau pora savaiciu pazindes kruti nusirita i savo lovyte ir ten miega

vyresniuosius sunus stengiausi "nepriprantinti uzmigti su krutim" - bet manau, kad tik be reikalo varginausi ir varginau vaikus. "migdyti su krutimi" daug lengviau ir maloniau

Oi, aciu mamytes, nuraminot mane, kad viskas cia tvarkoj.
Man tai irgi didelis malonumas ir paciai taip uzmigti

na aš galiu savo tetos istoriją suskelt.
Čia toms kurios nežino ką daryt kai leliai dideli, kaip nutraukti maitinimą.

Svarbu ked lelius jau būtų ištiesų didelis- na apie 2 metukai. Čia toms labiau

Mano teta savo vaikus maitino iki 2 metų- su sūnumi nebuvo problemų- maitino iki sesytės gimimo- o tada jau visai nesunkiai broliukas iš didelės meilės sesytei perleido savo didžiausią turtą: mamos krūtis.
O štai su mažąja reikėjo kažkaip suktis... Taigis sueidinėjo jai 2 metukai... ruduo- ir sode prikrite daug obuolių- kai kurie visai supuvę- sugrėbti į krūvas... na ir dukrelė lakstė- ir įlipo į tokį supuvusį obuolį, visą šlykštų tokį, Trumpiau- ji labai pasišlykštėjo- o kur dar brolis pasistengė su savo "fui,supuvę, smirdi, it t.t.t." na ir nusigriebė teta tą mintį- mažė užsimanė papo- o teta: "papas supuvo", kiek ji prašo- tiek atsakymas: "papas supuvo" atėjus vakarui, teta, išsitepliojo papą ir dukrytei plėšte atplėšus liemenėlę jos laukė siurprizas "supuvęs" papas. nei į burną neėmė- ir niekada nebeprašė.
Čia gal ne visoms tinka, tačiau va taip mano sumanioji teta pasielgė.

Ir niekaip tų vaikučių be švento melo ir pasakų neužauginsi . Mano papas vidurinėliui neskanus pasidarė nuo krienų. O mažajam jis iš viso dingo - tik bamba pas mamą liko

Aš kai naktį pavargstu nuo ilgo žindymo, sakau leliui, kad papukai nori miego, ikišu pirštą ir ištraukiu krutį iš jo burnos. Ankščiau jis trupūti prieštaravo, bet uždainuodavau, pasaka diemesį nukreipdavau... dabar pasakau - pats atsisuka ir užmiega. Tik tiesa, pas mane dvejų metų vaikas ir įpusėjęs neštumas. Dėl to naktinius žindymus bandau trupūti mažinti, na ir pati kartais tiesiog negaliu jam duoti

Ir dar - mes taip pat dabar turime lovytę prie lovos. Mūsų lova - tokia ištraukiama sofa, o mažius turi tą vokišką lovytę- manežą. Neseniai aš jam sutvarkiau miegamąjį vietą - pakeliau su čiužiniais lovytės lygį iki mūsų lovos, sutvarkiau spalvingą "didelio vaiko" pagalvę ir didesnę - gražesnę antklodę. Po trupūti pratinames būti atskirai - miega ten diena ir kartais naktį užmigusį galiu perguldyti.

dainelė - aš manau, kad vaikui iki trijų metų reikia mamos pagalbos užmiegant - glebiu, jeigu dar žindo - kruties, dainelės. Po trijų dažnai tebeužtenka ritualo ir vaikelis ramiai užmiega pats. Tas pat ir dėl naktinių prabudimų - dauguma vaikų daug rečiau keliasi naktį po trijų metų - nors žinoma tai individualu

Tikrai džiaugiuos už tavo pagramduką
Bet maniškis jam papulis burnon prieš miega, kaip poteriai Išsitepiau šian pipirais rytą dar daviau , bet po to vėl snaudžiantis vėl prašosi. Išbudinau prikėliau užkalbėjau dantį sakau ainam pusrytukų valgyti. nu ir ką valgė bet dabar laukiu pietų širdis pllyšta, bet žinau, kad reikia bandyt O apie naktį net nenoriu pagalvoti

Kaip reikia jūsų patarimo šian pirmą kartelį užmigdžiau be papulio Nemoku nusakyt kas darėsi, kaip jis draskėsi, klykė, alpo ir jo reikalavo, bet svarbiausia jo žodžiai mamuka papuka klykė gal gerą valandą, bet žinokit galvojau bus sunkiau jis pamatė kad aš nenusileidžiu, ir žiū iš kart aprimo tik prie manęs prisiglaudė
Visada migdydavau gulėdama šalia jo su papuliu burnoje, o dabar neįsivaizdavau, kaip jį užmigdyti Supau supau, o jis blaškėsi niekaip nerado patogios padėties ir vis verkšlendamas, pasikukčiodamas kartojo papuka, papuka Toks jausmas, kad aš iš jo atimu kažką tokio, o širdis plyšte plyšo, bet verkt negalėjau Bandžiau dainuot jo mėgstama lopšinę kurią dainuodavau migdydama, tai jis kategoriškai jos atsisakė Ir tik glaudės prie mano krutinės užsiropštė ant manęs padejo galvytę ant krūtinės ir taip besupdama užmigdžiau
Nedaviau pateptos krūties pipirais, galvojau jei pajus piena bus visai šakės. Tai ką man daryti duoti krūtį vakare prieš miega, nes neužmiega be krūties Ar vėl taip kankintis, o gal vakarinį maitinima palikti kol atpras nuo pietinio Pasimetus juodai, oi kaip sunku atrodo, kad kažką iš savęs atimiau jausmas nenusakomas, mane net pykinti pradėjo. Kaip galvojat melisų reiktų jam pagirdyti arbatėlės, oi išprotėsiu

jei taip širdis plyšta, tai gal gėriau palaipsniui pereidinėkite? vaikas jau didelis, gali ir paaiškint, kad pavalgys papuko prieš miegą, o paskui pagulėsite abu ir užmigsit. tai pamažu gausis pienukas prieš miegą, o ne užmigimui, kad vaikas pajustų, kad ir be jo gali užmigt. o kai reikalauja vėl duot - paaiškink, kad jau pavalgė, dabar ramiai pagulėsit, pasakėlę paseksit. o kai atsibus ryte, gaus dar pienuko.

ir visados priglauskit prie savęs, pamyluokit, vietoj maitinimo, net kai išgers iš puodelio ar buteliuko. aš specialiai girdydama prieš miegą pusiau pasiguldau prisiglaudus prie savęs, kad vaikas gautų ir jaukumo, švelnumo, ne tik maisto. juk krūties poreikis dabar daugiau dėl švelnumo ir artumo troškimo.

beje, kad kuo mažiau kiltų pagundų lyst prie krūtų - aš užsidedu storesnį drabužį su uždaru kaklu, kad kvapas mažiau jaustųsi ir rankų lengvia įkišt negalėtų...

Mano mažius dar jaunesnis, bet pripampęs krūties nebeužmigdavo , o atvirkščiai - dėdavo strikinėt ir žaist. jam kaip dopingas buvo pasidaręs. tai aš irgi primaitindavau sočiai, o po to jau nebeduodavau, kad migdytųsi. laikydama ant rankų pasaką pasekdavau, užsiklausydavo ir nusiramindavo, lopšinė, migdukas, filmukas, viskas kas tik vaiką ramina ir leidžia sukoncentruoti dėmesį padeda.
dabar jau pats nori eit miegoti į savo lovytę, be manęs ir papulio,jei tik labai pavargęs paprašo. tai pamaitinu ir guldau toliau kaip įprasta.

Beje isterijoj verkdamas vaikas neims nieko į burną vietoj krūties, bet bandykit atkreipt jo dėmesį, nuramint pirmiau, o tik tada siūlyt gert. tada jei nori gert, atsigeria ir iš puodelio.

As panasiai pries savaite jauciausi Bet dabar viskas uzsimirso. Svarbiausia mamytes tvirtumas. Dabar sunkiau uzmigdyti diena, nes sviesu. Bet pasakoju, kaip visi miega jau: ir diedukas, ir arkliukas, ir masina... o jis kartoja ir po kokio pusvalandzio uzmiega. Kai papraso niamnia (papo), sakau, kad ner, tik bamba liko ir parodau. Dar nakti miegodamas valgo, bet jau dvi naktis tik po karta Taigi, laikykis

sveikutės
pradėjau ir aš tą "egzekuciją" saviškei. niekaip nesugalvodavau kaip pradėti, vis atsiskirti kažkaip sunku buvo, bet jau tas procesas varginti pradėjo (MP vietoj visko: vietoj maisto, vietoj vandens, užmiegant, miegant, atsibudus ir pan.).

Vis ruošdavausi, bet vis susiklostydavo situacijos, kad negali nutraukti, tai tas tai tas. taip atkeliavom iki 2 metų ir mėnesio amžiaus.

bet jau dabar ryžausi. nutariau,kad nebeduosiu dienomis, pasiliksiu nakčiai. jau 3 diena dienomis nebeduodu. tai pirmas 2 dienas kažkaip nukalbindavau, tai einam į virtuvę, tai dėti skalbinių, tai gaudynių, tai dar ką. na, vis ką sumanydavau.

bet jau šiandien..... matyt perprato, kas čia vyksta. niekas nepadeda. ji tik paprašo, tai aš jau ką nors einam veikti, tai ji jau tada gerklę atidaro, bet jau tokią giesmę užgieda, kad kaimynai tuoj man vaikų teises iškvies - kaip skerdžiama. siaubas. griūti ant žemės net pradėjo, kojom spardosi. baisu. plyšta širdis, bet laikausi... žiūrėsim kaip seksis. kol kas dar turiu užsispyrimo.

aš ją vis glostau, sakau,kad myliu, kad ji jau didelė, kad pienuką geria tik leliuką, o ji jau didelė panelė, tai biški aprimsta, bet tik akimirkai.


o šiaip manau, kad viskam reikia kantrybės. kantrybės ir jums, mamos