Maitinimo nutraukimas

Normalu. Man pabaigus maitinti sūnų jie susidarė maždaug ten, kur baigiasi aureolė - rezervuaruose prisikaupė pieno. Irgi - krūtų neskaudėjo, tik tie guziukai truputį dilgčiojo. Buvau prigrąsinta nieko nedaryti. Nieko nedariau - praėjo.

Tas straipsnis labai vienpusiškai nušviečia situaciją. Juk kai maitinama krūtimi yra dar ir kitas ASMUO, į kurio poreikius derėtų atsižvelgti. Mama yra suaugęs žmogus, jai lengviau sąmoningai suprasti kas vyksta ir tai keisti.

Puchha, o iš kur toks įsitikinimas, kad antro nebus? Juk rašei apie gleives ir kraują, kurie tavo nuomone liudijo ovuliaciją? Galima maitinti ir nėštumo metu, jeigu nėra kontraindikacijų (gresiančio persileidimo), ir du vaikus galima toliau maitinti sėkmingai

Raideles, dar tą pačią dieną viskas dingo. Lyg dar pateplioja čiut čiut, bet jokių gleivių nėra, tai ir darau tokią prielaidą

na, man tai šis straipsnis kaip tik padėjo suprasti savo poreikius ir tik patvirtino, kad jau prasidėjo involiucija. Nors dėl tų 'būtinų 1,5 metų' aš irgi skeptiškai žiūriu, ir fiziologinis nujunkymo būdas nekaip skamba, nebent taip aplinkybės susiklostytų... aš noriu, kad vaikas žinotų - mama visada grįžta ir grįžta tokia, kokia buvo, ir jam nereikia nieko baimintis.

Na, lengva pasakyti "geriau vandenuko", o jei vaikas negeria iš buteliuko nei vandens, nei arbatos, nei sulčių?
Aš taip pat stoju į norinčių atpratinti nuo MP gretas. Nors, mano įsitikinimu, reikėtų maitinti bent iki metukų, dėl tam tikrų su sveikata susijusių dalykų, norėčiau nutraukti maitinimą anksčiau. Mano panelei 8,5 mėn. ir norėčiau jau baigti maitinti... Man tai tikrai malonus procesas, dukrytė irgi nori pienuko... Bet jaučiuosi išsekusi, labai krenta svoris, o ir pienelio jau mažėja...
Noriu paklausti ar įmanoma per mėnesį atpratinti nuo MP nelabai skausmingai? Šiuo metu naktį geria dar porą kartų, o dieną prieš pietų miegelį ir vakare prieš einant miegoti. Dar kartais rytais, bet sąmoningai maitinimų skaičių mažinu, tai nebesiūlau...

Suprantu, jis parodo situaciją iš mamos pusės, tai irgi gerai, nes kartais sunku susivokti savo jausmuose. Gal ir reikėti vaikui švelniai padėti atsisakyti krūties.

Tačiau su šiuo teiginiu "2-3 m. vaikai lengviau už mamas išgyvena nujunkymą ir greičiau pamiršta permainas." visiškai nesutinku

Dar pacituosiu


Tai eksperimentavimas su savimi ir grėsmė tiek mamos, tiek vaiko sveikatai. Keli tokie pasitikrinimai tikrai sumažins pieno gamybą.


Nežinau ką reiškia "prikaupti antikūnių" Nemanau, kad jų galima prikaupti. Nes ir normaliai gaminantis pienui antikųnių yra tiek pat. Tiesiog pieno kiekis mažėja, o antikūnių kiekis nemažėja, todėl jų koncentracija (santykinė) didėja. Kita vertus, mažai žindant involiucija prasideda bet kuriuo metu - nors ir iš karto po gimdymo ir tam turi įtakos žindymo dažnumas.


O žiemą padažnėja kvėpavimo takų infekcijų. Pavasarį ir taip maiste trūksta vitaminų Taigi, tinkamo laiko nėra. Kita vertus, daug lengviau nujunkyti, kai gali pasiūlyti įdomią veiklą, kai gali daug laiko praleisti ne namuose, o tai patogiausia yra vasaros metu.


Tokį laiką vėlgi sunku surasti, gali ir visai nepavykti. Aišku, karščiuojantį vaiką nujunkyti yra blogai.



Tai visiškai nenatūralus ir nefiziologinis nujunkymo būdas. Tai ir yra staigus nujunkymas, kai vaikui tiesiog nustojama duoti krūtis.


La Leche League konsultantės kaip tik priešingai rekomenduoja, pirmiausiai nuimti maitinimus, kurie vaikui nesvarbūs, o svarbiausius nuimti pačioje pabaigoje.

Fiziologinis, natūralus nujunkymas vyksta vaiko iniciatyva, kai jis pats atsisako krūties, nes jam nebereikia. O visi kiti būdai, kai tame įsikiša daugiau ar mažiau mama, jau yra mamos inicijuoti. Ir būdų, idėjų kaip nujunkyti yra daugybė, ypač vyresniems vaikams.

puikiai suprantu tavo poziciją, ir straipsniu 100% pasitikėt - tikrai gali prisidaryt problemų.

Dėl antikūnių gamybos, tai čia tikrai kažkoks briedas, net nekreipiau dėmesio į sakinį, tiesą sakant, bet terminas nujunkymui ~ 2 mėn pakankamai protingas duotas, staigesnis tikrai būtų didesnė žala.

"fiziologinis nujunkymo" būdas - be komentarų...

Bet drįsčiau paprieštarauti keliais aspektais:

involiucija, kaip rašoma tik retais atvejais prasideda anksčiau nei 1,5 metų. Manau, pienelio netekimas pirmaisiais mėnesiais traktuotinas kitaip, nes tai tikrai nėra natūrali žindymo pabaiga, nes juk apskritai dar nebuvo nusistovėjusi jo gamyba).
Ir jei vaikui dar nėra nė metų, ir jokių įtarimų, kad prasidėjo involiucija, kam tada ekperimentuot? Aš irgi neekprerimentuoju, bet kai būna būtinybė, visą dieną nesimatau su vaiku ir jis puikiausiai apseina be pienelio, geria mišinėlį, o kai grįžtu mano krūtys nebūna nė kiek pritvinkusios, o ir pieno gamyba nuo to nenukenčia. Tai mano manymu ir parodo, kad būtinybės maitinti nebėra. Kiekvienas organizmas individualus - ir mamos, ir vaiko. Mums tik 1,2 metai, o jau pamažu mažinam maitinimus, o pvz draugei su tokio pačio amžiaus dukrele po 12 valandų nemaitinimo, jos krūtys sprogdavo.

Dėl tinkamo sezono: ne tik čia, daugelyje literatūros šaltinių minima, kad nujunkymui karštas metas nepalankus, bet daugiau dėl troškulio, kurį vaikas pripratęs patenkinti mamos pienuku. Čia preižastys tikrai abejotinos paminėtos.

taip pat ne vien šitam strapsnyje rašoma - galutinis nujunkymo etapas, t.y. visiškas pienelio atsisakymas turėtų būti tik kai vaikas visiškai sveikas. na, jau bent savaitėlę tokią turėtumės rasti per kelis mėnesius... slogytė ir pan., manau nesiskaito, jei tik ji smarkiai neapsunkina kvėpavimo.

dėl to, kuriuos maitinimus nuimti pirmiau, manau, taip pat individualus dalykas - mano mažasis negali įsisvaizduoti dienos pradžios be pienelio, dieną prašo po miego (kiek skaitau, dauguma rašot, kad paprastai tenka žindyt prieš miegą), o vakare mes jau senokai migdomės be papuko. kartais vis dar paprašo, bet jei duodu, tai tik užplūsta energija ir sunkiau užmiega. todėl paprastai prieš ~ 1 valandą pažindom, ir tik tuomet migdomės.

As savo maziuka maitinau iki 1 metuku ir savaites, o va jau nuo vasario 15 dienos nebeduodu visai, pries tai nedaviau 4 dienas dienom, o nuo vasario 15 sisiskai. galvojau bus labai sunku, nes labai prisirises buvo, negalejo uzmigti be MP, nakti kelesi po 10-20 kartu jau buvo 10 menesiu kaip taip keldavosi, visai nepailsedavau, o ir dienai papuli isikirtes buvo kaip i soske, svoris krito ziauriai, pradejo skaudejo skrandi, pilvo apacia pastoviai mausti, galva svaigo ir nusprendziau kad jau viskas. Ir siandien 4 diena, mums visai neblogai sekasi, geria is buteliuko, ko prie tai nedare, atsikele sia nakti tik 3 kartus . Taigi sekmes nujunkant, tai nebuvo taip skausminga kaip as galvojau.

Raideles, papasakok savo atjunkymo istorija..kaip tau sekėsi atjunkyti ar vaikas pats atsisake ir kokio amziaus?

Mano mažiukas dar maitinasi pienuku
O apie dičkius aš kažkada jau rašiau.
Vyresnėliui iš pradžių nutraukiau naktinius žindymus, nes jaučiausi, kaip dauguma pirmą vaiką auginančių mamų ir pervargusi, ir išsekusi, ir daug padariusi - jam buvo metai. O po to per mėnesiuką ir visai užsibaigė/užbaigiau, nes pienuko gamyba nustojo, ir aš išvažiavau į kelionę.
O dukrą maitinau iki 1.5 m ir būčiau toliau taip, bet ėmiau lauktis mažiuko, išsigandau dėl nėštumo (pirmi du nėštumai pradžioje buvo komplikuoti) ir pasitarusi su žindymo konsultante, nusprendžiau nutraukti. Per mėnesį pamažu atkalbėjau, nors žindo ir naktį, ir dieną labai daug. Man tai buvo didelė trauma, o kai dabar prisimenu, tai praktiškai nustojus žindyti ji iš karto sirgo plaučių uždegimu ir po to labai daug, beveik ištisai, sirgo slogom ir kt viršutinėm kvėpavimo takų ligom, manau tai buvo jos reakcija į tai, kad pienuko neteko.
Bet kokiu atveju tuo laiku ir literatūros, ir ilgo žindymo palaikymo (ypač su pirmuoju) ir patirties mažai buvo

labuka, o iš puoduko geria? Ar sekia tave, kai bandai gerti pvz arbatą, ar bando atimti? Tokio amžiaus vaikas ramiai galėtų jau gerti ir iš puodelio - galit bandyt.

O nujungti neskausmingai greičiausiai nepavyks - taip daroma tik rimtos nelaimės atvėjų - na tada jug visiems sunku - ir mamai ir vaikui...

Dėl straipsnio:
http://rojana.ru/con.../view/1052/267/
va originalas o materinsvo ją tik perspausdino. Tiesa, tik pas juos aš girdėjau tokį terminą - involiucija. Ir būtent jie tik rašo, kad nuo 1,5 realiai jie mano, kad norma 2-4 metai. Kadangi straipsnį spausdino 2001 metais Lizoje, involiucijos laikas buvo šiek tiek pokoreguotas. Raideles - ar dar kur nors sutikai tokį terminą?

Straipsnio autorė - daugiavaike mama, kuri sukūrė savo vaikų auginimo koncepcija ir organizavo savo centrą Rusijoje - panašiai į Sears, tik manau išsilavinimo ir patirties ji turi daug mažiau. Na ir jų požiuris į gyvenimą yra šiek tiek keistokas.
Kam įdomu ir mokat rusiškai skaityti - galit nueiti www.rojana.ru - paskaityti jų straipsnius ir forumą.

Taip, esu sutikus.
Kai kalbama apie laktacijos fiziologiją, tai involiucija yra paskutinė stadija, kuri trunka apie 40 dienų nuo paskutinio žindymo, jos metu krūtyje tebeesantis pienas rezorbuojamas, o pieną gaminančios ląstelės ir alveolės susitraukia.