Maitinimo nutraukimas

o ar bandet taip daryti?


apie liemeneles paklausiau todel, kad man paciai taip buvo su pirmu vaiku - ir ne is karto susigaudziau, kad guzas susidaro butent toj vietoj, kur eina liemeneles krastelis.

100% pritariu. Man nuo vienos nepatogios ar mazokos liemeneles irgi guzai susidarydavo, po kokio 3 karto, susipratau
nuo guzu ir krutines uzsidegimu labai padeda stai toks kompresiukas - sumaisyti 1 tryni su 1 lasu tepentino, uztepti ant kuties,uzdeti marliaus, tada koki celofana ir palaikyti pora val arba per nakti. Cia senas isbandytas vietines gines receptas, man per nakti lyg ranka nueme uzsidegusia krutine, baisiausius guzus, o su jais dingo ir 40 temperatura. O jau galvojau i ligonine vaziuot...


pirma tikrai reikia duoti kruti, patikek, na jei ne manimi, tai maitinimo ir primaitinimo "vilkemis" .
beja, musu pediatre (labai labai rimta specialiste) patare primaitinti tik nuo 6.5 men. ir tai tik viena kosyte , pradzioje mazomis porcijomis (po MP), kasdien porcija didinant, ir tik gal po menesio ivedineti kita kose, taip pat mazomis mazomis dozemis.
Matyt, tamstos vaikutis persivalgo kosyciu ir tingi isvalgyti pieniuka, o gal pradejei primaitinti per dideliais kiekiais ir krutine dar nespejo "adaptuotis"ir sumazinti pieno gamybos.

ačiū visoms už pastangas ir patarimus dar pasikankinsiu, paekperimetuosiu ir jei per mėnesį niekas nepasikeis teks ryt tabletes ir baigti su matinimu, nes tokiais tempais nusibaigsiu arba dasivarysiu iki operacijos.

as ir (del vienokiu ar kitokiu priezasciu) pradedu nutraukineti maitinima, bet ganetinai sunkiai sekasi. Su sunumi regis paparasciau buvo, o cia buteliuka i burnyte ir verkt, kad ne MP
Manau jei mamyte gerai jauciasi tai gali maitinti ir iki 2 m. vaikuti, bet jei jai sunku del kokiu tai priezasciu, tai nieko nematau blogo nutraukti maitinima, nes ir vaikui bus geriau kai mama geriau jausis.
O cia pastebejau daugiau nutraukinejancias mamytes smerkia tos mamytes kurios turi jau po kelis vaikelius , o pirmiems gal 6-10 metuku, tada dar mociuciu itaka stipri buvo, kurios savo vaikus iki 2 m. maitindavo. Dabar reikia ziureti i viska paprasciau.

Dazniausiai jaunos mamos anksti baigia maitinti ar isvis nemaitina del nemokejimo, nezinojimo ar grozio ( ). Del sveikatos - reciau. Atleiskit mamytes, jei kurias uzgavau ar izeidziau. Kai mano sveikata leidzia, tai ir duodu vaikuciui ka galiu geriausia.

tai kad niekas nieko nesmerkia, ir kaip tik atvirksciai - bobutes ir mamos dazniausiai "neturejo" pieno ir maitino trumpai, o pries 10 metu info apie zindyma nepalyginamai maziau buvo negu dabar
manau, kad daugiau vaikuciu turincios mamytes tiesiog dalinasi vaiku auginimo patirtim ir su laiku atejusia ismintim zinok, man irgi pirmagimio sulaukus puse metu zindyti atrode siaubingai neisivaizduojamai ilgai, o jau metuku sulaukes sunelis atrode toks didelis dabar galiu i viska paziureti is kitos perspektyvos, su kita patirtim, ir augindama jauneli visai kitaip jauciuosi - atejo ramybe, supratimas, nebesinori vaikelio skubint, lekint...

vel

visai atvirksciai
man pati didziausia spaudima del ilgo maitinimo dare butent pagyvenusios moterys, o kai galop laukdamasi 2 vaiko pabaigiau maitinti pirmaji (sunui buvo gal ~1.8m) labiausiai dziaugesi ir net sveikino i penta desimti ikopusios sunaitelio tetos bei pensininke mociute - lyg nutraukusi maitinima buciau padariusi koki labai gera ir sunaus sveikata teigiamai itakojanti veiksma o tos bobules, kurios maitino iki 2-3,4 metu jau senokai anapilin nukeliavo.
jeigu reiketu isskirti amziaus grupe, kuri labiausiai palaike, toleravo ir suprato, sakyciau ~25-35 m grupes moterys, + dauguma labai apsiskaičiusios, išsilavinusios.
Del mamos savijautos maitinant, taip tikrai būna krizių, ir sveikata, atrodo blogeja, ir galvoje painiava, o jei dar vaikas praauges ir naktimis budineja iki 12 kartu pieno prasydamas - nera lengva, tikrai suprantu, juolab paciai taip buvo, ir niekam nepasiskusi, niekas nesupras, tik kita tokia pat mama. Pasirinkimas tavo, gali nutraukt, o gal dar paskaityt literaturos, bandyti palengvinti kaip nors ta maitinima...

As vis svarstau, kad turbut metas atpratint saviski jau. Mane nervina, kad jis normaliai valgo tik 1 karta geriausiu atveju du kartus per para. Svoriu irgi pasigirt negalim. Auga tik i ugi.
Pirma karta valgo kito maisto, darzoviu su mesa, tik apie 17 val, po pietu miego. Ir jei dar ikisi kokios koses vakarienei apie 21 val, tai jau gerai. Einam miegot tik apie 23val. Pries miega gauna MP. Kartais jei labai praso MP gauna ir apie 22 val. Keliasi ir gauna MP 4, 7, ir apie 10,30 valandom. Per diena sukramsnoja kelis talerius, mandarina ar banano gabaliuka. Obuolio pagrauzia.

visiškai su tavim nesutinku . mano pirmagimiui 10, bet aš jį per savo žioplumą maitinau labai trumpai . praktiškai jokios informacijos tais laikais apie žindymą nebuvo, gimdymo namai visiškai neskatino to daryt. jei netraukdavo vaikas - atnešdavo mišinio ir tiek žinių . niekas nepadėjo, niekas nieko nepatarinėjo. ir nors mano ir mama ir močiutė vaikus žindė labai ilgai (mama iki 1 m, močiutė savo 3 vaikus iki 2-3 m), jų metodika buvo tarybinė: pažindyt, po to likutį nutraukt; žindyt tik kas 3-4 val, naktim nemaitint, tarpuose arbatą girdyt . man tokia "metodika" per sudėtinga pasirodė, toks vargas tikrai bet kokį norą žindyt gali atimt. todėl bandymas pačiai maitinti pirmagimį po 3 mėn baigėsi nesėkme.
o dabar, kai auginu mažylį, informacijos pilna visur, tik netingėt domėtis reikia. palaikymas irgi didžiausias ne iš mamų ar bobučių, bet iš tokių pačių mamų ir iš pediatrų pusės. todėl tikrai žymiai lengviau ir smagiau viskas.
ir dar - DABAR aš į maitinimą ir žiūriu paprasčiau - žindymas vaiko auginimą tik palengvina. kadangi turiu ir tokios ir tokios maitinimo patirties, tikrai galiu užtikrintai tai teigti. su visokiai buteliukai ir mišinukais terliotis yra tik žiaurus laiko gaišinimas, siaubingas nepatogumas kelionėse, didžiausias vargas naktimis ir t.t.

ir nors kartais vargina tas negalėjimas ilgam atsitraukti nuo vaiko, bet aš gerai žinau, kad tai truks tikrai neilgai palyginus su visu vaiko ir mano gyvenimu. todėl visai neskubu atjunkyt savo mažylio. negi man gaila duoti jam to pieno jei turiu? kodėl aš turėčiau iš jo atimti, tai, ką jis labiausiai mėgsta? kodėl aš jį turėčiau vargt ramindama kitais būdais, jeigu turiu daug paprastesnį būdą - krūtį? man vaiką augint žindant yra žymiai lengviau negu nežindant. tai kodėl turėčiau imt ir apsisunkint savo gyvenimą nutraukdama žindymą?


sory už off topic

Oi kaip nesutinku Mano mama iki šiol stebisi kaip aš vis dar maitinu tokią didelę mergą (juk ji tik mėnesį mane maitino)!

pažiūrėjau, kiek jūsų "didelei mergai"
Linkiu dar ilgai ir sėkmingai stebinti močiutę

as visai nepropoguoju trumpo maitinimo, tik noretusi, kad tai butu individualus reikalas, o ne masinis nepalaikymas ir pan., Mama del vienokiu ar kitokiu priezasciu ryztasi nutraukti maitinima aisku viska apsvarsciusi, pasiskaiciusi, pasikonsultavusi ir jai tas zingsnis taip pat nera lengvas. Ji aisku kad jaucia kalte sirdyje (jus ir jausit kai metu ar dvieju vaikui viena diena rysites nebeduoti pienuko), bet zino kad vaikutis prie to pripras ir po to viskas bus gerai, o ir mamai bukle pageres tai ir ryztasi. O jus dar i zaizda pilat "kaip galit is tokio mazo atimti pati geriausia ...", jei norite ipirsti savo nuomone, tai gal uztektu pasiulyti, o ne taip ziauriai...
O patirties man uztenka. Maitinau ir pirma vaikuti gana sekmingai, jokiu "guzu", nusitraukimu, mazo svorio nebuvo, bet mums buvo taip geriau ir as puses metuku savo MP pakeiciau misinuku ir kosytemis. Dabar elgiuosi lygiai taip pat. As galvoju:
- Motinos pienas - tikrai vaikui svarbus, vaikutis atsparus ligoms ir pan.
Taip mano berniukas kai buvo apie metukus sirgo gana daznai persalimo ligomis, bet taip ir prasirgo,kad nuo pusantru iki dabar, ketveriu, gal du kartus buvome poliklinikoje profilaktiskai. O pazystama maitino iki 2 metu, iki tada nesirgo, bet kai pabaige prasidejo ligos ir darzelyje dabar sunku. Aisku praeis ir jai sis etapas, bet dar nereiskia, kad vaikas maitinamas ilgiau ateityje maziau sirgs.
- Na jei zinociau, kad maitinamas vaikas iki 2 m. bus mokslininkas, tures nerealiu gabumu, arba visa gyvenima nesirgs, tai aisku ryzciausi ir nematau cia dideliu sunkumu, bet cia tikrai taip nera.
- Didesnis vaikas, samoningesnis ir jam sunkiau atsisakyti motinos kruties,man rodos man tada labiau skaudetu sirdy.
- Aisku sis atpratinimo momentas yra toks pats nelengvas kaip atsisakyti sauskelniu, ciulptuko ar buteliuko, bet jei mama mano kad po to ji jausis geriau, o tai reiskia kad ir vaikas jausis tikrai neblogai, pereis ir si etapa.
Na ka tik galiu palinketi, jei jums tai teikia dziaugsma ir nekelia jokiu rupesciu, tai tik sveikintina ir pirmyn., o toms mamytems kurios nori ir yra jau apsisprendusios baigti, tai pasiklaiukit savimi, jei galvojat kad teisingai elgiates, neklausykit kandziu komentaru.