Maitinimo nutraukimas

tau gi atsake, pasikonsultuok su savo pediatru, cia mamos labiau patarti gali, kaip mazinti maitinima su kuo mazesne zala vaikui ir mamai.
o apie misinius gal kita tema yra.... nes pvz as tai nieko nieko apie misinius neismanau, ir kaip suprantu kitos tik savo pieneliu vaikucius maitinusios mamytes nesupranta... kam mums tie misiniai...tai nieko ir patarti negalime.
o kad moralizuoja, na tikrai ne ta tema cia, juolab visokiu gi bedu buna ir kartais mamos gal ir nori maitinti, bet nebegali ir tikrai nereiketu moralizuoti sitoje temoje.

Vertėtų pasitarti su vaikiuko gydytoju, gal ką galės rekomenduoti. O mums kai trūko pienelio ir reikėjo primaitinti, sakė nusipirkit bet kokį. Tik labai atidžiai stebėt reikėjo ar neberia, ar kakoja normaliai ir t.t. ir pan.




Pritariu, kad ši tema skirta nemoralizavimams Aš kaip suprantu ši temelė skirta padėti mamytėms Juk jei mamytė tokio amžiaus leliuką nori atjunkyti, tikriausiai tam yra priežastis.

Zinai, misinys toks laaabaai slidus dalykas. Tik tiek zinau, kad kad daugumoj ligoniniu duoda Nan. Kai man reikedavo maziu palikt, nors ir maitnau pati, pvz., isvaziuodavau egzo laikyt kokiom 6 val, pieno nutraukt pakankamai nesigaudavo, tai palikdavau Nan. Tiesa jis jo ragavo kelis kartus tik, todel negaliu pasakyt apie jie nieko. Kai pradejau nujunkinet, pradejau duoti similac advance. Dvi savaites viskas buvo gerai, kol viena grazu vakara - neeme i burna. Valgyt nori, rekia, ciumpa zyst, pajaucia skoni ir spjauna. Tada dar turejau pieno kazkiek, tai ir pasimigde pusalkanis. Tada pradejom aptamili gert. Buvo viskas ciki, isskyrus tai, kad nepigus (bet svarbu vaikui tinka ir patinka), kol neperejom prie 3 numerio. Pradejo pilva pust smarkiai, todel meciau ji i sona, ir dabar lapnojam Milumil.

Aprasiau savo patirti su misiniais tik del to, kad matytum, kad tai nera taip paprasta. Tiesiog duodi vaikui ir stebi - jei viskas tinka, neviduriuoja, pilvo nepucia, sotus, ir nieko keist nereikia.

Yra vaiku, kuriems geriausias misinys tutelis, ir apart jo neima nieko i burna.
Beje, pediatrai paprastai VENGIA rekomenduot konkrecios firmos misini.

Isejau i darba kai maniskei buvo 3 menesiai. Pilnai maitinti nemeciau, nors minciu buvo - neissimiegodavau ir per pertrauka begdavau jos maitinti. Misinuko negaliu parekomenduoti nes mes gerem Enfamil Lacto Free - Lietuvoje jo nera. Jis skirtas vaikams kurie alergiski laktozei, o maniske ir buvo tokia iki metuku. Pati vengiau pieno produktu kol maitinau. Tad pasirinkti misini nebuvo sunku. Sunkiausia buvo parinkti buteliuko soske ir pripratinti ja prie misinio. Dvi savaites ji buvo pusalkane Atsisakydavo valgyti is buteliuko ir laukdavo manes kol pareisiu is darbo. Jau kai visai isalkdavo, vyras girdydavo saukstuku nes buteliuko soskes ji nepripazino gan ilgai.

Dar mano patarimas - jei yra misinuku jau paruostu, pradek nuo to. Jie skanesni nei ta pati rusis kuri sausa ir kuria reikia sumaisyti su vandeniu. Maniske ta skirtuma ryskiai rode. Pilnai paruosti brangesni, bet pradzioj jie mus isgelbejo.

Daugiausiai tai linkiu stiprybes ir apsisarvavimo nuo aplinkiniu nuomones. Misinuka gali pasirinkti skaitydama etiketes ir lygindama, bet jie visi labai panasus. Nes visiems vaikuciams reikia tu paciu elementu tad kazko naujo nesugalvosi. Geriausia misinio nemaisyti kai rasite jums tinkama, pasilikti prie jo

jeigu negeria su soske tai ir maitinkit su sauksteliu, arba duokit gert is puodelio, ta soske nebutinas dalykas.
Mes nedavem sunui ciulptuko, o arbatele jis gerdavo is saukstelio arba is puoduko nuo 4 menesiu, jei gerai pamenu.

Prasidėjo ir mums atjunkimo metas Šiaip mitint krūtimi dukrytę man labai patiko, bet juk vis vien kažkada tai padaryti reikia, nors man atrodo, kad psichologiškai man dar sunkiau, nei mano lėlytei na bet ką darysi, juk iki mokyklos nemaitinsiu...
Dukrytei jau 1,5 metukų, ir jau pusę metų maitinu tik naktimis.

Dabar klausimas patyrusioms: kadangi jau trečia para pienukas vis kaupiasi krūtyse, o jo nieks nenutraukia, ir natūraliai krūtys jau baisiai sukietėjo, prisipildė, skauda, tempia jau ir pažastų srityje, kiek toks dalykas gali tęstis, ir kada tas pienukas pradės ten mažėt?

Man toks skausmas ypac pasireiske kai baigiau maitinti pirmakart. Tesesi apie tris savaites jei neklystu Tomis dienomis svarbu nedeveti varzanciu rubu, vartoti maziau skysciu, vengti karsto duso-vonios, nes siluma ir skysciai skatina pieno gamyba. Jei labai skauda, gali pamasazuoti ir isspausti siek tiek pieno. Bet trauktis nepatariama nes tada jis gaminsis, zinau anksciau ta rekomenduodavo o dabar atvirksciai.
Pvz. kai baigaiu maitinti antraja, krutys nesukietejo ir maniau nepatirsiu to malonumo - ogi patyriau savaite po kai baigiau maitint, tik netaip skaudziai.
Patikek, guziukai issivaikscios o krutys nebus visalaik tokios kietos. Bet ta skausma atsimenu. Laikykis

Man tas moralinis aspektas oj koks sunkus: na sunku susitaikyt su tuo, kad as del kazkokiu nevisai aiskiu priezasciu turiu atimt is mano mylimiausio zmogeliuko taip jam patinkanti dalyka. O jau kai pagalvoju, kad tokiu apsikabinimu gulint prigludus viena prie kitos jau gali ir nebebut - tai is vis verkt norisi


Oj, Rustė, tu gal cia gerai buvai sugalvojus - kad paskutinis etapas - nevisiskas drastiskas nebedavimas kruties, o kas antra nakti duodavai nes as kai dabar naktinius is vis zraukiau - tai paciai dabar ojo-joi kas krutyse darosi


Pas mane buvo viens prie vieno - vakare uzmigdavo prie kruties, o nakti pabusdavo labai daznai, ir kad vyro ir saves nekankint verkimuu - duodavau pazist ir dukryte ramiausiai vel uzmigdavo, bet daznai budavo naktu -kad as su pakeltais marskiniai taip ir praleidavau visa nakti...


As taip pat sav visaip atkalbinejau, kad tik nenutraukt, tas dalykas man posamonej jau tesesi nuo metuku, vis mintyse buvo - kad jau "reiktu", bet is tikro man ir paciai labai patogu budavo - nes tai paprasciausias dukrytes nuraminimo budas nakti... dar kai taip gailiai verkai kartais - na kaip tu neduosi?


čia tai geras gal ir mums taip būtų, nors dabar tai aišku bijau apsinuogint prie dukrytes


Žinot, kas mane labiausiai nustebino iš mediku pusės - ogi tai, kad kai mums su dukryte vasarą, kai dukrytei buvo vos virš metukų, teko pasibuvot gyd.įstaigose - vos ne visos gydytojos! akis išvertusios žiūrėjo į manę, kad aš vis dar ją maitinu krūtimi dažniausiai buvo "jūs ką? juk jau vaikui yra metai!" ir panašią reakciją girdėjau gal iš kokių 4 medikų, ir taip sakydavo lyg jai jau buvę 18! Net kažkaip keistai jaučiausi, nes anksčiau maniau, kad medikai kaip tik propaguoja ilgą žindymą

Aš tai manau taip: jei yra galimybė (nereikia į darbą, sveikata ir sąlygos leidžia), tai ir negalvok apie nujunkymą. Mažink po truputį maitinimų skaičių per parą iki kokiu 2, o po to viskas savaime gausis. Tiesą pasakius, naktį maitinimus nutraukt sunkiau, todėl su dukra pirmiausiai tai ir padariau. Dieną maitinomės du kartus, kol atėjo momentas, kai aš ją prašyte prašydavau ateiti pažįsti. Vieną dieną nusprendžiau, kad užteks. Nei ji pasigedo, nei man sunku buvo. O va sūnus naktiniam nujunkymui nieeekaip nepasidavė. Tai taip ir gavosi: kovojau dėl visų poilsio naktį ir baigėm visai maitintis. Dienom dar galėjau maitint ir maitint, bet va... Na, pridariau klaidų, ką darysi. Ramina tik tai, kad išmaitinau beveik pusantrų metų ir kad nutraukėm 'tinkamu metu' - šaltu sezonu.
Taigi, ką norėjau pasakyti, kad jei nutraukinėsit po truputį, tai ilgainiui galutiniam nutraukimui bus pasiruošęs tiek vaikelis, tiek mama, ir nebus jokių moralinių aspektų.

Kas dėl gydytojų, tai man ir pikta, ir nesuprantama, kaip medikai taip gali būti neapsišvietę žindymo klausimu. Mano anyta medikė ir vyro senelė med. sesuo, tai vis kertamės ir kertamės tais klausimais. Dabar jau organizuojami ir kursai med. personalui (prie gimdymų, vaikų, kurie dirba) apie žindymą, tai, sako, susirenka 'protingom' fizionomijom tetulės, o tu nors kuolą ant galvos tašyk... Bet aš tikiu, kad kažkada situacija pasikeis, nes tai, kas vyksta dabar yra truputį labiau į kitą pusę, nei normalu.
Ir dar... Nors JAV linksniuojama, kaip nesveikos gyvensenos šalis, bet žindymas ten yra labai propaguojamas. Aišku, visko yra, bet man, pagimdžiusiai ir auginusiai du vaikus neteko susidurti su priešiška nuostata nei iš daktarų, nei iš eilinių žmonių pusės. Visi priima tai, kaip suprantamą dalyką. Ir būtent tenykštės draugės, kurios norėjo maitinti, tos ir maitino, ir maitino tiek, kiek norėjo. O va Lietuvoje didžiajai daliai vienokios ar kitokios problemos... Na, bet čia ne visai į temą...

Maniskes abi buvo kaip siurbeliukai, be papuko nelabai daugiau kas egzistavo Todel mazinti maitinimus buvo ne isimtis, nes psichologiskai buvo stipriai prisirisusios ir naudojo tai kaip uzmigimo priemone. Su pirmaja bandziau mazinti, gavosi atvirkstinis variantas - jaute, kad bandau atjunkyti, nesuprasdavo kodel kartais duodu kartais ne, po keliu dienu zirzimo apsisprendziau mesti visai. Gydytojas irgi taip patare

Maniau bus sunkiau, bet abiem vaikam uzteko 2 dienu ir naktu pamirsti visa si reikala. Buvo sunkiau pasiruosti man psichologiskai nei vaikam. O kur dar nepatogumai metus, kaip skausmas.

Del to, kad vaikutis nebejaus rysio su mama - mitu mitas. Nereikia to bijoti. Maniskes ne reciau ateina pasiglaustyti nei kad buvo maitinant, tik dabar zinau ateina tik is meiles, o ne poreikio ir pripratimo.

[quote=baltic*girl,2007 12 26, 13:09]
Maniskes abi buvo kaip siurbeliukai, be papuko nelabai daugiau kas egzistavo Todel mazinti maitinimus buvo ne isimtis, nes psichologiskai buvo stipriai prisirisusios ir naudojo tai kaip uzmigimo priemone.

Maniskis pirmagimis pats atsisake kruties, kai buvo metuku, nes jau laukiausi (bet sito nezinojau). Antrasis buvo 1,7 metuku ir jam buvo laaabai skanu. Tik man teko isvaziuoti porai dienu be jo. Pries isvaziuodama pasiruosiau buteliuka su pienu, pasitepiau kruti krienais ir daviau.... mazius isspjove kruti, ciupo buteliuka ir viskas. Tiesa pirma nakti graibe teti, ieskodamas kruties, bet man grizus, jau buvo viska uzmirses... Girdejau dar viena veiksminga apgaule: uzklijuoti speneli permatoma lipnia juosta
Su treciu dabar jauciuosi, kaip su pirmu... Taip jam be galo skanu...Bandau po truputi nujunkyti. Dabar duodu tik pries miega ir nakti. Maziui jau 1,6 metai.

Gydytoju neigiama nuostaba ir as patyriau . Stengiuosi maitinti, kai jie nemato, nes ziuri, kaip i kokia balta varna. Jei rukyciau palatoje maziau nustebtu, turbut...(siaip nerukau visai)

As irgi laukiausi, dukra buvo apie 13men.kai meciau, bet pirma nakti pranesiojau migdydama. Mano vaikai nebuvo is tu, kur atsisake patys. Pienukas ir toliau gaminosi, tik jauciausi labai blogai kai ji maitinosi - vis vilkinau kada mesti, apie pora menesiu

Privalumu kai meciau buvo daug ir su abiem - vaikai dar ta pacia savaite rpadejo gerai issimiegoti, jei pabusdavo tik karta-kita patikrinti ar mama salia. Nes miegam kartu Apetitas pagerejo jau kita ryta Iki tol buvo gyvos MP. Aisku kitas atvejis, kai virs metu vaikas geria MP tik pora kartu i diena, bet pas mus buvo ne tas...

Del patepimu, tepiau cesnakais su pirmaja - nepadejo. Nulaizydavo susiraukusi ir toliau traukdavo MP Su antraja meciau ir viskas, nesukurdama jokio naujo ritualo. Svarbu suprasti metant, kad vaikas verkia ne todel, kad alkanas ar jam skauda, o kad gydom ji nuo priklausomybes Nes pas mus grynai tas ir buvo.

Apie maitinima Lietuvoje kalbejau tik su musu pediatre ir dantiste, niekas nesistebejo, kad pusantru metu vaikai maitinau. Tik mano mociute sake yra prietaru, kad vaiko protui pakenks. Kas mane labai nustebino, nes maniau seni zmones kaip tik uz MP ilgesni laika nei maitinama dabar.