BENDRI PATARIMAI KOMPOZICIJAI (išmokit man kaip Tėve Mūsų, žinokit patikrinsiu)
nereikia kadro komponuoti simetriškai, išskyrus atvejus kai norima parodyti ritmą ar simetriją, kaip pagrindinę mintį.
nerekomenduojama horizonto ar vandens paviršiaus liniją patalpinti į kadro vidurį - tokia struktūra stengiasi kadrą padalinti į dvi nepriklausomas dalis ir trukdo žiūrovui suprasti, kuri gi dalis yra svarbesnė. Taip pat kadrą gali dalinti: medžiai, stulpai, ryškumo pasikeitimo linijos, spalvos ir namo kampai. Na aišku išimtis - jei tokia yra idėja.
pasistenkite, kad pagrindinis objektas nesusilietų su fonu. Pabandykit išskirti pagrindinį objektą pasinaudodami saulės spindulių, apšvietimo ar šėšėlio kritimo kryptimi, fotoaparato padėtimi arba pasirinkdami kontrastingą fono spalvą.
venkite didelių tuščių erdvių, tokių, kaip žydras dangus be debesų, nuobodi monotoniška pieva ar vandens paviršius. Pabandykit rasti kažką, kad užpildytų tą tuštumą, kaip pvz. nukarusi šaka ar debesėlis.
kadrą formuokite įstrižai. aišku, to nedarykite, jei yra horizontas arba pastatai (tai atrodys keistai). Įstrižinė kompozicija su kryptimi kairė apačia-dešinė viršus yra ramesnė, nei atvirkštinė, kuri yra dinamiškesnė.
jei fotografuojate vandens telkinius, stebėkite, kad vandens paviršius būtų horizontalus, nes vandens paviršiaus pakrypimas labai rėžia akis.
pasistenkite, kad pastatai nebūtų pavirtę atgal. Visų pirma reikia lygiai laikyti fotoapratą, visų antra - jei fotografuojate nustatę maksimalų atitolinimą (pvz. 28 mm), kad daugiau įtipltų kadran, reikia prisiminti, apie kadro kraštuose atsirandančius vaizdo iškraipymus ir apie tai, jei fotoapratą pakreipsite aukštyn ar žemyn, tai tie iškraipymai tik padadidės. Architektūros fotografavimui egzistuoja specialūs šift-objektyvai.
Bandykit kadrą "įrėminti". Naudokitės šakelėmis, medžiais, kad sukurtumėte rėmelio įspūdį ir taip pabrėžtumėte pagrindinį objektą. Taip pat šiuo būdu naudokitės norėdami paslėpti nepageidaujamus vaizdo plotus. taip pat rėmelį galima naudoti norint parodyti kadro trimatiškumą, kaip vieną iš planų. Tačiau rėmelis neturi tapti vienu iš pagrindinių elementų.
užpildykite kadrą siužetu. prieikite kaip galima arčiau. Naudokitės zoom'u. Padarykite nuotraukoje jūsų objektą maksimaliai dideliu. Tai leidžia žiūrovui iš karto matyti foto esmę be ilgo beprasmio klaidžiojimo po visą kadrą.
pabandykite subalansuoti kadro kompoziciją, kad viršutinė kadro dalis neatrodytų sunkesnė už apatinę, taip pat ir su pusėmis, kad viena nebūtų sunkesnė už kitą.
fotografuokite portretą būdami žmogaus akių linijoje. Jie fotografuojate stovintį žmogų, fotoapratą geriausia nuleisti iki jo krūtinės ar juosmens lygio. Pasinaudoję šiuo triuku, negausite žmogaus su trumpomis kojomis naudodami normalų (50 mm) obejktyvą arba maksimaliai atitolinę vaizdą.
nepatingėkite pritūpti fotografuodami vaikus ir gyvūnus. Fotografuokite viename lygyje su jų galva. nefotografuokite iš apačios aukštyn ir iš viršaus, na nebent norite spec efekto. bet kokiu atveju atkreipkite dėmesį į foną. stebėkite, kad horizonto linija ir kitos fono linijos neitų per galvą.
portrete dažniausia svarbiausiu objektu būna akys. todėl jos turėtų būt pats ryškiausias portreto taškas. Jei sunku sufokusuoti vaizdą į akis, galima sufokusuoti ant pirmos kaklo sagos, kuri dažniausia yra toje pat plokštumoje kaip ir akys
puiku, jei nuotraukoje matytume linijas vedančias žiūrovo akį prie pagrindinio nuotraukos objekto. Šias linijas gali sudaryti keliai, tvoros, alėjos. Tik ta vedančioji, neturi būt dominuojanti, nes tada akis, tiesiog, gali pavargti ir nenueiti iki pagrindinio objekto. šios linijos turi būti pasvirusios iš apačios į viršų arba iš viršaus į apačią.
kada fotografuojate judesį (bėgantį žmogų) palikite jam vietos judesiui, t.y. patalpinkite objektą tarsi ką tik įbėgusį į kadrą, o ne paliekantį jį. Kompozicija atrodys dinamiškesnė, jei kadras bus sukomponuotas iš dešinės į kairę. Pageidautina naudoti mažą ryškumo gylį, kad izoliuoti objektą nuo supančios aplinkos.
Neiškraupykite veidų. Fotografuojant iš arti su maksimaliu atitolinimu gausit diiiidelę nosį, o ausytes mažas. Per didelis priartinimas veidą padarys plokščiu. Fotografuojant portreta geriausiai tiks atstumas apie 2 m ir apie 100 mm fokusuojamo nuotolio objektyvas. Tokiu atveju veido proporcijos gausis pačios tiksliausios. na nebent jūs siekiate spec efektų.
Venkite ryškių šviesų ir spalvų dėmių šalia ar už pagrindinio objekto. tai atitraukia dėmesį.
fotografuokite erdviškai. Pvz.fotografuojant namą rakursas, kai galim apžiūrėt fasadą ir dar šoninę sieną yra daug geriau, nei vien fasadas. Įjukite į siužetą pirmojo plano objektus - medžio šaką, turėklą ir t.t., net jei jie atrodys nuotraukoje neryškūs.
Šeimynines foto pagerinsite jei žmones susodinsite ant suoliuko ir kelis pastatysit už jų nugarų, nei nufotografuosite sustatę visus į vieną eilę.
nuobodų vaizdelį galima labai pagyvinti įjungus į kadrą žmogaus figūrą. tai geriau leis pajusti mastelį. O jei žmogus dar ryškiai apsirengęs arba turi margaspalvį skėtį, siužetas taps dar patrauklesniu. Net ir labai gražus peizažas ar gatvė, gali neturėti taško, kuris pritrauktų dėmesį, tokiu atveju, paprašykite draugą atsistoti ir pasigrožėti tuo vaizdu arba atsigulti ant pievelės piknikui. Jei draugo nėra, į kadrą patalpinkite save
fotografuodami žmones nenukarpykite jiems kūno dalių kaip papuolė. fotografuokite visą figūrą arba nukirpkite ties dubens viduriu. Rankas kirpkite ties pečiu, o ne ties riešais. Nestatykite žmogaus kaip lėlės, pasodinkite 3/4 pasisukimu į jus, tegu atsiremia į medį. Suteikite veiksmo, tegu uosto gėlytę (ca_girl vaizdas prieš akis
), arba kemša skanų sumuštinį. suteikite kūnui kompaktišką pozą, kad užpiltytų visą kadrą. Pvz. pritūpusį ar atsisėdusį ir paspaudusį po savimi kojas.kai fotografuojate žmones, pasisenkite kad iš jų galvų neaugtų ragai, medžiai, elektros stulpai. jei auga, paeikite šiek tiek į šoną. Atidarykite kuo daugiau diafragmą, taip sumažinsite fono įtaką.
fotografuokite gražų dangų. Pilkas dangus, bespalvis baltas ar visiškai žydras - neatrodo įdomiai. Kartais vaizdas atrodo kelis kart įdomesnis su pluksniniais debesimis. Aišku, tai reiškia, kad reikia palaukt ar net ateiti kitą kartą, kad gauti tikrai gražią nuotrauką.
Jei fotografuojate kokius objektus, geriau, kad jų kadre yra nelyginis skaičius: vienas ar trys geriau, nei du ar keturi.
Stebėkite šešėlius, ji natūraliai jie ir yra lengvi ir peršviečiami, fotografijoje jie greičiausia bus sunkūs ir tamsesni, tai gali sugadinti visą vaizdą. Galite naudotis užpildančiąją blyskte.
žinokite savo fotoaparato minimalų fokusuojamą atstumą. kai kurių muilinių šis atstumas yra net 2,5 m, iš arčiau gausit neryškų kadrą.
ir svarbiausia - nesitaikykite su fotoaparatu į objektą kaip su taikikliu. Jūsų tikslas nėra pataikyti į kaktą, o tiesiog gražiai įamžinti žmogų ar gyvūną, todėl bandykit komponuoti kadrą pagal trijų dalių (auksinio pjūvio) taisyklę. netalpinkite objekto į centrą, nors dauguma gamintojų tarsi psichologiškai viduryje ieškiklio įpaišo kvadratuką ar rėmelį, todėl ir fokusuojamas vaizdas ten... galima bandyti nuspaudus iki pusės, t.y. sufokusavus vaizdą centre, laikant mygtuką perkomponuoti kadrą, tačiau sufokusavus ir perkadruojant vaikščioti, keisti kūno padėtį nerekomenduojama, ar esant nedideliam ryškumo gyliui, sufokusuota vieta tiesiog pabėgs.
parengta pagal užsienio spaudą jūsų kolegės Sansaros
jos geros nuotaikos proga ir dienos miego sąskaita. 
tiesa, dar už gramatines ar stiliaus klaidas atsiprašau
jų tikrai atsiranda verčiant... 
