Onkologinės ligos 6

Atsimenu Vyturelio nuotraukas, na ten tokia negriukė baltu veidu.
Vyturėli gražuolytę augni

Mano patarimas, kad išsaugoti blakstienas, labai atsargiai praustis ir labai atsargiai sausinti.
O aš, kai atauginėjo plaukai buvau nustebinta, toks "kailiukas", ir buvau visisiškai žila, tiksliau palša, žilas tamsus, žilas, tamsus plaukas.
Perukas nepritiko, labai jau tvarkinga šukuosena ir moteriškė veidrodyje, t.y. aš sau tokia svetima pasirodžiau. Skarytes gražinau, tai dirbtine gėle mazgą persmeigdavau, tai karoliukais pasisiuvinėjau. Viena lygi, kita gėlėta, trečia šilko, tą viena tokia dizainerė dovanojo. Vėliau, pradėjau gauti skarytes dovanų, tai iš Prancūzijos, tai iš Rusijos.
Žiemą, dar neturėjau plaukų kupetos, skarytes net miegodama ryšėdavau, galvai buvo šalta

Pupa 66, kai galvą spinduliuoja skiria hormonus, nuo jų apetitas kyla ir stambėji, praeis. Tikslas tų tablečių apsaugoti smegenis nuo tinimo ir brinkimo, taip mano palatos kaimynei aiškino gydytoja. Hormoninės tabletės jau tokios yra, išpučia žmogų, toks kaip balionas tampi. Tai laikina. Gydytojai dėl dusimo būtinai reikia pasakyti. Nebijokite pasiskųsti, jie atsirinks, kur rimtos problemos, o kur paranoja. Jei nesisakysit, jie nežinos, kaip jaučiatės ir dar pražiopsos kokią nors rimtą problemą.

Romantike, moterys be plaukų be galo gražios. Ar kam nors gali būti negražūs naujagimiai?
O čia visai neprasti patarimai: http://www.kraujas.l...l...4&pageId=31
Atsiprašau, kad tik taip, neleidžia įterpti nuorodą, (techniniai trukdžiai).

Adis,kaip Jums pačiai praėjo vakar dienelė,kokie rezultatai?

Nebuvo dar operacijos histologinių rezultatų. Pagal bendras taisykles atsakymai turi būti per 3 savaites, o čia jau daugiau nei 5 savaitės. Vasara lyg seniai baigėsi (turiu galvoje medikų atostogas)... Tik prisinervavau belaukdama, kol chirurgas priims. Sužinojusi, kad nėra nuėjau pas patologus ieškoti, pažadėjo, kad rytoj atsakymai bus. Vėl važiuosim į klinikas. Tik prisiprašiau, kad žvilgteltų į mano stikliuką, t. y. tyrimą, ar yra kas nors blogo, tai va - atsakė – tikrai nieko gero. Išsamiau žinosiu ketvirtadienį (jei vėl kas nors nesutrukdys), nes tada konsultuoja operavęs daktaras, visi pilni histologinio tyrimo rezultatai grįžta pas jį ir yra jo interpretuojami. Aš dar naiviai tikėjau, kad limfazgiai didėjo iš „durnumo“. Na, pabuvau naivuole, .
Sutikau moterį , su kuria skyriuje gulėjau, kai spinduliavo, tai labai smagu išgirsti buvo, kad jau virš dviejų metų, jai ir dar vienai, su kuria ji artimai bendrauja (taip pat mano pažintai) viskas gerai, jokių atsinaujinimo požymių. Suvaldoma liga mergaitės, tikrai suvaldoma.

Adis,vienai mano pažįstamai,su kuria susipažinom ligoninėj prieš 4m.,pirmais metais po operacijos ( radikalios ),dar 3 k.operavo staiga padidejusius limfmazgius.Du k.buvo pikt.,o trečia kart-fibrogranulioma.Po visų šitų vargelių jau 2 m.viskas ramu,stabilizavosi,tyrimai geri.

arune, ačiū už gerą žodį. Jis labai, labai laiku.

Adis laikykites, isivaizduoju kaip baugu laukti tu atsakymu ir dar sitaip ilgai, bet Jus stipri ir as zinau, kad ir koks butu atsakymas Jus atlaikysite, keliaujant per gyvenima su sia liga niekad nezinai kada ji jau atrodo uzmigusi prisikels, toki jau likimo bilieta istraukem - gyventi ant parako statines.

Pranesk butinai kaip sekasi, laikysim kumscius iki ketvirtadienio

Nežinau ar žinot,
1)ranką laikas nuo laiko reikėtų pakelti į viršų ir atpalaiduoti, net ir vaikštant, na kaip vaikučiai, kad daro „saulė virė, saulė virė“, t. y. ranka pakelta, neįtempta ir per riešus pasukinėjama į vieną ir kitą pusę.
2) Dar pakelti apie 45°kampu ir nuglostyt, judesiai tik nuo pirštų link peties, viena kryptim, jokias būdais ne pirmyn- atgal.
3) Dar tinka tokie paspaudimai, atliekami taip pat nuo riešo į viršų su kita ranka, lyg „kimštumėt dešrą“, jei matėt, kaip kaime daroma, nesunkiai suprasite, t.y. paspaudimai - atleidimai, kylant į viršų.

Mano visi pažįstami žino, net kaimynai. Nesulaukiau nei iš vieno užuojautos, dėl apkalbų nežinau, tai jau jų problema. Nesusidūriau su nesveiku domėjimusi, sulaukiu tik palaikymo, padrąsinimo. Visi džiaugiasi, kad sveikai ir gerai atrodau. Bendrauja kaip su sveika, nepatyriau tokių dalykų kaip Gabija. Kaime viskas gal kitaip, ten uždaresnė erdvė ir kaimynai, giminės leidžia sau daugiau nei reikėtų, apkalbėti ir nukalbėti. Tiesiog tai vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų.

Laba

adis, aciu uz patarimus. Man fizioterapeute panasiai susake.

Ketvirtadieni guluosi i ligonine. Siandien kalbejom su chemoterapeute, tai sake, kad pirma syki leidziant chemija, butu gerai, kad pastebetu mane gydymo istaigoje. 2 parom.
Chemija gausiu raudona ir daug. Nes daug rizikos faktoriu Po to bus svitinimas.
Nieko ypatingo nesake pries chemija gert. Tik pasigydyt biski, nes kosciu ir sloga uzpuole.

Taigi, laikykit uz mane kumscius, man tai pirma karta ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.

o koks jausmas kai leidzia chemija..gal galit pasidalint

Normalus, tai tas pats kas jums leistu kitus intraveninius vaistus, sedi i kapsi tau laselis po laselio, svarbiausia nepanikuokit ir negalvokit, kad bus bloga, as nepaeisiu, pykins ir t. t. Maziau klausykit tu kur vis bedavoja bedavoja, bendraukite su tokiais besigydanciais kuriu pavyzdys jums padetu, na is patirties, nepatikesit, bet as laukdavau tu seansu chemijos savo, as budavau tokia pat kaip visi aplinkui, stengdavausi atsinesti gera nuotaika ir su visais pabendrauti, mano chemijos labai ilgos buvo, pirma diena 3 ar keturi buteliai, tai uztrukdavau gera pusdieni, antra diena vienas buteliukas ir trecia, po savaites vel pasirodydavau paskutiniams akordams, po dvieju ir vel viskas is naujo, sesutes juokdavosi, kad as cia kaip ir gyvenu, nespedavo ir pamirsti manes, taip tesesi beveik 6 men. Ir kol gydaisi nera taip baisu, viskas reikia tiketi, kad eina gera linkme, baisiausia kai gydymas baigtas ir tu lauki ar bus remisija ar ne.

Kitas pastebejimas, kuriam pritaria ir medikai, gydantis taip reikia ilsetis, taip reikia save tausoti, taciau jei tik imanoma neiskriskit is gyvenimo, nereikia uzsiciklinti, kad va baigsiu gydyma tada gyvensiu, ne Jus gyva ir gyvenate dabar, musiskaiai sumastydavo per pauzes ir i sokius nulekt, ir su draugais susitikti, labai daug zmoniu buvo ir yra dirbanciu, pasiimdavo laisvu dienu per chemoterapija arba is darbo pabegdavo valandai dviem, ir mano pastebejimu tie kurie aktyviai gyveno per gydyma, visa ta laikotarpi istvere lengviau, be dideliu salutiniu komplikaciju, kurios reikia neuzmirsti ir pasitaiko.

Sekmes ir nesijaudinkit, visa tai galima isgyventi

Sveikos...
Romantike, "Vyturelio pieva" galima rast paprastai...Spauskite ant mano vardo,kad ieit i mano duomenis-ten spaust ant "Dienorascio"...Nuotraukos gan senos ,bet siekia "tuos laikus"...

Adis,prajuokinai..Tu cia mane negriuke isvadinai?

Mireja, apie lasancia chemija galiu pasakyt tiek..Pradzioje as i ja su siaubu ziurejau..Rodes jauciau,kaip ji smelkiasi i kiekviena lastele..bet tai buvo mano isbaiminusios vaizduotes vaisius...Nuvijau tas mintis ir demesi nukreipiau i megstama zurnala. Visa lasejimo laika jausdavausi gerai-poveikis prasidedavo tik po keletos valandu, tad per ta laika jau spedavau is Vilniaus 100km. grizt namo ir nusipirkt "priesnuodzio"(keptos vistos -rasiau,kad ji man pykinima sumazindavo)...
Niekad adatu nebijodavau,drasiai ziuredavau i leidziamus vaistus ar krauja..Mano sunus praeityje daug bedu turejo-tai esu prisiziurejus scenu ne is graziausiuju...Bet kas liko "po chemijos"-tai baime,kad vel pykins,net tada,kai tik kraujas is venos tyrimams imamas...bet ir tai jau blesta.
Tad neleiskit savo vaizduotei isisiautet...

Nuejau laukan, pasivaiksciojom su mazule po lietum, lapu prisirinkom. Ir jauciuosi gerai. Kartais pagaunu save, kad negalvoju nuolat apie tai, kad sergu, o tai geras zenklas.
Kaip man ta kosuli iveikti? Jau visa arsenala man zinomu liaudisku priemoniu isbandziau, o vis "paloju"
Vytureli, nuotraukas paziurejau - aciu uz nuoroda.