Onkologinės ligos 6

ačiū, adis, už naudingas nuorodas

Va butens tuo as ir gyvenau...Jei ir netiesa,bent jau nedaviau preteksto lastelems JOKIOMS augt..

Po chemoterapiju vienintelis maistas apie kuri galedavau galvot(kuris uzgozdavo pirmaji bloguma) kepta vista is parduotuves..Mama stengesi palepint ir namie iskepe-ne tas...Tik ta vienintele vista ir vieninteles parduotuves man tikdavo...

Zinau,kad visi ;abai geranoriskai ,tik noredami padet, siule ivairiausius stebuklingus budus..Bet as pasitikejau tradicine medicina,o stebuklo galimybe palikau tik Dievui...

Jauciu baliu kelsiu sausio menesi!!! 5 metukai sueina kaip as nebeturiu to bjauriuko...Prisijungsit prie virtualaus baliaus? Gaila,kad jusu visu negaliu pasikviest-tolokai esat!!! Jei as ziema busit Londone-uzsukit .

laikykites!!!

Dėl maisto ir dietų kiek galvų tiek rekomendacijų , o kur dar mitai.Jau visai galva susisuko.Žuvis mane alergina.
Tai pagal minėtus straipsnius galima valgyti viską.

Jauciu baliu kelsiu sausio menesi!!! 5 metukai sueina kaip as nebeturiu to bjauriuko...Prisijungsit prie virtualaus baliaus? Gaila,kad jusu visu negaliu pasikviest-tolokai esat!!! Jei as ziema busit Londone-uzsukit .

laikykites!!!
[/quote]

Vytureli butinai prisijungsim, as kelsiu kovo 11 kaip tik iseigine tai manau ne tik virtualu, bet ir tikra iskelsiu, bus 5 metai po gydymo, net nesitiki

vyturėli ir deganti, mes švęsim su Jumis. Jau nedaug betrūksta iki tų penkių, Jūs mūsų forumo perliukai.

Kai paskaitai apie tokį balių siela suvirpa.
Taip norisi įsigyti tokį bilietą, bet dar liko antro ciklo du kartai.
Šiemet jau galvojai švęsti metus, bet prasidėjo skaičiuotė iš naujo.
Dalyvausiu baliuje - Jūsų gyvenimo šventėje stebėtoja.
O kai suruošit 10-čio balių , norėčiau būti pas Jus ir šokėja.

Asmeniškai Gabijai.Jei išgirsite diagnozę – vėžys, neskubėkit savęs laidoti.
Jei yra viena tokia moteris, kodėl Jums nebūti kita? Turiu galvoje ne jos ieškojimus, o jos ligos diagnozę ir rezultatus.
Aš šitą moterį susitikau prieš daugiau nei dvejus metus, kai išgirdusi žodį vėžys, laukiau ankstyvą pavasarį Jadvygos Balvočiūtės kiemelyje, kol žolininkė mane priims. Kartu laukė dar dvi moterys, įsikalbėjome, paklausė kokių turiu problemų. Pravirkau. Mano diagnozė buvo labai šviežia - kelių dienų. Pasirodė – jos mano likimo kolegės, abiems krūtų vėžys. Tai buvo pirmos realios moterys sergančios ta baisia liga, tokia baisia, kad net pavadinimas strigdavo, jį betariant.
Pokalbis su jomis mane nuramino, suformavo naują mano požiūrį į ligą. Su šia diagnoze jos gyveno ir gyveno nebe pirmus metus. Vienai iš jų turėjo "nuimti" invalidumą, o iki pensijos 3 metai. Buvo susirūpinusi kaip reikės gyventi, nes 7 metus nedirbo, tiek laiko jau praėjo nuo ligos pradžios. Tiesa, jai po gydymo tamoksifenu išsivystė antrinis vėžys – gimdos (labai retas šalutinis gydymo rezultatas), gydytojai pasakė viskas. Grįžo namo suplėšė nuotraukas, laiškus ir nusiteikė mirti, bet niekaip nemirė. Čia ji taip pasakojo. Gydėsi tuo, ką išgirdo, Ruolios žolėmis, selenu, žuvų taukus gėrė, vartojo Q-fermentą, visko ir neprisimenu.
Apie chemoterapiją, savo patirtį šnekėjo pokštaudamos ir juokaudamos, viena kitą papildydamos ir mane drąsindamos.
Jos buvo gyvas, akivaizdus pavyzdys, liga - suvaldoma.
Vėliau sužinojau, kad herojė dar ir mano benrdaamžė bei mano pusseserės grupiokė. Maža ta Lietuva. Iš straipsnio supratau, kad ir ji įveikė vėžį du kartus. Taigi man pasisekė, pirmos mano sutiktos moterys ligą įveikė, sunkiai, per du kartus, bet įveikė. Kai būna labai sunku, prisimenu jas ir net labai liūdna patirtis nublanksta.

Butinai!!! Geros nuotaikos Jums-tai tikrai padeda!!

Laba diena.
Perskaiciau visas sios temos dalis... Ilgai ruosiausi cia prisistatyti...
Pirmiausia, noreciau pasakyti ACIU uz visus patarimus, kuriuos perskaiciau. Uz visus padrasinimus, uz gera silta humora.
Zinia, kad sergu kruties veziu pribloske.
Pirma mintis buvo tokia pat kaip ir daugelio kitu: MIRSIU...
Po kazkiek laiko supratau, kad dar ne laikas
Isoperavo mane, dar tyrimu rezultatu nera, bet preliminariai zinau, kad tai vezys, kad tai 2 stadija. Pasalino dali kruties ir limfmazgius pazastyje, nes viename jau apsigyveno piktybines lasteles . Po operacijos dar sunku, skauda, bet kankina ne fizinis skausmas, o kitas...Gavau antidepresantu doze, nes niekaip negalejau susitaikyti su tuo, kad TAI atsitiko man , verkiau ir verkiau. Bet reikia gyventi. NORIU gyventi. Turiu vaiku, turim dar daug ko nuveikti su jais.
Labai dziaugiuosi, kad galiu cia, su jumis pasikalbeti. Sunku grizti i normalu bendravima, norisi atsiskirti, "uzsidaryti".
Kai viskas sugys, laukia chemoterapija. Kokia turesiu dar nezinau... Po jos - svitinimo kursas. Viskas kaip priklauso
Mastau dabar apie Vilcacora, nes ligonineje susipazinau su moterimi, kuri isgyveno ziauriausia chemoterapijos kursa tik jos deka (cia jos pacios zodziai, nes ji be vezio turejo daug kitu sveikatos sutrikimu ir chemija ja galejo tiesiog nuzudyti).
Cia, man rodos, niekas nerase, kad gere ta papilda...
Turiu puikia seima, giminaicius...jie visi mane palaiko. Bet KA as isgyvenu realiai gali suprasti tik tie, kas tai pergyveno pats...

Rasai tai ka ir as isgyvenau kazkada...Tik Vilcacoros nevartojau...AS pasirinkai Wobe-Mugos. Ateitis parodys...
Nepamirsk pasigirti kai ir tu svesi pirma pasveikimo jubilieju!!! Laikykis!!! O cia tau visad bus kam padet ,palaikyt ir sustiprint...

Gyvenimas sviecia visiskai kitomis spalvomis dabar. Turiu omeny, kad jis pasidalino i laikotarpius: IKI ir Po... Suprantate apie ka as, ar ne?
Ligonineje man pasake, kad kruties veziu suserga kas 10 moteris Lietuvoje. Statistika liudna. Tik nepasake, kiek moteru ir kiek laiko isgyvena.

[quote=romantikė,2007 09 25, 17:09]
, .
Zinia, kad sergu kruties veziu pribloske.
Pirma mintis buvo tokia pat kaip ir daugelio kitu: MIRSIU...
Po kazkiek laiko supratau, kad dar ne laikas
Isoperavo mane, dar tyrimu rezultatu nera, bet preliminariai zinau, kad tai vezys, kad tai 2 stadija. Pasalino dali kruties ir limfmazgius pazastyje, nes viename jau apsigyveno piktybines lasteles . Po operacijos dar sunku, skauda, bet kankina ne fizinis skausmas, o kitas...Gavau antidepresantu doze, nes niekaip negalejau susitaikyti su tuo, kad TAI atsitiko man , verkiau ir verkiau. Bet reikia gyventi. NORIU gyventi. Turiu vaiku, turim dar daug ko nuveikti su jais.
Rodos isgyvenau katik visa tai ka parasei is naujo ,o zinai ka as padariau kai suzinojau kad sergu kruties veziu ir laukia operacija ,chemoterapijos kursai ? visu aplinkiniu kvailinama ir laidojama ,paemiau auginti is vaiku namu seniau lankomus vaikus broli su sese,zinojau ,kad tai labai rimtas ir daug jegu reikalaujantis zingsnis ,kad gal but pritruksiu sveikatos,bet apsisprendziau ir labai tuo dziaugiuosi,nes tai turbut mane ir laiko,esu be galo uzsiemusi,neturiu laiko galvoti apie savo liga ir mazesnius negalavimus nes didziule savo laisvalaikio dali skiriu darbui,namu ruosai, vaikams,jie ir yra patys didziausi mano atidepresantai .Pries du metus pasiememe paskola namui,daugelis sveiku zmoniu neisdrysta to padaryti,zodziu neriu i gyvenima stacia galva ir tvirtai zinau ,kad as turiu butinai gyventi,negaliu taip nepabaigto visko palikti.Lapkricio 3 bus keturi metai nuo diagnozes irasymo i mano ligos istorija,atsigrezus atgal ziuriu, kad visko buvo,bet isgyvenau ,manau kad ir kas benutiktu,as ir toliau privalau gyventi,depresijoms mano gyvenime vietos nera .

Linkiu tau daug stiprybes ir istvermes kovojant su sia klastinga liga,o kai bus sunku,pazvelk i tyras savo vaiku akutes,tu PRIVALAI del ju gyventi .


Mergaites,mes dar sublizgesime savo gyvenimo baliuose