Onkologinės ligos 6

Prašom:

2 buteliukai Befungino
1 butelis konjako 0,5 ltr.
0,5 ltr.medaus
alijošiaus sulčių 2 valg.šaukštai

sumaišyti su žolių nuoviru:


1 sauja jonažolių
1 sauja kraujažolių
1 sauja medetkų
1 sauja beržo pumpurų
( 5 min.virti su 1,5 ltr.vandens ant mažos ugnies,po to atšaldyti )

Sumaišyti,dėti į šaldytuvą,gerti prieš valgį pusę h,po 1 valg.šaukštą 3 k.dienoje.

VARTOTI PO CHEMOTERAPIJOS

ACIU -ACIU - ACIU

Laba visoms,

Periodiškai paskaitinėju, kaip Jums čia einasi.
Mano tėvukas, kai sirgo vėžiu, gėrė kažkokį gėralą su befunginu. Mama buvo suveikusi šio aparato iš Baltarusijos. Kai aš ieškojau Vilniuj (čia buvo apie 2006 m. ), tai nei vienoj vaistinėj neradau. Tą gėraląmamai buvo padariusi vaistininkė Druskininkuose. Šiaip, kai tėvukas gėrė, tai jam ir apetitas geresnis buvo ir šiaip žvalesnis buvo, energingesnis. Jam chemo netaikė, tai šiuo aspektu nieko negaliu pasakyti.

Arune tiesiog neįsivaizduoju kaip atlaikai visą šį burimą kaip iš ramunės žiedo :
plius , minus, plius, minus. Tai kas čia kaltas ? Aparatūra ar specialistai?
Mano pažįstamą taip kankino su krūties vėžiu.Liepė operuotis, bet ji nusprendė dar vasarą praleiti Palangoje, nes moteris stiprių nervų.Kai grįžo konsiliumas nusprendė, kad vėžys -operuoja staigiai, padarė ekstra tyrimus ir jau gavosi , kad vėžio lyg ir nėra.Vis tiek operavo , pasirodo vėžio nebuvo.Taip burė Kauno onkologinis.
Aš lankausi Kauno klinikų onkologiniame, nes tikrasis onkologinis mane veikia neigiamai.Nežinau kodėl , bet taip yra.

Sėkmės tau Arune.Laikykis.


Papildyta:
Kiek aš pernai žolių prigėriau .
Karaliūnaitės gamybos įvairiausi mišiniai ir šnipštas.Ne tik , kad nesustabdė, bet dar ir į plaučius nuėjo metastazės.Jau nebetikiu aš tomis žolėmis.Jei vėžys neagresyvus ir jį pilnai sugraužė chemija, gali gerti žoles ir sakyti ,kad padeda.Kiaušidžių vėžys vienas agresyviausių ir jokie žolynėliai čia nepadės , jei tokios baisios chemijos nebijo.
Ką nori sakyk, bet nepristatė dar nė vienos mūsų žinuonės Nobelio premijai už vėžio išgydymą.
Tai mano asmeninė nuomonė ir jos neperšu tiems kas tiki , kad tai gali padėti.
Sako , kad vien optimizmas ir tikėjimas gali išgydyti.Gal labai tikint ir žolelės padės.
Sveikatos visoms

aš nežinau,kas čia kaltas,niekas turbūt.HER2++ atsakymas vertinamas kaip abejotinas,peratestuojamas it siunčiamas tikslesniam FISH tyrimui. Iš Klaipėdos siuntė į Vilnių,tam FISH metodui,ir vėl HER2++. Dabar variantai-į užsienį kažkur siųsti,ar dar Kauno klinikas,kur d.Pranys tirs kažkokiu moksliniu metodu. Blogiausia,kad gydymo nepradeda,po operacijos jau bene 5 sav.

Paskaitai mūsų forumą – žinios it iš fronto...

Pas mus šiuo metu laikinos paliaubos. Eilinė patikra gruodyje. Toli dar. Tačiau kiekvieną kartą eini it ant ešafoto. Budelis pačiupinėja kirvį, pažvelgia į tave ir... Iki šiol, ačiū Dievui, jis pratardavo „Dar ne šį sykį...“ Tačiau sekantį kartą vėlgi teks lipti ant ešafoto, su visais tokiai situacijai deramais jausmais. Kad JIS pas mus sugrįš gan greitai daug šansų – nors turime II stadiją, t.y. auglys neįropojo į limfas, tačiau perskrodė žarną ir įsiskverbė į taukinę. Tokiais atvejais turėtų skirti podrūčią chemiją, o skyrė standartinę. Be to, dėl skubaus atvejo, prieš operaciją nespėjo to DAIKTO pašvitinti, o tai dar labiau padidina JO sugrįžimo šansus. Taip ir gyvename. Prieš porą metų, kai viskas tik prasidėjo, o pooperacinės komplikacijos teikė tik mažą tikimybę, jog pavyks išgyventi, meldžiau Dievą, kad paliktų man jį bet kokį, kad tik gyvą. Paliko. Išvaizda ta pati, o žmogus – kitas. Sunku mums dabar. Švelniai tariant...

Kaip ant žemės, taip ir dangui (perfrazavau)... Darbo reikalais dažnai tenka lankytis Europos Komisijoje. Šiandien vėl iš ten grįžau. Vadovauja mums toks guvus olandas, bet ne tas, kuris buvo prieš metus. Anas neseniai mirė nuo vėžio. Į darbą jis ėjo iki galo. Pamenu, mums buvo patarta elgtis su juo lyg niekur nieko, nes buvo žinoma, jog žmogui liko gyventi 1-2 mėnesiai. Visi iki vieno žaidė palaikymo žaidimą. Gan dirbtinai. Dirbtinai šypsojosi, malė niekus ir visi, tiek užjaučiantys, tiek užjaučiamasis, jautėsi nejaukiai. Beje, į tą laiką fojė kabojo nuotrauka nuo vėžio jau mirusios čekės. Ten viskas daroma, kaip turi būti, tačiau žmogus vis vien paliekamas su savo problema vienas. Kitaip gal ir negali būti – mes gimstame ir mirštame vieni. Svetimo skausmo nebūna. Ką tai reiškia – kad būna tik savo skausmas, ar kad kito skausmą mes priimam it savo?

Tikiuosi, jog šio forumo senolė Betelgeiz nerašo ne tik todėl, jog dabar pas ją nerašymo periodas, bet ir todėl, jog pas jas su mama viskas gerai. Be galo norisi, kad taip būtų. O jeigu taip yra, linkiu, kad ir visoms čia rašančioms galiausiai ateitų toks periodas. RAMYBĖS.

[quote=vi_,2007 10 19, 19:34]
Paskaitai mūsų forumą – žinios it iš fronto...

, meldžiau Dievą, kad paliktų man jį bet kokį, kad tik gyvą. Paliko. Išvaizda ta pati, o žmogus – kitas. Sunku mums dabar. Švelniai tariant...


Ah,vi...galiu tik apkabinti Tave ir tai netiesiogei...visiškai tą patį dariau ir aš prieš pusantrų metų...maniškio ir išvaizda pasikeitė...o gal ir mes pačios pasikeitėm nuo tų visų bėdų ,išgyvenimų,stresų...nei kam pasiguosi,nei kas supras...Sunku ir manau ,kad lengviau nebebus,nors privalom tikėti.Laikykis mieloji

Vi
perskaičiau tavo monologą.Po juo galėčiau pasirašyti ir aš.Visos mintys tokios pat sukasi ir mano galvoje.Ir esu pajautusi tą liniją , kad esu anapus kitame pasaulyje, kurio taip bijo sveikieji.
O aš vakar autobuso stotelėje susitikau seniai matytą pažįstamą su kuria pasikalbėdavom.Pavažiavus žiūriu, kad ji suprato , kas per plaukuosena ant galvos.Pritilo ir vis šnairai pasižiūri, o kalbos iš karto pritruko .Galvojau prisipažinti, bet paskui nusprendžiau, o ko aš čia turiu atvirauti.
Jau rašiau, kaip blogai jaučiausi klasės susitikime.Per pirmą ciklą plaukai tik praretėjo ir buvo lengviau, nes niekas nesuprato, o dabar perukas, lyg geltona žvaigžde pažymėta.
Nekenčiu savo Adamsų Pulinio išvaizdos.Gyvenu antidepresantais, pasididinau dozę, Iš kart pasijutau geriau,
nes užeidavo oro trukumas, širdies spaudimas, atrodo degdavo krūtinė.
Tai kaip bebūtų liūdna , jau reikia apsiprasti , kad esame kitame išmatavime.
Niekada sveikieji nesupras mūsų būsenos.Juk atvirai prisipažinsiu aš budama sveika irgi neįsivaizdavau ką jaučia tokie ligoniai.
O dabar kad diena būtų linksmesnė , juoko terapijos seansas.
xxxxxxxxxxxx

Kalbasi du vyriškiai:


- Žinai, mano šuo išgelbėjo man gyvybę, - pasakoja vienas.

- Kaip?

- Kai sirgau, šuo gulėjo prie mano lovos ir nė iš tolo neprileido nė vieno gydytojo...

xxxxxxxxxxx


- Ligoni, jūs rūkote?

- Ne.

- Geriate?

- Ne.

- Tik nereikia taip kvailai šypsotis, aš vis tiek ką nors rasiu!

/čia mano atvejis, kai nerūkant plaučiuose vėžį rado /

Ačiū, Ramunike. Dėl nepasikeitusios išvaizdos, švelniai tariant, pagražinau – teks imtis chirurginio peilio, kad atstatyti bent dalį to, kas buvo... Kokia dabar pas jus situacija, žiūrint tų standartinių 3 mėn. perspektyva į priekį?



Ne visai taip. Aš visgi atstovauju tą pusę, kuri nepajėgia suprasti sergančio šia liga žmogaus. Nuo kitų sveikųjų skiriuosi tik tuo, jog negaliu atsiriboti nuo šios problemos, nes serga man artimas žmogus, kuris beveik visada yra šalia. Norėdama jį suprasti ir padėti, esu gausiai prisiskaičiusi apie šią ligą. Tačiau šio žinojimo nepakanka, kad suprasti kito žmogaus bent jau fizinį skausmą, ką jau kalbėti apie supratimą tų jausmų, kurie atsiranda žmogaus sieloje ir prote konvertavus fizinį skausmą. Ar daug kas supranta depresija sergančio žmogaus liūdesį ir nerimą? Kas jos nėra patyręs, galvoja, jog tai išsigalvojimas, atsirandantis iš dyko buvimo ir ištižimo, išsigalvojimas, kurį galima sudoroti pasitelkus valią. Depresija, neurozė, padidėjęs jautrumas yra onkologinėmis ligomis sergančių žmonių palydovai. Ne onk. liga, o šie jos palydovai padaro žmones kitokiais nei jie buvo iki tol, ir tai šalia esančius slegia bei baugina.

Kas dėl svetimų žmonių reakcijos, tai prie to, ką jau paminėjau, prisideda noras atsiriboti nuo tų, kurie turi per daug problemų, nesvarbu kokių. Taip elgiasi dauguma, tačiau ačiū Dievui ne visi. Jei pravirksi gatvėje pilnoje žmonių, būtinai atsiras bent vienas, kuris prieis ir paklaus, kas tau atsitiko, o kiti, geriausiu atveju, smalsiai su užuojauta veide tave stebės, tačiau dauguma visgi nusuks akis, kad jų ir šiaip jau pilka diena neįgautų dar tamsesnių atspalvių. Tai žmonių susvetimėjimo problema, būdinga vakarų civilizacijai. O mes gi vakarėjam...

Kaip jaučiasi ir elgiasi tavo artimieji? Žinau, jog palaiko, bet ar šio palaikymo pakanka?

Artimiausiu metu laukiam pakvietimo kepenų biopsijai.Darė prieš mėnesį,bet nežinau,kaip taip atsitiko,kad daktarui net iš 2 kartų nepasisekė paimti kepenų tyrimui...Dar greitu laiku nusimato inkstų tyrimas ir tomografinis rentgenas.Klausiau daktaro kodėl,bet tik pasakė,kad taip reikia,kad žemi kepenų fermentų rodikliai,ir dar pridūrė,kad liga šiemet neturėtų grįžti...Gavau,kaip su plaktuku per galvą,nes juk kiek tų šių metų ir beliko-pora mėnesių...Bijau ,jei reiks viską kartoti iš naujo ar jis beatlaikys,ar beištversiu aš būti stipri,nes šalis svetima ir esu viena...
Šiaip šiuo momentu jis jaučias gerai.Na,paskauda nugarą ir kojas per kelius,nelabai gerai savo funkcijas atlieka kepenys-viduriuoja.Kai pasibėdavojo daktarui,tas pasakė,kad jo situacijoj reikia džiaugtis,kad dar gali jausti skausmą,kad jis yra jų vaikščiojantis stebuklas...

Ramaus savaitgalio visoms ir visiems

Labas vakaras

Atsiprašau, kad pertrauksiu jūsų pokalbius, labai rūpi vieno artimo žmogaus būklė. Tai yra mano teta, kuriai prieš kelis metus buvo krūties vėžys, taikė chemo, operavo, liga atsitraukė...tačiau grįžo baisesnė Vėžys diagnozuotas kauluose ir minkštuosiuose audinuose Nžn kokia stadija, nedrįstu artimųjų klausti viskas dar taip šviežia ir skausminga

Gal kuri nors iš jūsų buvot ar esat susidūrusios su tokia diagnoze? Kokios prognozės? Ar yra šansų pasveikti?

Teta vos pajuda, o juk dar tokia jauna tik virš 50m... Žodžiu visi liūdim bet tikimės geriausio...meldžiamės...

Stiprybės ir jums visoms (visiems), ir ačiū jei kas galėsit atsakyt

Sako, kad jau labai negerai, kai kaulus pasiekia. Uzjauciu