Gal kas žinot kaip patekti pas Bloznelytę onkologiniam ar reikia registruotis iš anksto? Vakar skambinau jai į mobilų, tai atsiliepė kažkokia labai nemaloni, bet ne jinai. Tai pasiule antradienį atvažiuot konsultacijai, pasakė tik kabineto numerį.Nei ar reikia registruotis ar nereikia. Taip ir likau nesupratus. KIek aš esu girdejus tai eiles pas siaubingos.Visoms stiprybes kovoje su liga
Laba 
Gabija.,
dekinga uz palaikyma.
Lasins man kas tris savaites.
Del nusiteikimo, tai stengiuosi, net labai. Bet visada buvau "panikiorsha", tai dabar tikrai labai padeda Jusu visu geri, naudingi ir savalaikiski patarimai ir aplinkiniu palaikymas
O tai, kad zmogus gali labai daug istverti zinau is asmenines patirties, nes pries 25 metus mano mama gana ilgai sirgo tuo paciu, tik su jau isplitusiom metastazem ir i kitus organus.
Ji - buvo stirpi, ji buvo kovotoja. Iskentejo daug chemijos kursu, 4 operacijas, bet buvo otimistiskai nusiteikusi ir linksma. Isgyveno nuo pirmos operacijos 5 metus. Bet tai buvo seniai ir liga buvo jau ja kaip reikiant patvarkius iki jos susitikimo su daktarais
Turesiu omeny, aciu. Bet kolkas nesu girdejus apie toki dalyka.
Siandien jauciuosi gerai. Net issiurbiau kambarius su mazules pagalba
Geros dienos
QUOTE(Gabija. @ 2007 10 08, 20:50)
[COLOR=red]
Miela Romantike
Žinau, kad tau nelengva, bet visi sunkumai praeina.Kas kiek dienų tau lašins?Jei kas 20 , tai 10 dienų turėsi visai normalių atostogų, o savaitę teks pakentėti.Tu turi tikslą užauginti vaikus.Paprašyk , kad nupirktų knygą "Jūsų pasamonės galia", tai padės tvarkytis su nervais, nuteiks kovoti.
Net tie patys vaistai vienus veikia stebūklingai , kitiems nepadeda.tai nepaaiškinamas fenomenas, bet viena prielaida yra žmogaus tikėjimas , kad jis pasveiks, geras nusiteikimas.
Būtinai išeik pasivaikščioti.Jei silpna tegul kas nors palydi.
Aš jau išgyvenau 11 chemoterapijų(2X6).žmogus gali daug ištverti.
Sėkmės tau ir stiprybės.
Miela Romantike
Žinau, kad tau nelengva, bet visi sunkumai praeina.Kas kiek dienų tau lašins?Jei kas 20 , tai 10 dienų turėsi visai normalių atostogų, o savaitę teks pakentėti.Tu turi tikslą užauginti vaikus.Paprašyk , kad nupirktų knygą "Jūsų pasamonės galia", tai padės tvarkytis su nervais, nuteiks kovoti.
Net tie patys vaistai vienus veikia stebūklingai , kitiems nepadeda.tai nepaaiškinamas fenomenas, bet viena prielaida yra žmogaus tikėjimas , kad jis pasveiks, geras nusiteikimas.
Būtinai išeik pasivaikščioti.Jei silpna tegul kas nors palydi.
Aš jau išgyvenau 11 chemoterapijų(2X6).žmogus gali daug ištverti.
Sėkmės tau ir stiprybės.
Gabija.,
dekinga uz palaikyma. Lasins man kas tris savaites.
Del nusiteikimo, tai stengiuosi, net labai. Bet visada buvau "panikiorsha", tai dabar tikrai labai padeda Jusu visu geri, naudingi ir savalaikiski patarimai ir aplinkiniu palaikymas
O tai, kad zmogus gali labai daug istverti zinau is asmenines patirties, nes pries 25 metus mano mama gana ilgai sirgo tuo paciu, tik su jau isplitusiom metastazem ir i kitus organus.
Ji - buvo stirpi, ji buvo kovotoja. Iskentejo daug chemijos kursu, 4 operacijas, bet buvo otimistiskai nusiteikusi ir linksma. Isgyveno nuo pirmos operacijos 5 metus. Bet tai buvo seniai ir liga buvo jau ja kaip reikiant patvarkius iki jos susitikimo su daktarais
QUOTE(Ramunike @ 2007 10 08, 21:44)
Labas.O tu mieloji,paprašyk Tave gydančios daktarės,kad hirurgas Tau kairėj pusėj ,link peties įstatytų po oda tokį"laikroduką",per kurį lašinamos hemijos.neturėsi jokių problemų su venom ir t.t.Daktarė žinos,kas tai per daiktas.Tik girdėjau,kad Lietuvoj jį reikia nusipirkti patiems ir kainuoja apie 700lt.Jį po oda galima turėti visą gyvenimą.Mano vyras tokį turi.Labai gerai yra.Mes su lašelinėm ir po lauką vaikščiodavom.Ale, tai nežinau jo tikro pavadinimo 
.
Visom stiprybės ir šviesių minčių
.Visom stiprybės ir šviesių minčių
Turesiu omeny, aciu. Bet kolkas nesu girdejus apie toki dalyka.
Siandien jauciuosi gerai. Net issiurbiau kambarius su mazules pagalba
Geros dienos
QUOTE(romantikė @ 2007 10 09, 08:28)
Turesiu omeny, aciu. Bet kolkas nesu girdejus apie toki dalyka.
Kateteriai
Gal apie kažkurį iš jų Ramunikė kalbėjo?
QUOTE(romantikė @ 2007 10 09, 08:28)
Šaunuolė Romantike. Nors ir skaudi tavo patirits, bet kartu ir gera, labai tvirtas žmogus buvo tavo mamytė, kad jos liga tavęs negniuždo.
Sanatorijoje buvo pora moterų, kurios paniškai bijojo gydymo. Viena net žadėjo jo išvis atsisakyti, priežastis asmeninė patirtis: vienos pusseserė sirgo, kitos sesuo. Gali sakyti nesakęs, kad daug laiko praėjo nuo tada, kai jos sirgo, vienu atveju 20 m. kitu virš 10 m. Medicinoje ženkūs pokyčiai, tiek diagnostikoje, tiek gydymo taktikoje, atsirado nemažai naujų, modernių medikamentų. Negirdi ir nepriversi išgirst. Su tokiu nusiteikimu tada ir chemija būna tikrai žymiai sunkesnė, nes čia labai daug lemia nusitekimas, kai žinai, kad tie blogumai yra laikini, tiesiog lauki, kol jie pasibaigs. Žinai, kad bus atokvėpis. Tada atigriebi už prarastą laiką ir vėl viskas iš pradžių, ir žiūrėk jau trečia chemija, penkta ir pabaiga.
QUOTE(adis @ 2007 10 09, 09:57)
Šaunuolė Romantike. Nors ir skaudi tavo patirits, bet kartu ir gera, labai tvirtas žmogus buvo tavo mamytė, kad jos liga tavęs negniuždo.
Sanatorijoje buvo pora moterų, kurios paniškai bijojo gydymo. Viena net žadėjo jo išvis atsisakyti, priežastis asmeninė patirtis: vienos pusseserė sirgo, kitos sesuo. Gali sakyti nesakęs, kad daug laiko praėjo nuo tada, kai jos sirgo, vienu atveju 20 m. kitu virš 10 m. Medicinoje ženkūs pokyčiai, tiek diagnostikoje, tiek gydymo taktikoje, atsirado nemažai naujų, modernių medikamentų. Negirdi ir nepriversi išgirst. Su tokiu nusiteikimu tada ir chemija būna tikrai žymiai sunkesnė, nes čia labai daug lemia nusitekimas, kai žinai, kad tie blogumai yra laikini, tiesiog lauki, kol jie pasibaigs. Žinai, kad bus atokvėpis. Tada atigriebi už prarastą laiką ir vėl viskas iš pradžių, ir žiūrėk jau trečia chemija, penkta ir pabaiga.
Sanatorijoje buvo pora moterų, kurios paniškai bijojo gydymo. Viena net žadėjo jo išvis atsisakyti, priežastis asmeninė patirtis: vienos pusseserė sirgo, kitos sesuo. Gali sakyti nesakęs, kad daug laiko praėjo nuo tada, kai jos sirgo, vienu atveju 20 m. kitu virš 10 m. Medicinoje ženkūs pokyčiai, tiek diagnostikoje, tiek gydymo taktikoje, atsirado nemažai naujų, modernių medikamentų. Negirdi ir nepriversi išgirst. Su tokiu nusiteikimu tada ir chemija būna tikrai žymiai sunkesnė, nes čia labai daug lemia nusitekimas, kai žinai, kad tie blogumai yra laikini, tiesiog lauki, kol jie pasibaigs. Žinai, kad bus atokvėpis. Tada atigriebi už prarastą laiką ir vėl viskas iš pradžių, ir žiūrėk jau trečia chemija, penkta ir pabaiga.
Zinai, patirtis tikrai karti.
Visa gyvenima viska dariau, kad tik nesusirgti ta liga...
Matyt, per daug apie ja galvojau ir prisisaukiau
Tikrinausi, tikrinausi, tikrinausi, gimdziau, ilgai visus vaikus maitinau, o rezultate - Santariskiu, 1. Dabar genetikai ieskos paveldimo geno. Bet visada atsimenu savo mama tik su sypsena ir geros nuotaikos (nors dabar puikiai vertinu tu sypsenu kaina) ir jos didziuli pasiryzima palaikyti mumyse vilti...
Nu šaunuole Romantike, taip ir toliau. Juk negalima palūžti reikia kabintis i gyvenima iš paskutinių. O vat mano mamyte vis sako, kad aš jau nebepasveiksiu. Tai taip skaudu girdėti. Taigi visoms didelio tikejimo ir įveiksit ligą 
QUOTE(simuks @ 2007 10 09, 10:52)
Nu šaunuole Romantike, taip ir toliau. Juk negalima palūžti reikia kabintis i gyvenima iš paskutinių. O vat mano mamyte vis sako, kad aš jau nebepasveiksiu. Tai taip skaudu girdėti. Taigi visoms didelio tikejimo ir įveiksit ligą
net jeigu niekas neduoda tikimybes, visada dar yra stebukai tikejimas taip pat daro stebuklus, laikykis mergyt
Arune,
sėkmės tau šią dieną ir vėliau.
sėkmės tau šią dieną ir vėliau.
[quote=romantikė,2007 10 09, 11:15]
Zinai, patirtis tikrai karti.
Visa gyvenima viska dariau, kad tik nesusirgti ta liga...
Matyt, per daug apie ja galvojau ir prisisaukiau Tikrinausi, tikrinausi, tikrinausi, gimdziau, ilgai visus vaikus maitinau, o rezultate - Santariskiu, 1. Dabar genetikai ieskos paveldimo geno.
ROMANTIKE!
Gal ne nuo pradziu sekiau Tavo istorija, todel noriu paklausti, kokioj vietoj Tau ta liga?
Mano mamai buvo kruties vezys. Po diagnozes nustatymo (3+ stadija) ji isgyveno 7 metus. Jau ketveri metai kaip jos nebeturiu.
Mirus mamai, mane irgi nuolatos persekioja vezio baime (del saves pacios ir del artimuju). Gyvenu nuolatiniam nerime. Nuolat lankausi pas ginekologe, kasmet tikrinuosi krutis pas prof.Tutku, nes juk didele paveldejimo tikimybe (mamos tetis mire nuo skrandzio vezio, jos seseriai pries 10 metu diagnozuotas vezys zarnose).
Jei nesunku, papasakok trumpai, kaip viskas prasidejo, kaip aptikai liga, ka kalbejo daktarai. Ir dar - kaip ten su tuo paveldejimo genu?
Is anksto dekoju. Ir laikykis, mergyt
Zinai, patirtis tikrai karti.
Visa gyvenima viska dariau, kad tik nesusirgti ta liga...
Matyt, per daug apie ja galvojau ir prisisaukiau
Tikrinausi, tikrinausi, tikrinausi, gimdziau, ilgai visus vaikus maitinau, o rezultate - Santariskiu, 1. Dabar genetikai ieskos paveldimo geno. ROMANTIKE!
Gal ne nuo pradziu sekiau Tavo istorija, todel noriu paklausti, kokioj vietoj Tau ta liga?
Mano mamai buvo kruties vezys. Po diagnozes nustatymo (3+ stadija) ji isgyveno 7 metus. Jau ketveri metai kaip jos nebeturiu.
Mirus mamai, mane irgi nuolatos persekioja vezio baime (del saves pacios ir del artimuju). Gyvenu nuolatiniam nerime. Nuolat lankausi pas ginekologe, kasmet tikrinuosi krutis pas prof.Tutku, nes juk didele paveldejimo tikimybe (mamos tetis mire nuo skrandzio vezio, jos seseriai pries 10 metu diagnozuotas vezys zarnose).
Jei nesunku, papasakok trumpai, kaip viskas prasidejo, kaip aptikai liga, ka kalbejo daktarai. Ir dar - kaip ten su tuo paveldejimo genu?
Is anksto dekoju. Ir laikykis, mergyt
QUOTE(ne mama @ 2007 10 09, 11:45)
net jeigu niekas neduoda tikimybes, visada dar yra stebukai tikejimas taip pat daro stebuklus, laikykis mergyt Sutinku su tavim. Tikėti, tikėti ir dar kartą tikėti.Nors kartais ir būna tokiu palūžimo akimirkų, bet juk tai manau normalu.
QUOTE(ANAID @ 2007 10 09, 12:11)
ROMANTIKE!
Gal ne nuo pradziu sekiau Tavo istorija, todel noriu paklausti, kokioj vietoj Tau ta liga?
Mano mamai buvo kruties vezys. Po diagnozes nustatymo (3+ stadija) ji isgyveno 7 metus. Jau ketveri metai kaip jos nebeturiu.
Mirus mamai, mane irgi nuolatos persekioja vezio baime (del saves pacios ir del artimuju). Gyvenu nuolatiniam nerime. Nuolat lankausi pas ginekologe, kasmet tikrinuosi krutis pas prof.Tutku, nes juk didele paveldejimo tikimybe (mamos tetis mire nuo skrandzio vezio, jos seseriai pries 10 metu diagnozuotas vezys zarnose).
Jei nesunku, papasakok trumpai, kaip viskas prasidejo, kaip aptikai liga, ka kalbejo daktarai. Ir dar - kaip ten su tuo paveldejimo genu?
Is anksto dekoju. Ir laikykis, mergyt
Gal ne nuo pradziu sekiau Tavo istorija, todel noriu paklausti, kokioj vietoj Tau ta liga?
Mano mamai buvo kruties vezys. Po diagnozes nustatymo (3+ stadija) ji isgyveno 7 metus. Jau ketveri metai kaip jos nebeturiu.
Mirus mamai, mane irgi nuolatos persekioja vezio baime (del saves pacios ir del artimuju). Gyvenu nuolatiniam nerime. Nuolat lankausi pas ginekologe, kasmet tikrinuosi krutis pas prof.Tutku, nes juk didele paveldejimo tikimybe (mamos tetis mire nuo skrandzio vezio, jos seseriai pries 10 metu diagnozuotas vezys zarnose).
Jei nesunku, papasakok trumpai, kaip viskas prasidejo, kaip aptikai liga, ka kalbejo daktarai. Ir dar - kaip ten su tuo paveldejimo genu?
Is anksto dekoju. Ir laikykis, mergyt
Man nustate kruties vezi, 2 stadija.
Priesistorija gana ilga ir gana liudna. Is pradziu, nenorejau apie tai rasyti, bet gal kam nors tai bus naudinga.
Guzeli aptikau pati, pries kuri laika. Stebejau ta darini pas visiems zinoma daktare Luksyte. Kas 3 menesius. Kai jis buvo maziukas, pastojau. Vieni daktarai siule operuoti, kiti-ne. Labai norejau vaikelio ir del to sutikau su nuomone, kad operacija nebutina. Biopsija tuo metu nustate, kad darinys nepiktybinis ir nebeauga. Isnesiojau savo aukseli, pagimdziau. Ir toliau ateidavau pas daktare kas 3 menesius. Ji tik apziuredavo ir nieko daugiau nedare. Sake, kad nebeauga ir galima toliau ramiai gyventi. Maitinau ilgai. Nustojus maitint kaip priklauso atejau pasitikrinti. Darinys per kuri laika pradejo augti. Sparciai. Echo, biopsija. Vezys.
Bet kaip po to kuluaruose kalbejo medikai: ta veziuka as nesiojau jau ne pirmus metus....ir daktare ji praziopsiojo...As ja labai pasitikejau
LABAI. Tai buvo mano klaida. Reikejo tikrintis pas kitus ir klausti kitu daktaru nuomones.Dabar saukstas po pietu...
Genetikai tiria paveldejimo gena, jei kas nors is veziu susirgusio asmens artimiausiu giminaiciu mire nuo vezio. Mano seimos anamneze rizikinga: mama mire nuo kruties vezio, jos tevas-nuo prostatos. Tas tyrimas reikalingas man, kad galeciau apsaugoti ir suteikti tinkama informacija savo mergytems kai jos bus jau tyrimams tinkamo amziaus.
Jei bus klausimu, mielai atsakysiu
Romantike, labai aciu uz trumpa ir issamu atsakyma. Labai graziai moki rasyti 
Tokia ir panasi informacija visada yra labai naudinga kitoms ir kitiems. Nors, kaip kazkur skaiciau, kad nera VIENODOS lokalizacijos vezio, t.y. kad kiekvienas, kad ir to paties organo, vezio atvejis turi savo unikalia pradzia, unikalia vystymosi eiga ir unikalia baigti, visgi musu visu atviri pokalbiai gali padeti daugeliui zmoniu atpazinti ligos pozymius ir kiek imanoma anksciau kreiptis i medikus.
Beje, apie medikus. Mano mamai jie zadejo max tris menesius, o ji gyveno su beveik paskutine vezio stadija septynerius metus... Siaip nieko pries medikus neturiu, labai gerbiu ir labai zaviuosi sia profesija! Taciau, manau, be profesiniu ziniu bagazo, gydytojas dar privalo tureti kazka panasaus na... i intuicija. Kai vieni medikai siule Tau operuotis, reikejo operuotis. Nors, ka gali zinoti, gal tada veziukas butu islindes kitoj vietoj, dar bjauresnis, dar klastingesnis... Gal Luksyte buvo teisi, gal viskas tik i nauda. Gera tureti gydytoja, kuriuo pasitiki, ir kaip sunku blaskytis tarp skirtingu mediku, kuriu pozicijos dazniausiai viena kita neigia
Ir, zinoma, nereikia tyleti, nes nezinai, kada ir is kur tau ateis pagalba
Tokia ir panasi informacija visada yra labai naudinga kitoms ir kitiems. Nors, kaip kazkur skaiciau, kad nera VIENODOS lokalizacijos vezio, t.y. kad kiekvienas, kad ir to paties organo, vezio atvejis turi savo unikalia pradzia, unikalia vystymosi eiga ir unikalia baigti, visgi musu visu atviri pokalbiai gali padeti daugeliui zmoniu atpazinti ligos pozymius ir kiek imanoma anksciau kreiptis i medikus.Beje, apie medikus. Mano mamai jie zadejo max tris menesius, o ji gyveno su beveik paskutine vezio stadija septynerius metus... Siaip nieko pries medikus neturiu, labai gerbiu ir labai zaviuosi sia profesija! Taciau, manau, be profesiniu ziniu bagazo, gydytojas dar privalo tureti kazka panasaus na... i intuicija. Kai vieni medikai siule Tau operuotis, reikejo operuotis. Nors, ka gali zinoti, gal tada veziukas butu islindes kitoj vietoj, dar bjauresnis, dar klastingesnis... Gal Luksyte buvo teisi, gal viskas tik i nauda. Gera tureti gydytoja, kuriuo pasitiki, ir kaip sunku blaskytis tarp skirtingu mediku, kuriu pozicijos dazniausiai viena kita neigia
Ir, zinoma, nereikia tyleti, nes nezinai, kada ir is kur tau ateis pagalba
QUOTE(ANAID @ 2007 10 09, 13:30)
Romantike, labai aciu uz trumpa ir issamu atsakyma. Labai graziai moki rasyti Tokia ir panasi informacija visada yra labai naudinga kitoms ir kitiems. Nors, kaip kazkur skaiciau, kad nera VIENODOS lokalizacijos vezio, t.y. kad kiekvienas, kad ir to paties organo, vezio atvejis turi savo unikalia pradzia, unikalia vystymosi eiga ir unikalia baigti, visgi musu visu atviri pokalbiai gali padeti daugeliui zmoniu atpazinti ligos pozymius ir kiek imanoma anksciau kreiptis i medikus.
Beje, apie medikus. Mano mamai jie zadejo max tris menesius, o ji gyveno su beveik paskutine vezio stadija septynerius metus... Siaip nieko pries medikus neturiu, labai gerbiu ir labai zaviuosi sia profesija! Taciau, manau, be profesiniu ziniu bagazo, gydytojas dar privalo tureti kazka panasaus na... i intuicija. Kai vieni medikai siule Tau operuotis, reikejo operuotis. Nors, ka gali zinoti, gal tada veziukas butu islindes kitoj vietoj, dar bjauresnis, dar klastingesnis... Gal Luksyte buvo teisi, gal viskas tik i nauda. Gera tureti gydytoja, kuriuo pasitiki, ir kaip sunku blaskytis tarp skirtingu mediku, kuriu pozicijos dazniausiai viena kita neigia
Ir, zinoma, nereikia tyleti, nes nezinai, kada ir is kur tau ateis pagalba
Tokia ir panasi informacija visada yra labai naudinga kitoms ir kitiems. Nors, kaip kazkur skaiciau, kad nera VIENODOS lokalizacijos vezio, t.y. kad kiekvienas, kad ir to paties organo, vezio atvejis turi savo unikalia pradzia, unikalia vystymosi eiga ir unikalia baigti, visgi musu visu atviri pokalbiai gali padeti daugeliui zmoniu atpazinti ligos pozymius ir kiek imanoma anksciau kreiptis i medikus.Beje, apie medikus. Mano mamai jie zadejo max tris menesius, o ji gyveno su beveik paskutine vezio stadija septynerius metus... Siaip nieko pries medikus neturiu, labai gerbiu ir labai zaviuosi sia profesija! Taciau, manau, be profesiniu ziniu bagazo, gydytojas dar privalo tureti kazka panasaus na... i intuicija. Kai vieni medikai siule Tau operuotis, reikejo operuotis. Nors, ka gali zinoti, gal tada veziukas butu islindes kitoj vietoj, dar bjauresnis, dar klastingesnis... Gal Luksyte buvo teisi, gal viskas tik i nauda. Gera tureti gydytoja, kuriuo pasitiki, ir kaip sunku blaskytis tarp skirtingu mediku, kuriu pozicijos dazniausiai viena kita neigia
Ir, zinoma, nereikia tyleti, nes nezinai, kada ir is kur tau ateis pagalba
Gal gali parašyti jei nesunku koks mamai buvo vežys. Mano mamai irgi paskutine stadija, gyvena su šia liga daugiau metus, o dabar labai blogai jaučiasi, gydytojai nieko gero nežada.Tiesiog taip butu įdo mu sužinot, kaip rašei: "tokia informacija yra labai naudinga kitiems ir kitoms.Ačiū
