Švęskime gyvenimą, jis to vertas. Tęsiame savo kelią...
Aciu Adis uz nauja tema, panarsius radau labai grazius zodzius siai temai.
Džiaukimės gyvenimu, švęskime gyvenimą, nes kaip pasakė poetas Omaras Chajamas:
Bijau, kad žemę šią mes amžinai paliksim,
Ir niekad su draugais daugiau nesusitiksim.
Tad imkime, ką ši akimirka atneš,
Nes su kita, galbūt, ir mes išnyksim.
Džiaukimės gyvenimu, švęskime gyvenimą, nes kaip pasakė poetas Omaras Chajamas:
Bijau, kad žemę šią mes amžinai paliksim,
Ir niekad su draugais daugiau nesusitiksim.
Tad imkime, ką ši akimirka atneš,
Nes su kita, galbūt, ir mes išnyksim.
Tikrai labai gražūs žodžiai!!!
Ačiū, Deganti, aš norėjau kaip tik paprašyti kokių nors gražių žodžių mūsų temai, nes tavo žodžiai visuomet būna vietoje ir labai laiku. Sėkmės tau ir tavo svajonės lai greičiau pildosi. 
Penktadienį buvau su vyru ir dukra Palangoje.Jūra buvo audringa , hipnotizuojanti.Pasivaikščiojom po nepaprastai kvepiantį parką, apžiūrėjom gintaro muziejų.Pavargau, skaudėjo kojas, bet buvau laiminga.
Visai kitą jausmą patiriu baliuose.Iš klasės susitikimo grįžau , nusiverkiau.Visi suprato mano ligą , visi vaidino , kad nieko nepastebi ir šalinosi , mačiau ,kad vengia ir nežino kaip bendrauti.
Visai kitą jausmą patiriu baliuose.Iš klasės susitikimo grįžau , nusiverkiau.Visi suprato mano ligą , visi vaidino , kad nieko nepastebi ir šalinosi , mačiau ,kad vengia ir nežino kaip bendrauti.
Gabija,ir man tas pats.Baliai jau nebe man.Kazkodel blogai po ju moraliskai jauciuosi.
QUOTE(Gabija. @ 2007 09 19, 19:03)
Visi suprato mano ligą , visi vaidino , kad nieko nepastebi ir šalinosi , mačiau ,kad vengia ir nežino kaip bendrauti.
Rugsėjo 17 d. "Respublikoje" skaičiau apie Pasaulinę limfomos dieną, kuri buvo paminėta Vilniuje praėjusį šeštadienį. Gražiai paminėta. Aš noriu tik pacituoti Eglės Babilaitės-Sitas mintis. Ji turi asmeninę šios ligos patirtį. Taigi:
"Žmogui, kuris serga, nereikia nei gailesčio, nei perdėto supratingumo. Jam reikia džiugesio. Tereikia kiek įmanoma jį džiuginti ir suteikti viltį. Ir jeigu jis praranda viltį, tai bent pačiam jos neprarasti".
Išmintingi žodžiai, taip man atrodo. O Jums?
QUOTE(adis @ 2007 09 19, 20:03)
"Žmogui, kuris serga, nereikia nei gailesčio, nei perdėto supratingumo. Jam reikia džiugesio. Tereikia kiek įmanoma jį džiuginti ir suteikti viltį. Ir jeigu jis praranda viltį, tai bent pačiam jos neprarasti".
Išmintingi žodžiai, taip man atrodo. O Jums?
Išmintingi žodžiai, taip man atrodo. O Jums?
Tikrai išmintingi
Sugrįžau į darbą dviems savaitėms.
Kai pamiršti užtirpusias galūnes , atrodo, kad nė nebuvo tų chemijų, nieko blogo nejaučiu, tai kodėl aš ligonis?
Bet , kai žinau kad liko dirbti tik savaitė , o po to dvi chemijos , jau apima depresija.Gerai žinau, kad jei dirbsiu, tai tik kol perduosiu dokumentus.Pas mus reorganizacija, tai žinau, kad tikrai būsiu atleista.Turėčiau gauti išeitinę.Jau dėkinga , kad laukė 5 mėn , po pirmos chemijos.Bet vis tiek skaudu nusirašyti, o be to teks verstis tik su pensija-400 Lt.Manau , kad ir kiti piniguose nesivartote.Aš nesugebėjau pasidėti "juodai dienai", atrodė, kad ji pakankamai toli.
Taigi žiemą , jei su sveikata neiškils blogesnių dalykų ,praleisiu kaip lokys urve -namuose.
Namuose užsidegiau žvakę, pasikalbėjau viena su savimi, kad jei yra problema, tai gal bus ir sprendimas.Po to su šunimis pažaidžiau futbolą.Dabar jau gerai jaučiuosi.
Labanakt visiems
Kai pamiršti užtirpusias galūnes , atrodo, kad nė nebuvo tų chemijų, nieko blogo nejaučiu, tai kodėl aš ligonis?
Bet , kai žinau kad liko dirbti tik savaitė , o po to dvi chemijos , jau apima depresija.Gerai žinau, kad jei dirbsiu, tai tik kol perduosiu dokumentus.Pas mus reorganizacija, tai žinau, kad tikrai būsiu atleista.Turėčiau gauti išeitinę.Jau dėkinga , kad laukė 5 mėn , po pirmos chemijos.Bet vis tiek skaudu nusirašyti, o be to teks verstis tik su pensija-400 Lt.Manau , kad ir kiti piniguose nesivartote.Aš nesugebėjau pasidėti "juodai dienai", atrodė, kad ji pakankamai toli.
Taigi žiemą , jei su sveikata neiškils blogesnių dalykų ,praleisiu kaip lokys urve -namuose.
Namuose užsidegiau žvakę, pasikalbėjau viena su savimi, kad jei yra problema, tai gal bus ir sprendimas.Po to su šunimis pažaidžiau futbolą.Dabar jau gerai jaučiuosi.
Labanakt visiems
upsikaz, noriu pasidalinti savo mintimis
Atrodo panaši situacija į manąją. Chemoterapija profilaktiškai, gal ir baisiai skamba, bet taip yra. Sustabdyti vėžines ląsteles, kol jos nepasiekė gyvybiškai svarbių organų, o jei ir pasiekė, neleisti joms įsitvirtinti ir beperstojo daugintis, pagrindinis tokios profilaktikos tikslas.
Onkologijoje, kiek skaičiau, net metastazės kauluose yra ne tokia didelė blogybė, kaip gyvybiškai svarbiuose organuose, t. y. kepenyse, plaučiuose ir galvoje. Net jei ir yra kuriame nors organe, vėl traktuojama, kad ne taip blogai, kaip keliuose. Net esant metastazėms keliuose organuose, kalba eina apie gyvenimo prailginimą, kaip Jurga Ivanauskaitė sakė, viršvalandžius.
Ne visuomet juos galima pašalinti, mano atveju, prie kai kurių jų neįmanoma buvo prieiti, techniškai neįmanoma. Savo darbą padarė spinduliai...Jie buvo skirti į didelį plotą. Panašiai būna ir su tarpuplaučio limfmazgiais, jie operacijos metu nešalinami. Be to pašalinus limfmazgius, atsiranda įvairių problemų su limfos nutekėjimu, prasideda įvairūs patinimai.
Gali prasidėti įvairūs odos uždegimai, infekcijos, rožė, būna apsunkintas žaizdų gijimas. Todėl patariama, pvz. po rankos lmfmazgių pašalinimo, nekarpyti nagų odelių, pažastis depiliuoti ne peiliukais, o su spec. depiliatoriais, naudoti darže ir buityje pirštines, saugotis buitinių nudegimų. Iš tos rankos venų neimamas kraujas, neleidžiami vaistai ir nematuojams spaudimas. Reikia saugotis vabzdžių sukandimų ir pan.
Tomografinis tyrimas nėra visagalis, jis jau rodo tada, kai yra regimi pakitimai.
O čia vėl pasikartosiu, net kai sergantysis netiki, kad pasveiks, kažkas turi tuo tikėti. Tikėti, kad savo tikėjimu, padėtų tam, kuris netiki. Šiandien kalbėjausi su drauge šia tema, priėjom bendrą išvadą: mamos, kurių vaikai sunkiai suserga, kurias paliečia tas baisus žinojimas, iki pat fatališkos akimirkos negalvoja apie blogiausią rezultatą, jos beatodairškai tiki sėkme. Tuo tarpu, kai pačios suserga, tą tikėjimą dažnai praranda.
QUOTE(adis @ 2007 09 19, 13:16)
šiandien atėjo tyrimų atsakymai, kuriuos onkologas interpretavo kaip "nėra geri", chemoterapeutė "nematau nieko blogo". kraupi to paties fakto interpretacijų priešprieša. kažkoks groteskas.. audiniai sveiki, bet poroje paimtų lifmazgių rado blogybių, nežino, kas yra likuosiuose ir neva profilaktiškai skiria chemoterapiją (profilaktiškai???!!!),
Atrodo panaši situacija į manąją. Chemoterapija profilaktiškai, gal ir baisiai skamba, bet taip yra. Sustabdyti vėžines ląsteles, kol jos nepasiekė gyvybiškai svarbių organų, o jei ir pasiekė, neleisti joms įsitvirtinti ir beperstojo daugintis, pagrindinis tokios profilaktikos tikslas.
Onkologijoje, kiek skaičiau, net metastazės kauluose yra ne tokia didelė blogybė, kaip gyvybiškai svarbiuose organuose, t. y. kepenyse, plaučiuose ir galvoje. Net jei ir yra kuriame nors organe, vėl traktuojama, kad ne taip blogai, kaip keliuose. Net esant metastazėms keliuose organuose, kalba eina apie gyvenimo prailginimą, kaip Jurga Ivanauskaitė sakė, viršvalandžius.
QUOTE(adis @ 2007 09 19, 13:16)
mažų mažiausiai esu sutrikusi - jeigu operacijos metu įtarimų kelė lifmazgiai - kodėl nepašalino visų?.. kodėl nerodė nieko tomografinis tyrimas - tai tik užuomazgos ar toks greitas plitimas?
Ne visuomet juos galima pašalinti, mano atveju, prie kai kurių jų neįmanoma buvo prieiti, techniškai neįmanoma. Savo darbą padarė spinduliai...Jie buvo skirti į didelį plotą. Panašiai būna ir su tarpuplaučio limfmazgiais, jie operacijos metu nešalinami. Be to pašalinus limfmazgius, atsiranda įvairių problemų su limfos nutekėjimu, prasideda įvairūs patinimai.
Gali prasidėti įvairūs odos uždegimai, infekcijos, rožė, būna apsunkintas žaizdų gijimas. Todėl patariama, pvz. po rankos lmfmazgių pašalinimo, nekarpyti nagų odelių, pažastis depiliuoti ne peiliukais, o su spec. depiliatoriais, naudoti darže ir buityje pirštines, saugotis buitinių nudegimų. Iš tos rankos venų neimamas kraujas, neleidžiami vaistai ir nematuojams spaudimas. Reikia saugotis vabzdžių sukandimų ir pan.Tomografinis tyrimas nėra visagalis, jis jau rodo tada, kai yra regimi pakitimai.
QUOTE(adis @ 2007 09 19, 13:16)
mama verkia, drąsinasi, pyksta, vėl verkia.. regis, viskas prasideda iš pradžių. stengiuosi būti stipruolė, šaunuolė, bet likus viena sliūkinu ir aš kampan žinau, rytoj bus geriau, bus drąsiau..
O čia vėl pasikartosiu, net kai sergantysis netiki, kad pasveiks, kažkas turi tuo tikėti. Tikėti, kad savo tikėjimu, padėtų tam, kuris netiki. Šiandien kalbėjausi su drauge šia tema, priėjom bendrą išvadą: mamos, kurių vaikai sunkiai suserga, kurias paliečia tas baisus žinojimas, iki pat fatališkos akimirkos negalvoja apie blogiausią rezultatą, jos beatodairškai tiki sėkme. Tuo tarpu, kai pačios suserga, tą tikėjimą dažnai praranda.
Labas
gydytojai dažniausiai kalba aptakiomis sąvokomis , kas liečia tolesnę perspektyvą.
Viena priežasčių, kad jie irgi nenori visisškai atimti vilties, antra turbūt jie irgi susidūrė su atvejais ,kai jų diagnozės ateičiai prasilenkė su tikrove.Būna ir stebuklų, būna ir tragedijų, kai atrodė bus viskas gerai.
Aš jau net nebesistengiu kvosti.Mažiau žinai, mažiau nervuojiesi.Žinau , kad plaučiuose metastazės, bet kiek ten jų, kam man , kas nuo to pasikeis.Pasakė, kad po gydymo spręs tolesnę eigą ir tiek žinių.Gal pilvo ertmėje auglį operuos, o gal pailsėjus bus trečias chemijos ciklas?
gydytojai dažniausiai kalba aptakiomis sąvokomis , kas liečia tolesnę perspektyvą.
Viena priežasčių, kad jie irgi nenori visisškai atimti vilties, antra turbūt jie irgi susidūrė su atvejais ,kai jų diagnozės ateičiai prasilenkė su tikrove.Būna ir stebuklų, būna ir tragedijų, kai atrodė bus viskas gerai.
Aš jau net nebesistengiu kvosti.Mažiau žinai, mažiau nervuojiesi.Žinau , kad plaučiuose metastazės, bet kiek ten jų, kam man , kas nuo to pasikeis.Pasakė, kad po gydymo spręs tolesnę eigą ir tiek žinių.Gal pilvo ertmėje auglį operuos, o gal pailsėjus bus trečias chemijos ciklas?
