Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

Sveikos, puolu i nevilti, manau, noriu pasiguost ir tikiuos patarimu. Dirbu. Gavau darba per pazystama, buvau laiminga kaip rublis, viskas buvo nauja ir idomu. Idomu tol kol ismokau ir perpratau savo pareigas. Jug vidurinej kiekviena diena - vis kazkas naujo, tuoj studijos - vel nauji patyrimai, ir stai - darbas: naujas narys visuomeneje. Darbas solidzioje imoneje, pareigos irgi skambios. Ir se tau: mano gyvenimas sustojo. Per diena turiu daug laisvo laiko, o darbo valandos labai ilgos nuo 8 iki 19val., tobulejimo jokio, merdeju per diena. Tad pradirbusi pusmeti emiau ieskot darbo. Skambino, kviete i pokalbius, i visu ejau, pokalbiai atrode sklandus, bet.. rezultato jokio. Ir taip tesiasi jau du metus. Kas man, kodel as negaunu darbo? Vietoj to, kad sedziu ir merdeju as kitoj imonej galeciau but labai naudinga, noriu atsisest 8 ryte ir nepastebet kad jau atejo vakaras, iseidama vakare noriu planuot ka ir kaip reiks atlikt rytoj. Noriu uzimtumo. Man cia nieko daugiau pasiulyt nebegali. Kalbejau. Noriu eit is cia. O kur jei niekam esu nereikalinga. Ka darau ne taip? Isbandziau visokiu polakbio budu ir rimtai ir draugiskai linksmai, manau kalbet moku mokykloj ne vienas renginys neapsieidavo be mano ir rimto tono, ir linksmo sales isjudinimo. Zmogus kuriam esu pavaldi suzinojes kad ieskau darbo man tiek pagyrimu issake, net nebuciau patikejusi kad galima isgirst tokius zodzius is jos. bet ji suprato, kad is ties darbas labai nuobodus. Po musu pokalbio, pasirodo, ji nuejo pas direktoriu paprasyt man didesnes algos (nustebau), kad as neiseiciau (sake bendradarbe), direktorius, zinodamas kad ieskau darbo, pasake "ne". Pasijutau nereikalinga.... Praeita savaite vel buvau pokalbyje, lyg ir sklandziai kalbejom - tylu. Ar gali but, kad koja kisa i klausima apie seima, atsakau kaip yra: istekejusi treti metai, vaiku neturim?
Ir taip tesias dveji metai. Nebegaliu cia! Dirbu atsakingai, net sirgt bijau. Visus atostogu isleidziu ir man liepia visus aplinkinius suprast, o kai man sutino veidas nuo skaudamo danties ir paprasiau mane isleist tai visiem tiek problemu tiek reikalu ir isleist negali. Nemoku kitiem kenkt ir grieztai reikalaut savo. Kritine situacija noriu iseit ir eit i DB, bet, jei nesugebejau gaut darbo per du metus, kokia tikimybe, kad gausiu per tris menesius??? Lygi 0. Issigelbejimas butu vaikai, bet nepastoju. Tas merdejimas mane isvarys is proto.....

Norėčiau konsultacijos praėjo vieną pokalbio etapą, liko antras, apie tai gavau pranešimą elektroniniu paštu, einant į antrą etapą norėčiau sužinoti atlyginimą nes iki šiol nepasakė, nes nenoriu laiko gaišti veltui, ar galiu paskambinti ir prieš einant paklausti??
ir dar kaip turėčiau elgtis jei vis gi nuspręsiu neiti į tą antrą pokalbį ar parašyti irgi emailą atsakant į jų žinutę ar paskambinti?

Eisiu į pokalbį e-paštu jiems patvirtinau kad tikrai atvyksiu

Gal kas matėt *pleputę*? Reikalinga konsultacija. Tikiu, kad čia yra ir daugiau protingų moterų

Labas, merginos. Kazkaip man nerode forumas, kad cia yra nauji postai. Tuoj perskaitysiu ir bandysiu atsakyti

BOZZENA, tau atsakysiu pirmai
Papildyta:

Tavo situacija mane nustebino. Is to, ka rasai, tikrai keista, kad negauni darbo. Ar galime susipazinti artimiau? Ta prasme, jei nori, atsiusk mano savo CV i plepute@inbox.ru Gal paziurejus i ji man paaiskes kame saknys


Kaip tau sekesi, **SM**?

Sveikos,

Dirbu ilga laika (virs 10 metu) klientu aptarnavimo vadybininke. Sis darbas jau seniai pabodes ir nebeidomus. Gauti paaukstinima - nerealu, nes imones filiale dirbame tik du zmones. Ieskausi naujo darbuko, bet jau turiu problema del amziaus ( bus 37 metai). Nusiuntusi CV, negaunu pakvietimo i atranka. Patirties turiu nemazai imones administravimo, pardavimo srityse, uzsienio kalbos, ivairus kursai. Kadangi neturiu vadovavimo patirties, i aukstesnes pareigas taip pat neisiena. Ka tokiu atveju daryti? Ar imanoma CV siusti, nenurodant gimimo datos?

man atrodo amzius ne trukumas, o ypac toks gal darbdaviai pagal tai mano, kad reikalausite didesnio atlyginimo ir dirbsite savo darbo stiliuje, neduosit ant galvos lipt ir jiem pigiau samdyti lengvai stumdoma pigu 20+, na kai kuriais atvejais taip gali buti, pameginkite pasiuntinet cv i aukstesnes potencialiai brangiau apmokamas pareigas ir paziuret kaip reaguoja.
na cia tik mano pasvarstymai, as manau kad amzius nebe poststudentinis yra tik privalumas
Papildyta:

gal galeciau ir as savo cv atsiusti, labai norisi ivertinimo is salies
jau kelinta karta mane nustebina, kad potencialus darbdavys susizavi ta eilute kur as tik tarp kitko paminejau o visai neakcentavau. Turbut visi mato ka nori matyti ir tada viso likusio cv net neatsimena

as irgi noreciau atsiust . Galima

Merginos, mielos, as dabar labai uzsiemusi, todel tiek i AZ, tiek i klausimus cia atsakysiu tik per Jonines

Linkiu grazios savaites. Kad kuo daugiau saules mus palepintu..

Sveikos,
ir as ieskau darbo, bet kazkaip nesekmingai . Gal CV blogai parasytas, ar koja pakisa tai, kad nemoku anglu kalbos ar neturiu darbo patirties pagal specialybe. Skaitineju as cia jusu pasisakymus... Smegu, kad kazkam sekasi . Laukiu ir as savo laiko.

Labas

Norėjau paklausti tokio paprasto dalyko. Kaip potencialus darbdavys žiūrėtų į žmogų, kuris vienoje įmonėje pradirbo beveik 6 men., tada kitoje - 3,5 mėn ir jau ieškosi naujo darbo?

Esmė tame, kad pirmąjame darbe buvo pernelyg didelis darbo krūvis. Pats darbas patiko, tačiau visiškai jokios motyvacijos iš darbdavio pusės nebuvo. Netgi jokių atsiliepimų apie mano darbą, nei neigiamų, nei teigiamų komentarų. Tokiame darbe greitai gali pasijausti tiesiog kažkokiu darbdavio įrankiu, bet ne žmogumi. Kai galiausiai dėl viso patiriamo streso rimtai susirgau (sirgau 3 savaites), tai daugiau nei po savaitės pradėjau atsigauti nuo darbo ir realiai supratau, kad noriu žūt būt pakeisti darba. Tiesiog vos ne pro ašaras tas noras buvo. Taigi per keletą savaičių netikėtai gavau naują darbą. Na lyg ir viskas gerai, iki šiol jokių stresų nepatiriu. Esu patenkinta darbdaviu, pakankama motyvacija, bei žmogiškumu. Tačiau man trūksta paties darbo, trūksta galimybės tobulėti. Ir tai nėra mano svajonių darbas. Nors čia žymiai geriau jaučiuosi, nei pirmąjame darbe.
Taigi, vėl nėra idealus darbas ir jei atsirastų galimybė rasti kažką dar geresnio, kur tenkitų ir aplinka, ir motyvacija, ir darbas, tai nenorėčiau tos galimybės prarasti ir dar vien dėl to, kad dirbu tik trumpą laiką. Bet manau, kad darbdavys gali neigiamai į tai žiūrėti.

Taigi, ką galėčiau daryti? Ar dar geriau palaukti? Šiaip bijau, kad dėl labai mažo darbo krūvio atprasiu nuo darbo ir vėliau bus labai sunku įsivažiuoti.

Labutis,
Ryt einu į pokalbį dėl darbo, man tai svajonių darbas. Visus reikalavimus idealiai atitinku, bet mano anglų kalba primiršta (keturis metus jos visai nenaudojau) o tame darbe jos tikrai reiks ir geresnio lygio nei šiuo metu yra mano kalba. Tai nežinau kaip elgtis per pokalbį ką man sakyti apie anglų kalbą.