LRT vaikų choras

Patekom pas mokytoja Giedre - sake, kad ji visada pirmokus ima. O solfedzio tikriausiai mokys Elena, bet dabar iki spalio 2 nebus jokiu uzsiemimu, nes choras gastrolese kazkur su visais mokytojais.
Is susirinkimo ispudis, kad mokys grieztai, pagal savo tvarka. Truputi dvelktelejo senais gerais laikais  - pati kelis metus lankiau "Ugneles" chora ir atsimenu, kaip ten buvo mokoma, egzaminuojama ir t. t. Bet galvoju, kad gal tik tokiu budu ir islauzia kokybe, atsirenka "atspariausius".
Manau, kad neversiu savo mergaites lankyti, jeigu jai kas nors ten nepatiks. Kazkodel manau, kad profesionalumas svarbu, bet gera savijauta ir saves vertinimas - taip pat.

Sveikos mamytės.
Pati šį chorą lankiau 12 metų ir tebelankau, tik jaunimo grupę.
Kaip dabar prisimenu savo atranką į chorą ir kaip džiaugiausi, jog priėmė. Tada pirmoj klasėj vadovė buvo Rasa Gelgotienė. Tikriausiai pusę metų (o gal ir trumpiau) ėjau noriai, bet po to nusibodo. Tačiau mano mama galima sakyti mane vertė. Tiesa pasakius dabar aš jai už tai esu dėkinga - jei tada būčiau išėjusi, nepatirčiau tiek gerų ir smagių akimirkų. Buvau susidūrusi ir su mokytoja Saule. Galiu pasakyti, kad tokio amžiaus vaikui JI tikras išbandymas, taip buvo ir man: teko išklausyti moralus apie praleistas repeticijas - 4-oje klasėje daug praleisdavau dėl migrenos priepuolių, bet mano mama nuėjo ir gražiai pasikalbėjo su vadovėm ir viskas susitvarkė. Su didžiausiu džiaugsmu ėjau į chorą po penktos klasės, kai išvažiavau į pirmą kelionę su choru. Kelionė buvo vasarą ir su nekantrumu laukiau rudens, kad vėl galėčiau eiti dainuoti. Krūvis iš ties buvo nemažas, nes tais laikais choras dar ir aktyviai dirbo įrašų studijoj, o įrašams ruoštis sunkiau, nei šiaip koncertui.
Na vadovės moterys normalios, tikros savo srities profesionalės, na gal metodai ne visada vaikų suprantami, bet dabar visom galiu tik pasakyti didelį AČIŪ! Išmokau pareigingumo (repeticijų lankymas), atsakingumo (choras - visuma, jei jai priklausai, negali kitų pavesti vien dėl to, kad tu tingi), savarankiškumo (per keliones mamytės šalia nebuvo), atkaklumo (įveikti save ir kad ir ką sakytų vadovės ateiti vėl ir įrodyti joms ir sau, kad gali geriau) bei organizuoti savo laiką (derinti pamokas ir repeticijas)
Na jums pačioms spręsti - jei vaikas linkęs į muziką, šis kolektyvas puikus pasirinkimas. Bet pradžia bet kur yra pakankamai sunki. 

Aš irgi daugiau nei prieš 10m. baigiau šitą chorą ir labai džiaugiuosi, kad kažkada ten atsidūriau - gerų prisiminimų daaaaaug, nesklandumų gal kokių ir būdavo, bet tikrai nepamenu  Dabartinė mano specialybė toli nuo muzikinio pasaulio, bet muzika užima didžiąją mano laisvalaikio dalį.
Gal vaikams šiais laikais labiau patinka popsinės linksmos dainelės, o šiame chore daugiau moko rimtesnės muzikos, tai gal ne visi ištveria. Pirmus kelerius metus, atsimenu, teko ir sausai pasolfedžiuoti, ir muzikos teorijos pasimokinti, vėlesniais metais daug repeticijų atlaikyti. Bet koncertai, kelionės, stovyklos atpirkdavo "šį vargelį" šimteriopai. Netgi labai smagus budavo pats važiavimas su draugėm į repeticijas. Nostalgija 

ar tik ne kartu ten dainavom?

Visko gali būti, chebros ten daug buvo  Šiais metais suėjo 10m., kaip baigiau vidurinę, o chorą maždaug 12klasės pradžioj baigiau lankyti, nes sunku jau buvo derinti mokyklą ir repeticijas 3k. per savaitę + dažnus ketvirtadieninius įrašus radijuje...