LRT vaikų choras

Sveiki,

šiemet žadame pradeti lankyti LRT vaikų chorą. Gal jūsų vaikučiai irgi lanko? Kaip jiems ten patinka? Labai laukiu atsiliepimų ir jūsų įspūdžių

Mano pana pernai lankė, tiesa, ne ilgai - labai gerai atsimenu kokia buvo euforija, kai ją pakvietė. Palankė du ar tris mėnesius ir viskas. Kai tik būdavo choras, tą rytą prasidėdavo verkimai, kad nenoriu į tą chorą ir t.t. Matėm, kad vaikas blogai jaučiasi, tai ir nutarėm daugiau jos neversti, nors ir visus duomenis turėjo. Tiesą sakant, dabar galvoju, kad trūko iš mokytojos gero žodžio ar paskatinimo, juk tie vaikučiai dar pirmokėliai buvo-viskas nauja, nežinoma.
Kai pasakėm, kad gali nebelankyti choro, vaikas akyse atgyjo, nors draugė lanko ir labai noriai.

Maniske LRT chora atlanke 3 m., o siemet mete. Priezastys ivairios. Per didelis uzimtumas, prarado entuziazma, eme nepatikti ugdymo metodai, nusvere kiti interesai. Pirmoje klaseje lanke labai noriai, pas Giedre. Buvo patenkinta ir choru, ir mokytoja. Antroje irgi lanke ne varu vejama, nors mokytoja Egle [jei neklystu] patiko maziau, bet irgi visai nieko. Trecioje klaseje keliavo ten kaip i katorga. Mokytoja Saule nepatiko smarkiai, kabinejosi del kiekvieno praleisto uzsiemimo, o maniske kaip tycia tais metais daug sirgo. Chore sekesi, gaudavo beveik vien desimtukus. Siais metais apsisprendeme rimciau gilintis i daile, tad chorui net ir laiko neliko. Bet labiausiai apsisprendima, manau, paveike tai, kad dukra prarado dziaugsma ten buti. Is principo galvoju, sis choras geras ir stiprus, paruosimas kietas, mokosi ne tik dainuotri, bet ir muzikos rasto. Ismoko tikrai labai daug. Repertuaras?.., na cia skonio reikalas, man mazesniuju tai siaip sau, bet kitiems visai patiko. Turiu kelis pazistamus, kuriu atzalos t.p. lanke LRT chora. Vienos net 3 dukterys, bet jau nelanko, butent del mokytojos. Kitos dukra jau didele, dainuoja pagrindiniame chore, kuris daug koncertuoja, vazineja po tolimesnius ir artimesnius krastus etc. Sake, kad sunku, darbo daug, bet jai patinka, eina su uzsidegimu. Tai tiek. kiekvienam savo...P.S. Pagrindines grupes koncertine apranga nenupasakojamai tragiska

Mūsų mokytoja buvo Elena, vėliau girdėjau, kad išjos daug vaikų pabėgo, o kai jai paskambinau pranešti, kad daugiau nelankys mergaitė, tai atsakė, kad kelio atgal nebus. Na, nebus, tai nebus, nes jo visai ir neprireikė. Tik pavasarį pati skambino ir kvietė atgal...
O apie Giedrę girdėjau daug gerų žodžių, jei būtume žinoję, iškart pas ją pasiprašytume. Nes dukra iš pat pradžių labai entuziastingai man pasakė žinią, kad ją atrinko į chorą. Tai buvo jos noras, kuris, deja, gritai dingo.

Elena mano dukrai deste muzikos teorija, rashta. Kai vardinau mokytojas, turejau omenyje choro vadoves. Ka galiu pasakyti, is pradziu ji dukrai pasirode labai rusti, bet metams begant kazkaip visai neblogai susidraugavo. Pamilt nepamilo, idealu netapo, bet buvo pakenciama. O stai su Saule buvo prasciau. Teko girdet, kad mok. Maleckaite, kuri uzsiima su pagrindiniu choru, tikras baubas; bet cia tik is nuogirdu, negaliu tvirtinti, nenoriu apsmeizti.
Beje, apie LRT chora klaususiai mamytei dar noriu pasakyti, kad sis choras vaikui gana rimtas isbandymas, nuo antros klases [o gal trecios, man jau maisosi, nes dukra lanke en bureliu ] chora tenka lankyti tris kartus per savaite, namu darbu uzduoda ojojoj, egzaminai buna. Kruvis nemazas. Vienai mergaitei chore nepatiko ir jai nesiseke perprasti muzikos teorijos, tiesa sakant, nelabai supratau jos tevu, kurie ja kartu su mokytojomis verte ir toliau lankyti taji chora. Ejo kaip i laza...
Paja, mano mergaite irgi labai didziavosi gavusi kvietima i chora. Gaila, kad visokie pedagoginiai liapsusai besalygine meile muzikai siek tiek prigesino...

Aciu labai uz komentarus. Siandien keliaujam i pirma pamoka, teveliams bus tuo paciu susirinkimas. Dabar jau zinosiu, kad jei imanoma, geriausia butu pakliuti pas mokytoja Giedre
Bet kaip suprantu, tas choras - beveik visa muzikos mokykla.

Sekmes. Kaip jie patys sako, kad muzikos mokykla net pranoksta [cia muzikos teorija ir pan.]. Tik instrumentu groti nemoko, tiesa, girdejau, kad individualiai, uz pinigus norincius moko.

Vat, man dėl to vis dar kažkiek skudu. Dabar mano vaikui tas choras ir muzikos pamokos atrodo kaip tikras baubas. Tiesa, kalba, kad norėtų groti smuiku.



Taip, moko groti privačiai. Tikrai žinau, nes kaimynų mergaitė tą darys.

Groti moko privaciai, yra kazkoks mokestis uz valanda ir galima lankyti pianino pamokas. Bet pirmokeliams nerekomenduoja, siulo luktelti ir paziureti, kaip seksis chore apskritai.

Taip, gerai atsimenu, kai manoji irgi buvo pareiškusi norą išmokti groti ir pianinu, ir smuiku griežti. Bet azartas greitai dingo viskam...
O kaip jums pirmi įspūdžiai? Pas kurią mokytoją patekot?

Sveikos mamytės.
Pati šį chorą lankiau 12 metų ir tebelankau, tik jaunimo grupę.
Kaip dabar prisimenu savo atranką į chorą ir kaip džiaugiausi, jog priėmė. Tada pirmoj klasėj vadovė buvo Rasa Gelgotienė. Tikriausiai pusę metų (o gal ir trumpiau) ėjau noriai, bet po to nusibodo. Tačiau mano mama galima sakyti mane vertė. Tiesa pasakius dabar aš jai už tai esu dėkinga - jei tada būčiau išėjusi, nepatirčiau tiek gerų ir smagių akimirkų. Buvau susidūrusi ir su mokytoja Saule. Galiu pasakyti, kad tokio amžiaus vaikui JI tikras išbandymas, taip buvo ir man: teko išklausyti moralus apie praleistas repeticijas - 4-oje klasėje daug praleisdavau dėl migrenos priepuolių, bet mano mama nuėjo ir gražiai pasikalbėjo su vadovėm ir viskas susitvarkė. Su didžiausiu džiaugsmu ėjau į chorą po penktos klasės, kai išvažiavau į pirmą kelionę su choru. Kelionė buvo vasarą ir su nekantrumu laukiau rudens, kad vėl galėčiau eiti dainuoti. Krūvis iš ties buvo nemažas, nes tais laikais choras dar ir aktyviai dirbo įrašų studijoj, o įrašams ruoštis sunkiau, nei šiaip koncertui.
Na vadovės moterys normalios, tikros savo srities profesionalės, na gal metodai ne visada vaikų suprantami, bet dabar visom galiu tik pasakyti didelį AČIŪ! Išmokau pareigingumo (repeticijų lankymas), atsakingumo (choras - visuma, jei jai priklausai, negali kitų pavesti vien dėl to, kad tu tingi), savarankiškumo (per keliones mamytės šalia nebuvo), atkaklumo (įveikti save ir kad ir ką sakytų vadovės ateiti vėl ir įrodyti joms ir sau, kad gali geriau) bei organizuoti savo laiką (derinti pamokas ir repeticijas)
Na jums pačioms spręsti - jei vaikas linkęs į muziką, šis kolektyvas puikus pasirinkimas. Bet pradžia bet kur yra pakankamai sunki.

Patekom pas mokytoja Giedre - sake, kad ji visada pirmokus ima. O solfedzio tikriausiai mokys Elena, bet dabar iki spalio 2 nebus jokiu uzsiemimu, nes choras gastrolese kazkur su visais mokytojais.
Is susirinkimo ispudis, kad mokys grieztai, pagal savo tvarka. Truputi dvelktelejo senais gerais laikais - pati kelis metus lankiau "Ugneles" chora ir atsimenu, kaip ten buvo mokoma, egzaminuojama ir t. t. Bet galvoju, kad gal tik tokiu budu ir islauzia kokybe, atsirenka "atspariausius".
Manau, kad neversiu savo mergaites lankyti, jeigu jai kas nors ten nepatiks. Kazkodel manau, kad profesionalumas svarbu, bet gera savijauta ir saves vertinimas - taip pat.