Lietuviškos vestuvės. Pamergės ir pabroliai
Pabroliai ir pamergės.
Šios vestuvių veikėjų grupės jau neturi ankstesnės paskirties: jos neatstovauja dviejų giminių (jaunosios ir jaunojo) interesams. Todėl pabroliai ir pamergės sudaro bendrą jaunųjų palydovų būrį. Pagal tradiciją jaunoji dažniausiai kviečia pamerges, jaunasis pabrolius. Palydovų kiekis įvairus: 2 10 ir net daugiau porų. Šiuolaikinių vestuvių pabrolių ir pamergių pareigose išliko nemažai tradicinių elementų. Pamergės dažnai vestuvių išvakarėse arba vestuvių rytą puošia namus vainikais, gėlėmis. Papuošiamos kėdės ir vieta, kur sėdės jaunieji vadinamasis jaunųjų kampas. Kartais pasitelkiama nemažai fantazijos, kad jaunųjų vieta už stalo išsiskirtų: prie sienos pritvirtinami du rūtų vainikai, jaunųjų vardų pirmosios raidės arba dekoratyviniai sutuoktuvių žiedai. Tačiau puošti jaunųjų kampą sentimentaliais meilės simboliais balandėliais, širdelėmis, iliuminuoti jį įvairiaspalvėmis lemputėmis netinka.
Pabroliai ir pamergės lydi jaunuosius į santuoką. Išskirtinis dėmesys ir pagarba jaunųjų porai išreiškiamas ir gėlių tiltu: pabroliai ir pamergės, jauniesiems išeinant iš aktų salės, prasiskiria, padarydami taką, ir iškelia rankas su gėlių puokštėmis. Per vestuves pabroliai talkina piršliui: padeda išpirkti kelią, važiuojant namo iš santuokos, taip pat kartu su piršliu dera ir išperka sodą. Šiuolaikinėse vestuvėse pabroliai stengiasi pavogti nuotaką. Vieni kalbina jaunavedį, o kiti tuo tarpu mėgina paslėpti žmoną. Jeigu tai pavyksta, juokiasi iš jaunikio, reikalauja surasti arba išpirkti jaunamartę. Šis nuotakos vogimas aiškinamas taip: norima patikrinti, ar vyras sugebės apsaugoti žmoną nuo šeimos laimei gresiančių pavojų. Kartu su kitais vestuvininkais pabroliai krečia įvairias išdaigas. Naktį paslepia miegančiųjų batus, rūbus, paskui už juos reikalauja išpirkos. Šis paprotys, seniau žinomas tik Žemaitijoje, dabar populiarus įvairiuose regionuose.
Vyriausioji pamergė ir vyriausiasis pabrolys.
Vyriausioji pamergė, prieš vykstant į santuoką, padeda nuotakai apsirengti vestuviniais rūbais, vėliau, kartu su svočia rūpinasi svečių vaišinimu. Kartais pagal tradiciją, vyriausioji pamergė nupina nuotakai vainiką. Dzūkijoje iki dabar išlikęs paprotys nuotakai prieš santuoką įteikti rūtų vainiką: atvykus jaunajam su savo palydovais ir susėdus už stalo, vyriausias pabrolys paduoda vyriausiai pamergei vainikėlį, pritvirtintą prie knygelės ir uždengtą balta nosine, sakydamas: Jaunasis jaunajai dovanoja ne aukso žiedelį, o rūtų vainikėlį.
Pamergė vainikėlį prisega nuotakai prie nuometo, iš knygelės išsiima jai dovanotus pinigus ir pabroliui įteikia dovaną juostą ar nosinę. Šis momentas atspindi ankstesnę vyr. pabrolio, atstovavusio jaunikio giminei, reikšmę.
Sudarius santuokos aktą, vyr. pamergė persega nuotakai vainikėlį iš kairiosios pusės į dešiniąją, o vyriausias pabrolys jaunikio gėlytę iš švarko kairiojo atlapo į dešinįjį. Šis paprotys, simbolizuojantis, kad jaunieji jau tapo vedusiais, seniau buvo žinomas tik Žemaitijoje.
