QUOTE(Susiena @ 2005 02 22, 10:00)
Aš turiu tris skirtingus amarilius. Nupjauti žiedų tikrai nereikia, kai žydi. O pas Tave jis toks gražus!

Kai nužydės, paprasčiausiai stiebą nupjaunu ir nieko ten nebarstau, jis nudžiūna pats. Žydėjimo ir augimo metu amarilius reikia pastoviai laistyti ir tręšti. Vasaros pabaigoje reikia nustoti tręšti, po truputį mažinti laistymą. Rudenį iš viso nustoti laistyti. Amariliui reikalingas ramybės periodas, per kurį jis pailsi ir sukaupia visas jėgas kitam žydėjimui. Čia taip išskaičiau literatūroje. Nes vienas amarilis pas mane jau antri metai nežydi, nes aš jį visą laiką laikydavau ant palangės ir visą laiką liedavau. Pas mane dabar vienas amarilis stovi vazone visiškai be lapų, aš jį palikusi ramybėje ir visiškai nelaistau. Pastačiau tamsoje ir vėsioje vietoje, kiek tai įmanoma bute. Skaičiau, kad kai pradeda lįsti lapeliai arba žiedai, reikia pradėti laistyti ir tręšti. Taigi, žiūrėsiu, ar pražys jisai šiemet.

Sodinti reikia, kad trečdalis svogūno būtų išlindęs iš žemės. Laistant, reikia stengtis neaplieti svogūno, nes gali pradėti pūti.
Jo, būtinai reikia jiem ramybės periodo. Teoriškai geriausia rudenį, bet aš tai darau kaip išeina, priklausomai nuo to, kada jie pražydi. Pražydėję išleidžia lapus, paskui jau būna linkę juos numest, tada jau kišu kur į tamsų kambariuką ar po kėde, laistau kokį kartelį į porą savaičių. O po kurio laiko, gal po mėnesio, gal ilgaiu, net nebežinau tiksliai, imu dažniau laistyt, ištraukiu ant palangės. Paprastai pamatau, kad jau metas traukt, kai jie patys ima daigelius leist.
Dar pastabėlė dėl laistymo - ar žinot, kad laistyt reikia ne į vazoną, o į lėkštelę, nes svogūnas gali pradėt pūt.