QUOTE(Chenelle @ 2007 09 10, 08:52)
Kernagis " kaip susirasti draugu ir daryti itaka zmonems"
Tai gal ne Kernagis, o Karnegis?
Tai gal ne Kernagis, o Karnegis?
kas tiesa, tas ne melas 
o dar tikslaiu - Dale Carnegie
o dar tikslaiu - Dale Carnegie
Ačiū visiems. Tikrai nesitikėjau tiek pasiūlymų. Dabar net pasimečiau, nežinau nuo ko pradėti... Bet siūlau temos neužbaigti. Jei turite idėjų, rašykite, manau bus kas jomis pasinaudoja.
O skaityti ir aš nemėgstu. Net labai. Romano nė už ką man neįpirštumėt, bet kūrinys iš kurio galima kažko pasisemti, išmokti, sužinoti "mikliai sueis". Belieka pasikrapštyt piniginėje ir į artimiausią knygyną.
Kažkas stebėjosi kaip gali tokią būseną įtakoti knyga? Manau, gali. Bus galimybė į esamą situaciją pažvelgti "kitu kampu". Tai man bus labai naudinga. Ir gal net savo vyrą prikalbinsiu perskaityti.
Buvo ir pasiūlymų daugiau būti gamtoje... Čia geriausias relaksas, tik retai kada įmanomas. Gyvenu "triušidėj" (taip vadinu daugiabučius), dirbu belangėj (uždaroj patalpoj prie kompo). Gerai, kad yra kaimai kur kartais nuvažiuojam ir atsigaunam. O nuolat gyventi kaime dar neišeina (per didelė prabanga).
O skaityti ir aš nemėgstu. Net labai. Romano nė už ką man neįpirštumėt, bet kūrinys iš kurio galima kažko pasisemti, išmokti, sužinoti "mikliai sueis". Belieka pasikrapštyt piniginėje ir į artimiausią knygyną.
Kažkas stebėjosi kaip gali tokią būseną įtakoti knyga? Manau, gali. Bus galimybė į esamą situaciją pažvelgti "kitu kampu". Tai man bus labai naudinga. Ir gal net savo vyrą prikalbinsiu perskaityti.
Buvo ir pasiūlymų daugiau būti gamtoje... Čia geriausias relaksas, tik retai kada įmanomas. Gyvenu "triušidėj" (taip vadinu daugiabučius), dirbu belangėj (uždaroj patalpoj prie kompo). Gerai, kad yra kaimai kur kartais nuvažiuojam ir atsigaunam. O nuolat gyventi kaime dar neišeina (per didelė prabanga).
QUOTE(Klumpė @ 2007 09 07, 16:39)
Kad ir paskutinių dienų "bėda". Dirbu klientų aptarnavimo srityje. Esu samdytas darbuotojas, tad elgiuosi pagal įmonės vidaus politiką. Kai kurie mūsų klientai piktinasi paslaugų ir gaminių kokybe, savo įniršį išliedami man. Nemoku tokiu atveju "užsimerkt" ir viską priimu giliai į širdį. Suvokiu, kad tai ne mano kaltė, bet sau nieko padaryt negaliu. Aplamai kokį darbą bedirbčiau, man visur baisu.
Todėl prašau patarimo: žinau, kad yra knygų, kurios labai nuramina dūšią (ot tai liaudiškai pasakiau). Norėčiau tokią paskaityti. Gal galit rekomenduot? Tai galėtų būti psichologinė, nesudėtingai parašyta "psihoterapinė", o gal net susijusi su budizmu knygelė. Domintų nesudėtingai parašyta mokslinė literatūra. Žodžiu, kad nebūtų "bobutės pasakos".
Todėl prašau patarimo: žinau, kad yra knygų, kurios labai nuramina dūšią (ot tai liaudiškai pasakiau). Norėčiau tokią paskaityti. Gal galit rekomenduot? Tai galėtų būti psichologinė, nesudėtingai parašyta "psihoterapinė", o gal net susijusi su budizmu knygelė. Domintų nesudėtingai parašyta mokslinė literatūra. Žodžiu, kad nebūtų "bobutės pasakos".
Del Yalom pritariu Dievo dovanai, knygos kurias perskaicius viskas kitoje sviesoje pasirodo. Dar gali nuciupti kazka is Og Mandino
O del klientu - darbas su zmonemis bjaurus dalykas, visokiu fruktu pasitaiko. Man jis praeitas etapas. Bet kadangi pati esu jautri, tai nuo pirmos dienos darydavau taip - nutaisydavau kliento problema velniskai susirupinusio darbuotojo veida ir balsa, o mintyse... taip iskeikdavau, kad is klumpiu butu kiekvienas isvirtes, jei mintis skaityti galetu
bet kadangi negali... 
Pagarsejau kaip gera, rupestinga darbuotoja, nors... jei budavo bent maziausia galimybe, ne pirsto del interesanto nepajudindavau, o jiems atrodydavo, kad per galva verciuosi
QUOTE(Medinis @ 2007 09 07, 15:42)
Dar padeda, kai nueini į kapines ir pamatai, kiek ten guli tavo amžiaus... taip užsimanai gyventi.
QUOTE(Klumpė @ 2007 09 07, 17:20)
Nu chebra, prajuokinot. Mediniui galiu pasakyt, kad tokiu atveju as pradedu pergyventi del mirusiuju artimuju. Jiems dabar ypac skaudus metas.
Kitai mamai galiu pasakyti, kad turiu paguoda- stipru jumoro jausma. Mano juoko negalima pavadinti juoku. Tai zvengimas. Tai- kaip terapija atskirais atvejais, tik gaila, ne visada padeda. Tad aziu Dievui, bet saves pesimiste tikrai nevadinu. Kas mane maziau pazysta, is vis labai nustemba del to, kad del visko pergyvenu. Nes liezuvis vartosi neblogai, bendraut su zmonem sekasi nesunkiai. Ant kozno kampo nedejuoju kaip man sunku baisu ar pan.
Papildyta:
Dovanokit uz klausima, "AK ir CK " cia kas?
Kitai mamai galiu pasakyti, kad turiu paguoda- stipru jumoro jausma. Mano juoko negalima pavadinti juoku. Tai zvengimas. Tai- kaip terapija atskirais atvejais, tik gaila, ne visada padeda. Tad aziu Dievui, bet saves pesimiste tikrai nevadinu. Kas mane maziau pazysta, is vis labai nustemba del to, kad del visko pergyvenu. Nes liezuvis vartosi neblogai, bendraut su zmonem sekasi nesunkiai. Ant kozno kampo nedejuoju kaip man sunku baisu ar pan.
Papildyta:
Dovanokit uz klausima, "AK ir CK " cia kas?
tada atsiprašau negaliu nieko patart.
Bet jei sąžiningai tai atrodo, kad neturit ką veikt gyvenime, jei tokiems dalykams eikvojat savo brangų laiką ir tikrai nuoširdžiai linkiu rast sprendimą.
jo labai gera knyga : ;"jusu samones galia" ji tikrai yra net gydoma knyga parasyta anglo profesoriaus JOSEPH MURPHY bet lietuviskas vertimas daznai skaitau kaip "stogas ciuozia" .
QUOTE(Klumpė @ 2007 09 07, 16:39)
Nuo pat mažens buvau labai jautri. Tai mūsų šeimos bruožas. Mano kasdienis palydovas- didesnė ar mažesnė įtampa. Šiaip, dėl visko. Dė to, kad vaikas daržely, jaudinuosi ar jam viskas gerai, dėl to, kad kažkas kažkaip pažiūrėjo, kažką griežčiau pasakė ar nepasakė. Žodžiu, dėl visko. Ramiau gal tik savaitgaliais, kai sėdžiu namie su šeima. Nesiūlykit keisti darbo ar gyvenimo būdo. Jis pas mane ramus. Kita mano vietoje gyventų ir džiaugtųsi, o aš vis randu dėl ko pasinervuoti. Protu suvokiu, kad viskas daugiau ar mažiau gerai, kad nereikia pergyvent, bet išlikti ramiai neišeina.
Sveika,
as pati esu labai jautri, tai pilnai Tave suprntu... Na ir dirbu taip pat su zmonemis. kazkada dar kai tik pradejau dirbti, tai zmones labai mane "issunkdavo" ir tiesiog perduodavo bloga energija, kartais budavo labai sunku, bet laikui begant ismokau atsiriboti nuo ju "stikline siena'. O dabar elgiuosi pagal situacija, jeigu zmogus nemielas, tai elgiuosi su juo korektiskai, bet atsiribojus "siena", o jeigu mielas ir siltas, tai normaliai kaip su geru pazystamu. Pabandyk, man tai kazkaip padeda sita taktika.
Kas del knygu, tai galbut kartosiuos (dar neskaiciau visu pasisakymu), bet man kazkada labai padejo E. Fromo "Menas myleti". Dar prie tokiu sviesiu, teigiamu knygu priskirciau Miunte "Knyga apie San Mikele".
Perskaiciau visus pasisakymus ir dar karta noreciau pareklamuoti jau paminetas Louise L. Hay knygas (norejau isvardinti sia autore, bet niekaip negalejau atgaminti pavardes). Tam tikru gyvenimo periodu gali padeti.
Aš čia biškį ne į temą, bet jau seniai norėjau paklausti, ką jums duoda tą pseudopsichologinė lektūra? Knygyne prie perkrautos lentynos sustoju nebent pasijuokti. Per visokius seminarus sėdžiu stiklinėmis akimis ir stengiuosi nesiklausyti, nes arba kalba tai, kas aišku kaip dukart du, arba bando visas problemas spręsti tik iš psichologinės pusės. Kartą paklausus, kaip reikėtų iš moralinės pusės vertinti pasiūlymą užėjus pykčio priepuoliui staugti ant visų gatvėje, buvo atsakyta: kuo čia dėta etika, mes kalbam apie psichologiją. Pamenu masinį bumą pasirodžius ,,Gerom mergaitėm dangus, blogom - viskas" Taip norėjau to dangaus, taip laukiau tos knygos, o kai gavau, baisiausiai nusivyliau supratus, kad man to dangaus neregėt. Kiekvienas žmogus turi savo patirtį, savo vertybes, savo regėjimo kampą. Tose knygelėse siūlomas egoizmas, lipimo per galvas būdai, knaisiojimasis po vaikystės labirintus - ką tai gali pakeisti? Aš suprantu, iš kokių potyrių ateina mano sapnai, žinau, kokie vaikystės momentai turėjo įtakos asmenybės formavimuisi, kokie charakterio bruožai lemia gyvenimo klaidas. Ir ką??? Gyvenu su tom klaidom, stengiuosi nepykti ant savęs, ir tiek.
Išėjo daug ne į temą
Todėl temos autorei linkiu geriau skaityti romanus. Jeigu ir neišmokys gyventi, tai nors nuspirs į šalį blogas mintis.
Papildyta:
Beje, aš irgi dirbu su žmonėmis. Labai sunkiais žmonėmis. Kai išsunkia, vienintelis vaistas - gera knyga. Kažkaip atsigaunu ir, nors skaitau kitų žmonių gyvenimus, tarsi surenku save.
Išėjo daug ne į temą
Todėl temos autorei linkiu geriau skaityti romanus. Jeigu ir neišmokys gyventi, tai nors nuspirs į šalį blogas mintis.
Papildyta:
Beje, aš irgi dirbu su žmonėmis. Labai sunkiais žmonėmis. Kai išsunkia, vienintelis vaistas - gera knyga. Kažkaip atsigaunu ir, nors skaitau kitų žmonių gyvenimus, tarsi surenku save.
Na ka dar galiu pridurti... As tas knygas su patarimais skaitydavau kai buvau jaunesne ir ne tokia ismintinga Dabar jau ir pati sugebu suktis is padeties, o knygas skaitau daugiau atsipalaidavimui arba ieskodama atsakymu i tam tikrus klausimus. Tiesa pasakius siuo metu vakarais skaitau vienintele knyga - Sv. Rasta.
Dabar jau ir pati sugebu suktis is padeties, o knygas skaitau daugiau atsipalaidavimui arba ieskodama atsakymu i tam tikrus klausimus. Tiesa pasakius siuo metu vakarais skaitau vienintele knyga - Sv. Rasta.
Nezinau ar tokios knygos padeda sielai ar ne, bet as geresniu neesu skaicius.Ir kam rekomenduoju'suryja'per para. Gal kitu skaudus likimai mums atveria kokie mes laimingi ?
'Sudeginta gyva'
'Tik su mama'
'Dziungliu vaikas'
'Dykumos gele'
Tai tikros gyvenimo istorijos...
Yra daugiau tik va pamirsau pavadinimus:(
'Sudeginta gyva'
'Tik su mama'
'Dziungliu vaikas'
'Dykumos gele'
Tai tikros gyvenimo istorijos...
Yra daugiau tik va pamirsau pavadinimus:(
