Smurtas mokykloje

#1
Jau kuris laikas vyksta akcija "Nesityčiok". Deja, mokyklose, ypač 5-8 klasių tarpe tiek fizinis, tiek ir psichologinis smurtas lyg jau tapęs kasdienybe. Tapo vos ne norma, kad prasivardžiavimas, stumdymasis, atviros patyčios, fizinės jėgos panaudojimas yra neatskiriama "berniukiško" bendravimo atributika.
Kai kurie netgi laikosi nuomonės, kad tokia agresija "išugdo tvirtą vyrišką charakterį".
Ką jūs, mamos, apie tai mąstot?
Ar esat pakliuvusios į situaciją, kai Jūsų vaikas tapo smurto objektu mokykloje? Kaip reagavot?
O gal jūsiškis buvo tas, dėl kurio teko aiškintis su nuskriaustojo tėveliais?
pakalbėkim..... smile.gif
Atsakyti
#2
Ar tikrai niekas nesusidūrėt?
Ar tiesiog apie tai nepadoru garsiai kalbėt? blink.gif
O gal aš išsigalvoju problemą?.....
Atsakyti
#3
Tikrai neissigalvoji, tai labai rimta problema. Didziausia problema ta, kad tai laikoma norma, kad ziaurius dalykus vaikai daro vieni kitiems budami draugais, tai- kaip nuotykis, "bajeris", "prikolas", ir jie patys nemato tame problemos. Sia vasara teko padirbti su paaugliais stovyklose, tai, kaip jie bendrauja, turetu buti didelis visu musu suaugusiuju rupestis.
Atsakyti
#4
QUOTE(aurushka @ 2007 09 07, 09:06)
Tikrai neissigalvoji, tai labai rimta problema. Didziausia problema ta, kad tai laikoma norma, kad ziaurius dalykus vaikai daro vieni kitiems budami draugais, tai- kaip nuotykis, "bajeris", "prikolas", ir jie patys nemato tame problemos. Sia vasara teko padirbti su paaugliais stovyklose, tai, kaip jie bendrauja, turetu buti didelis visu musu suaugusiuju rupestis.


Štai čia man ir kyla pats pagrindinis klausimas. Nė vienas vaikas neišsirita iš kiaušinio ir neateina į mokyklą nuo šakos nukritęs - jis ateina iš namų ir iš šeimos (kokiam sąstate ji ten egzistuoja). Vaikas - šeimos atspindys. Tai kokios vertybės šiais laikais yra skiepijamos šeimose vaikams, kad jie tokie masiškai žaiurūs? Kas atsitiko? Ar tėvai tiek užsiėmę savim/pinigais/kt. reikalais, kad palieka vaiko formavimąsi savieigai? Ar tėvai tokio mentaliteto, jog toleruoja agresyvumą? Ar tiek ryšys su savu vaiku silpnas, kad jo tikro veido nemato?
Mano sūnus visiška priešingybė šiandieniniam akceleratui: ūgis pagal amžių, ramus, motyvuotas moksle ir būtent dėl to visiškai nepritampantis. Didžiausių patyčių susilaukia būtent už tai, kad būna padaręs namų darbus ir atsinešęs tą, ką mokytojas liepia.
Tai jūs paaiškinkit man, kokie yra tų vaikų tėvai? Akli kaip apendicitas?
Gal aš čia labai išsiliejau emocingai, bet kai pasirodo, kad šitokie dalykas yra masiniai..... blink.gif blink.gif
Atsakyti
#5
Labas rytas, tsakant. Sveika/-as atvykus/-ęs į realų pasaulį hi.gif
Atsakyti
#6
QUOTE(Sraunius @ 2007 09 07, 10:07)
Labas rytas, tsakant. Sveika/-as atvykus/-ęs į realų pasaulį  hi.gif


Persiprašau, aišku, bet eik tu švilpt su savo tokiu "realiu pasauliu" schmoll.gif
Kažin iš kur jis toks tas pasaulis atsirado? Vat tau pačiam tinka tokios "poniatijos" mokykloj?
Kažką daryt gal visgi galima? Negi niekas nesat susidūręs ir sprendęs konkrečios situacijos? Ar jau čia padorių ir mandagių vaikų likimas mokykloj yra garantuotai pasmerktas?
Atsakyti
#7
QUOTE(Sraunius @ 2007 09 07, 07:07)
Labas rytas, tsakant. Sveika/-as atvykus/-ęs į realų pasaulį  hi.gif

Srauniau, va tu ir atsakei i kolegos klausimus: tevai tai vadina realiu pasauliu- mol tokia realybe, kovok, vaike uz save, geriau tu duok, o ne gauk- va taip ir va tai atsinesa vaikai is namu.
Ir taip pat, smaugliau, teisus esi sakydamas, kad tevai per daug uzsieme savimi/pinigais/darbais, nes kazkaip staiga viena diena skirti save ir savo laika vaikui pasidare nebemadinga, neprotinga ir daugiau prabanga, nei norma..
Atsakyti
#8
QUOTE(Smauglius @ 2007 09 07, 10:18)
Persiprašau, aišku, bet eik tu švilpt su savo tokiu "realiu pasauliu"  schmoll.gif
Kažin iš kur jis toks tas pasaulis atsirado? Vat tau pačiam tinka tokios "poniatijos" mokykloj?
Kažką daryt gal visgi galima? Negi niekas nesat susidūręs ir sprendęs konkrečios situacijos? Ar jau čia padorių ir mandagių vaikų likimas mokykloj yra garantuotai pasmerktas?

nius tamstele, prašyčiau be siuntinėjimų "švilpt" ar dar kur kitur.
"Poniatijas" turėjau dar nuo darželio laikų, o atsirado tikrai ne šiandien ir ne vakar. Kolkas susidaro įspūdis, kad gyvenote stipriai uždaroje erdvėje ir su vaikų žiaurumu tik patekę į 5-8 klases susidūrėte.
QUOTE(aurushka @ 2007 09 07, 10:20)
Srauniau, va tu ir atsakei i kolegos klausimus: tevai tai vadina realiu pasauliu- mol tokia realybe, kovok, vaike uz save, geriau tu duok, o ne gauk- va taip ir va tai atsinesa vaikai is namu.

smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti bigsmile.gif Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.
Atsakyti
#9
QUOTE(aurushka @ 2007 09 07, 10:20)
Srauniau, va tu ir atsakei i kolegos klausimus: tevai tai vadina realiu pasauliu- mol tokia realybe, kovok, vaike uz save, geriau tu duok, o ne gauk- va taip ir va tai atsinesa vaikai is namu.
Ir taip pat, smaugliau, teisus esi sakydamas, kad tevai per daug uzsieme savimi/pinigais/darbais, nes kazkaip staiga viena diena skirti save ir savo laika vaikui pasidare nebemadinga, neprotinga ir daugiau prabanga, nei norma..


Nežinau.... Mane nuo tokios "realybės" neviltis ima.....
Ir kas svarbiausia, panašu, kad padėtis be jokios išeities. Klasę, mokyklą keist - bepramiška, visur tas pats, su tėvais susišnekėt - beviltiška, net juokas ima. Prieini ir sakai - gerbiamoji, gal galit kaip nors į savo sūnaus elgesį dėmesį atkreipt, nes jis maniškiui į nosį davė ir nuolat persekioja. O jinai savo - nekalbėk nesąmonių, mano vaikas puikus ir tokių dalykų nedaro. Taškas. Neįdomu jai, apsimeta, kad wiskas OK, nes tada problemų spręst nereikia: kalbėt su vaiku nereikia, domėtis jo psichologine būsena nereikia (įtariu, kad gal neįdomu).
O vat aš, matyt, po poros mėnesių tokios įtampos savo sūnų pas psichologą vesiu, nors ne jis turėtų ten eiti, o tie, kurie smurtauja kartu su savo puikiaisiais tėveliais mad.gif mad.gif mad.gif
Papildyta:
Srauniau
Sorry, nieko asmeniško 4u.gif
Tiesiog labai pikta, be to, man atrodo, kad tu dar jaunas ir vaikų neturi, ane?
Taigi, kai pats atsiduri tokioj padėty, yra viena, o kai nuosava atžala - visiškai kas kita.
Kita vertus, situacija, kokia ji buvo mokykloj prieš 30 metų (kai aš pati buvau mokinė) ir dabar - kaip diena ir naktis, deja.....
O leist vaikui išsikovot vietą po saulę, bandant tapt banditėlių "draugeliu" labai brangiai gali kainuot (ne pinigine prasme). Vertybių sistema šiandien yra kitokia, nepalanki agresijos neturinčiam žmogui.
O gal tau visai gražu "kova už būvį"?
Vat todėl ir.....
Atsakyti
#10

[size=1][/size]
smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti bigsmile.gif Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.
[/quote]
Nu sorry, jei per greitai isvadas padariau. Tik man tie pasakymai "sveikas atvykes i realu pasauli ir baik cia pjaustyt pjuvenas" atrodo visai nepriimtini, nes jei mes apie tai nekalbesim, negalvosim ir neieskosim sprendimu kartu ir kiekvienas sau atskirai, niekas nepasikeis. Ir nesakyk, kad niekas nepasikeite, kad koks buvo ziaurumas pries 20 metu, kai mokemes mes, ir koks yra dabar, yra lygiai ir tas pats. Patikek, ne!! Mes draugams nedeginom rubu "for fun", nemetem ju per langus, neskutom jega pagave, ir kazkaip netycia nepripjaudavom peiliais. Ir as jau patyliu apie "nedraugus".
Smaugliau, stiprybes Tau ir Tavo vaikui, bandant tapti tuo srauniaus nupasakotu autoritetu: tai imanoma, bet laabai sunku vienam lauke kariu.. p.s.: turiu toki namie, gal mudvieju vaikams susipazinti reiketu, tokiems labai truksta bendraamziu bendraminciu drinks_cheers.gif
Atsakyti
#11
[quote=aurushka,2007 09 07, 10:52]
[size=1][/size]
smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti bigsmile.gif Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.
[/quote]
Nu sorry, jei per greitai isvadas padariau. Tik man tie pasakymai "sveikas atvykes i realu pasauli ir baik cia pjaustyt pjuvenas" atrodo visai nepriimtini, nes jei mes apie tai nekalbesim, negalvosim ir neieskosim sprendimu kartu ir kiekvienas sau atskirai, niekas nepasikeis. Ir nesakyk, kad niekas nepasikeite, kad koks buvo ziaurumas pries 20 metu, kai mokemes mes, ir koks yra dabar, yra lygiai ir tas pats. Patikek, ne!! Mes draugams nedeginom rubu "for fun", nemetem ju per langus, neskutom jega pagave, ir kazkaip netycia nepripjaudavom peiliais. Ir as jau patyliu apie "nedraugus".
Smaugliau, stiprybes Tau ir Tavo vaikui, bandant tapti tuo srauniaus nupasakotu autoritetu: tai imanoma, bet laabai sunku vienam lauke kariu.. p.s.: turiu toki namie, gal mudvieju vaikams susipazinti reiketu, tokiems labai truksta bendraamziu bendraminciu drinks_cheers.gif
[/quote]

Protinga mintis visai smile.gif Nes maniškis irgi jaučiasi kaip ufonautas lotuliukas.gif
kai man reikia atsakyt į jo klausimą kodėl jie tokie, aš nežinau kaip tą vaiką paguost. O du ufonautai gal rastų bendrą sprendimą lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Va, matai, iki ko "nusivažiavau"..... savo vaiką laikau "ne iš šio pasaulio" dėl to, kad jis mandagus, tylus ir visiškai neagresyvu. Vadinasi, pati pripažįstu, kad norma - kitokia. Siaubas blink.gif
Atsakyti
#12
QUOTE(Smauglius @ 2007 09 07, 10:49)
Tiesiog labai pikta, be to, man atrodo, kad tu dar jaunas ir vaikų neturi, ane?
Taigi, kai pats atsiduri tokioj padėty, yra viena, o kai nuosava atžala - visiškai kas kita.
Kita vertus, situacija, kokia ji buvo mokykloj prieš 30 metų (kai aš pati buvau mokinė) ir dabar - kaip diena ir naktis, deja.....
O leist vaikui išsikovot vietą po saulę, bandant tapt banditėlių "draugeliu" labai brangiai gali kainuot (ne pinigine prasme). Vertybių sistema šiandien yra kitokia, nepalanki agresijos neturinčiam žmogui.
O gal tau visai gražu "kova už būvį"?
Vat todėl ir.....

Vienaip ar kitaip, bet kova už būvį visą gyvenimą tęsiasi console.gif Nesiūlau tapti draugu, tiesiog galbūt reiktų vaiką mokyti būti gudresniu ir išsisukti iš situacijos. Sunku kažką patarti, kai nepažįsti nei "teroristo", nei jūsų berniuko, bet išeitį galima būtų rasti ir be "muštynių" wink.gif
O metų man pakankamai daug ir mokyklinio amžiaus vaiką turiu wink.gif 4u.gif
QUOTE(aurushka @ 2007 09 07, 10:52)
Nu sorry, jei per greitai isvadas padariau. <...>

et, čia taip "ant greičio" keli prisiminimai: 5 klasė buvo po pietų ir su vyresniais tekdavo prasilenkt einant į mokyklą, taigi, kišenių kraustymai 2 metus stipriai aukštesnių ir bajavesnių berniukų; asmeninių daiktų niokojimas; patyčios dėl aprangos ar "šukuosenos"; įkaitintų kapeikų mėtymas ant pilvo, padų svilinimas, muštynės, po kurių gerų tėvų mergaitė vaikščiojo su mėlyne po akim ir t.t.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sraunius: 07 rugsėjo 2007 - 10:14