Keisti gandai
Tame miške už lango
Kur pašaliniai nesilanko
Jame dar nesenai pelėdos
Kvatojosi iš vilko gėdos
O štai patrakėlis genys
Ir šiandien žvengia kaip arklys.
Tas įvykis nutiko prieš Kalėdas
Kai visą mišką dengė sniegas
Lokiai tada seniai miegojo
O zuikiai kailius kaitaliojo
Tik vilkas po medžiu tupėjo
Jis kailio pasikeist nespėjo
Jam kailį siuvusi meška
Pasislėpė žiemos miege
Dabar jis vienas po medžių
Pasislėpė nuo giminių
Oi gėda būtų jam labai
Jei ji užjuoks rujos nariai
O ta ruja senai išvyko
Į kitą mišką gaudyt kiškio
Bet vaikščioti nuogam per sniegą
Vis tiek tam vilkui būtų gėda.
Prabėgo dienos, prabėgo naktys
Ir vilką ėmė spausti alkis
Daugiau taip tverti negalėjo
Pamiršęs gėdą, miškan išėjo
Ir tik išlindo jis į šviesą
Tuoj pat jį išjuokė pelėda
Prie jos prisijungė ežys
Senasis miško ūkvedys
Ir visas miškas, kad sujudo
Lokiai iš miego net pabudo
Pabudo kurmiai ir sliekai
Ir net patrakėliai vabzdžiai
Dabar tik vilkui iš tiesų
Nebuvo linksma, bet baisu
Iš gėdos jis prasmegt norėjo
Bet niekaip jam tai neišėjo
Todėl pro vieną miško plyšį
Paspruko jis į Vilkaviškį
Tai va kas būna kai nespėji
Pasiūti kailį dar rugsėji.
