Varskes spurgos
1,5 pakelio riebios varskes
0,5 stiklines kefyro,
15 g. kelimo milteliu (galima pekisti 1 a.s. sodos)
Stikline cukraus
4 kiausiniai
Miltu
2 v.s. spirito ar degtines
Kepimo miltelius arba soda (asmeniskai as nededu nei vieno, nei kito, o naudoju savaiminio kilimo miltus - nezinau, gal jau Lietuvoje irgi tokiu yra), sudeti i kefyra ir gerai ismaisyti, supilti i istrinta su cukrumi varske, imusti kiausinius ir gerai issukti, ipilti spirita.
Berti miltus, kol gaunasi tokia minkstoka prie ranku limpanti mase (daug tirstesne nei blynu, bet skystesne nei sausainukams formuoti
). Fritiurineje (o kas neturi, tai gilesniame dubenyje), ikaitinti riebalus (neperkaitinti, nes virsus degs, o vidus liks neiskepes, bet ir nedeti spurgeliu i per saltus riebalus, nes prisigers riebalu ir bus neskanios - imetus gabaliuka teslos, ji turi cirksdama bemat iskilti i pavirsiu, tada jau geras riebalu kaitrumas).
Dregnomis rankomis atgnybti nedidelius gabalelius teslos (ji tikrai turi lipt prie ranku, neturi buti tvirta), deti po keleta spurgeliu i verdancius riebalus - jos turi laisvai plaukioti ir pacios vartytis. Isemus ir atvesinus paberti cukraus pudra.
Kai matysite, kad pradeda labai greitai kepti, sumazinkite kaitra, kad nebutu per kaitrus riebalai.
Beje, patarciau iskeptas deti ant popieriniu serveteliu - dalis riebalu susigers i jas ir tik tuomet perdeti i vazele ir barstyti cukraus pudra.
Kazkada tarybiniais laikais dirbau vireja, tai kiekviena diena kepiau spurgas - tik ten i recepta nejo kefyras, bet sefe visada liepdavo jo pilti vietoje dalies varskes, tai spurgos budavo pasakiskos
