Stengiuosi atrodyti, kuo geriau, dazniausiai tai nepavyksta, nes gyvenimo tempas, mazai miego, daug streso, palieka antspaudus ir isvaizdoje, todel stengiuosi, palaikyti odos bukle (kas sunkiausiai man sekasi), plaukus gaivinti, breketus susidejau ir visu pirma galvodama apie grozi
(nors ne tik del grozio man ju reikejo). Pati naudoju nedaug makiazo, pudra, tusas ir vazelinas (svenciu progom daugiau). Susitvarkiusios pasitempusios moterys man imponuoja. Turiu drauge, kurios oda ideali, bet ji visiskai nenaudoja makiazo. Grozio asmenininiu etalonu jos nepavadinciau, oda man jos per blyski, turi grazias akis, bet tusu ju neparyskina, antakiu forma ir spalva tragiska, o juos patvarkius ir atsiskleistu grazios akys, plaukai tokie tradicines lietuviskos spalvos ir ryskumo, kaip asmenybei neprideda. Tikia nei grazi nei negrazi, pilka pelyte i kuria gatvej neatkreipciau demesio. Del to man grazu moterys pabreziancios savo privalumus (makiazu juos uzmaskuoti taip pat lengva), is tokiu moteru, nes pasitikejimas savimi aplink ore tvyro, kas mano nuoziura, joms prideda dar daugiau zavesio.
O del ko stengiuosi atrodyti graziai, pirmiausia tai del saves, nes niekas nepastebi tiek trukumu, kiek pats. Del komplimentu, tai vertinu labiau moteru, kad moteris moteriai pasakytu, ka grazaus, vadinasi tikrai graziai turi atrodyti, kartais net zvilgsnio uztenka, kad suprastum, jog siandien atrodai super
o vyrai, ka jie... bele, kad sneket, taskos komplimentais i kaire ir i desine