Aš gyvenu "bangom"

Kartais norisi pasidažius vaikščioti, kartais visai be makiažo. Tik tos būsenos ne dieną trunka, o ilgesnį laiką

Pamenu pernai kokius 4 mėnesius dekoratyvinės kosmetikos net nejudinau

Tuo tarpu ir mėnesį paatostogavau su savo vyriškiu, nors buvom nesimatę pusę metų ir tiek pat laukė nesimatyti. Prieš jį nesijaučiu nejaukiai ir ryte atsikėlusi su gandralizdžiu vietoj plaukų
Man paprasčiausiai įdomu kaip tos visos dažančios priemonės mano dailius veido bruožus atskleidžia

Bet čia rimtai: kartais sėdžiu sau namie tarp knygų įsikuitus, niekas nemato, bet užeina noras užsipiešt šešėlių ir piešiu

O kartais einant į balių man atrodo, kad blakstienų tušo per akis. Žiemą spalvojantį arsenalą dažniau išsitraukiu, nes be saulės išblunku ir atrodau pavargusi, o į soliariumą ir su šautuvu manęs nenuvarysi
Jei jau dažausi, visgi stengiuosi nepersistengt - kartais nepavyksta pasidažyti minimaliu kiekiu ir užsitepu ko nors per riebiai tai tada geriau išvis be nieko einu viešumon. Niekada neatrodau nepriekaištingai

Pas mane visada kas nors šiek tiek išėję iš rikiuotės, bet tas "tobulos harmonijos" pagadinimas man labiausiai ir patinka.
Iš savo mamos išmokau nesureikšminti savo išvaizdos, o iš SuperMamos - kad šiek tiek dėmesio tam visgi reikai skirti
O vis dar galioja fyfizmo egzamine susimovusioms pasiulymas gerti alaus?