Sveikos, mergaitės
Mūsų vestuvės jau labai 6auniai praūžė, tai pasidalinsiu savo įspūdžiais. Gal bus kam nors naudinga...
Vestuves planavom liepą, o vietos šventimui ėmėm ieškot ankstyvą kovą. Pasirodo, prasnaudėm. Visos arčiau Kauno esančios ar šiaip geresnės kaimo turizmo sodybos jau buvo užsakytos...
Tada prasidėjo kavinių ieškojimas 50-čiai žmonių:
- Romo uostas. Girdėjau, kad daug kam ten labai patiko (buvo užsakytas)
- Babelis (važiuojant į Karmėlavą). Užsakytas nebuvo. Kainos nedidelės, bet atmosfera tai tokia...
Norėjosi ko nors šventiškesnio ir rafinuotesnio.
- Sfinksas. Jš iš karto atmetėm, nes draugai buvo šventę ten vestuves. Kainos didelės, vietos šokiams mažai, neveikė kondicionierius... Žodžiu, buvo tikras pragaras...
- Bajorkiemis (užsakytas)
- Kryžkelė (Domeikavoje). Buvo vienas realesnių variantų, bet barmenės bendravimas pritrenkė net ir mano ramų kaip belgas vyrą. Jei dirba tokie darbuotojai, turbūt ir šeimininkai atitinkami, pagalvojom, ir daugiau ten kojos nekėlėm...
- Senas bebras (taip berods vadinasi). Siūlė salę pastogėj. Vyrui eksperto balsu pasakius, jog vasarą saulė kaitins stogą ir viduje bus pragariškai karšta, administratorė beveik tiesiai šviesiai atsakė, kad TIKRAI TAIP...
-
Birštono seklytėlė. Ties ja ir apsistojom. Kas yra ten buvę, žino, kokia graži aplinka ir vaizdas pro langus. Kaina irgi nebuvo labai didelė. Šeimininkė - maloni kaip sesė, žadėjo aukso kalnus... Palikom nemažus rankpinigius ir, sutarę kito atvykimo datą, ramūs išvažiavom...
Atvažiavus sudarinėti meniu situacija smarkiai pasikeitė: šeimininkė nebebuvo sesė. Nė iš tolo nepriminė net pamotės. Greičiau žiežulą...
Tiek nepagarbos, nemandagaus elgesio ir akivaizdaus naglumo dar nėra tekę gyvenime patirti, nors nuolat bendraujam su žmonėmis...
Gal taip nutiko todėl, kad važiavom su mama, kuri visą gyvenimą užėmė gan aukštas pareigas maitinimo srityje, todėl visos tos virtuvės peripetijos jai nesvetimos...
Pirmą kartą šeimininkė suirzo paprašius parodyti vestuvėms skirtą meniu su kainomis, sudedamosiosmis dalimis ir pan. Tokio dalyko jie neturi
arba sąmoningai nerodo
. Taigi, perki katę maiše, nežinodamas nei ką užsisakai, nei kiek tai iš tiesų kainuoja. Panašu, kad kainos nustatomos pažiūrėjus klientui į akis ir nustačius jo kvailumo bei naivumo laipsnį... Sprendžiant iš pakelto tono, mūsų laipsnis neatitiko šeimininkės lūkesčių. Sužinojom, kad jie yra aptarnavę prezidentą ir daug garbių svečių, o mes, niekingi žemės kirminai, mat turim priekaištų...
Jei iki vestuvių nebūtų likę beprotiškai mažai, būčiau tiesiog išėjus, bet deja...
Paklausus, ar turės užtektinai vazų gėlėms sumerkti, sužinojom, kad esam visiški nesusipratėliai, nes juk ji (pakeltas, irzlus tonas), mums lie-tu-viš-kai aiškina, kad jie priėmė patį prezidentą!!! Po savaitės pasiteiravus, ar vazų tikrai užteks, išgirdom tą patį...
Negana to, kažkodėl mokėjom ne tik už maistą, bet ir kažkokį salės mokestį (niekur daugiau to nesu girdėjus), o sudarius meniu, toji moteris valdingai pareiškė, kad dar bus berods 10 (o gal 20?) proc. aptarnavimo mokestis nuo bendros sumos!!! Mes su vyru jau būtumėm ir sutikę (nes dvi valandas trukęs meniu sudarymas su ta isteriška moterimi jau buvo visiškai išsunkęs mus abu), bet įsikišo mama: koks dar mokestis??? Kur tai matyta? Mokam privalomą sumą už kiekvieną žmogų, imam iš jų dalį alkoholio, mokam už salę, mokėsim viršvalandžius ir t.t. ir pan. ir dar aptarnavimo mokestis??? Koks mokestis? Jei nemokėsim, tai padavėjų nebus? Ooooo!!! Nereikėjo to sakyti. Buvom aprėkti kaip pirmokai. Taip taip! Ne subtiliai ir rafinuotai įtikinti, jog tokie dabar laikai, o aprėkti!!! Bet... galiausiai šeimininkei nerimastingai suspurdus ant kėdės (matyt sąžinė ne visai rami) mokestis už aptarnavimą kažkur dingo...
Taigi, vestuvių dieną nebuvo pažadėtos spalvos staltiesės, o jaunųjų ir pulko staltiesė buvo suglamžyta... Stalo papuošimas atrodė gerokai prasčiau nei buvo tartasi... O vazų, tų pažadėtųjų vazų trū-ko!!! Karšto patiekalo garnyras taipogi buvo ne tas... Vietoj šviežių daržovių (visgi vasara!), mėgavomės virtomis... Oi oi, galima pasakoti ir pasakoti, bet gal užteks...
Pagiriamasis žodis - aplinka buvo gana jauki, vaizdai nuostabūs, maistas skanus, serviravimas tikrai puošė stalą.
Taigi, kur beeitumėt, sudarinėdamos vestuvių meniu, apsišarvuokite kantrybe, ir pasidomėkit už ką ir kodėl mokat - tikrai verta!
Sėkmės!
Veidrodėli, nerėk!.. Šukuotis atėjau