Būsimieji uošviai

kaip aš jus puikiai suprantu. mano būsima anyta irgi iš skupesnių (nors uošvis netgi labai sugeba nusipirkti brangius naudingus dalykus, o anyta bumbėti dėl to megsta) kažkaip džiaugiuosi, kad šias velykas išskrendu pas sesę į užsienį, tai nereik priverstinai pas uošvius būti, nes jie šiaip namie nešvenčia švenčių, jie važiuoja pas gimines, kur susirenka dar daugiau giminių, o ta giminė kaip kokia mafiją, jiems kuo jų daugiau, kuo ant stalo maisto daugiau, kuo geria daugiau ir ilgiau kemša tuo jiems balius labiau nusisekęs, šiek tiek (švelniai tariant) esu dėl to iškritusi iš konteksto. dar toks dalykas, kai draugo tėvai visaip manipuliuoja dėl maisto, gėrimų ji nesikiša, nepasako griežtai, numykia, kad ji nenori ir vsio, paskui leiku viena kovoti su jų spaudimais. tai ir per tokiu visoius susitikimus, balius jaučiuosi ne kartu su juo, nes jam patinka jų gėrimo valgymo filosofiją ir puikiai joje dalyvauja... tai vat. matau kad esu ne viena tokioje padėtyje (labai dėl to džiaugiuosi ) tikiuosi bendrai pašnekesiais vienos kitoms padėsim .
P.S. gal kažkas skaitydamas galvoja jog čia išpezimas, neturėjimas problemų ir darymas problemos iš nieko, tačiau man tai svabri ir opi problema

Geros dienos

sveiki.
kaip džiaugiuosi, kad tokių tiesiog nėra. jau esam patys garbaus amžiaus. Tai va ta problema su uošviais savaime išsisprendė natūraliai

Na, mano būsimi (bent jau dabar) dar tokio amžiaus kai į kapus nesiruošia (Atsiprašau už tokį išreiškimą)
Juk idealių žmonių nėra, gal tiems tėvams kažkas užkliūva manyje tik jie nepasako. Aš į akis irgi nieko nesakau ir nenoriu. Paprasčiausiai su B tai aptariam, ką darytume jų vietoje kitaip. Tas pats ir su mano tėvais, jie nesikiša, bet juk visokių čiūdų pridaro
Aš važiuoju kai žinau, kad nebus jokių giminių, tik tėvai, broliai ir močiutės O B viena močiutė laiko ožkas, jos atsivedė ožiukų ir ten kaime tikrai buvo smagu.
Nesu kokia išpuikusi miestietė, pati turiu šiokį tokį kaimą ir ten tvarka atitinkama
Šiaip problemos kaip ir nėra. Nė vieni nėra priešais. Tik kaip jau sakiau, man ten nėra šeima ir tikrai nebus. Aš turiu savo šeimą kurią myliu, o ten tiesiog žmonės kuriuos aš gerbiu, nes jie mano draugo šeima. Bet taip jau labai lįsti neturiu noro.
Turiu vieną pvz: draugė su savo (dabar jau ex) draugu, važiuodavo visur, į tėvų, dėdžių, tetų ir pusseserių gimtadienius, ir šiaip šeimos šventes, su jo mama tikria geros draugės buvo, su jo teta taip pat, tokia jau kaip ir šeimos narė. Išsiskyrė, su tėvais jokių ryšių nepalaiko, tik su viena teta vis dar bendrauja, tik man čia kažkaip nesuprantama...

Sudėtingas reikalas.
Jei atvirai, nežinau, ką daryčiau tokioje situacijoje. Bet vedybos kažin, ar geras sprendimas.

As jau menuo su virs gyvenu pas draugo tevus , is tikru situacija keista , kai ipratus buvau namie jaustis seiminke - dabar sito nebejauciu , o pirmom dienom buvo baisu is kambario iseiti net .. Padetis komplikuota gal ir del to, kad draugo mama serga (rimtai serga) , kitakart nezinia ko ir laukt , bet dar kazkokiu nemolonumu pavyko isvengti Taciau esu priversta save varzyti ... visa laika daugmaz praleidziu kambaryje, valgyt gaminu kai atsilaisvina virtuve ir panasiai .. o dar naujas rajonas , nei kur iseisi nei pas ka nueisi , zodziu ... PASAKA

Sveikutės prisijungsiu ir aš su vaikinu esame kartu jau metai su puse. Viskas būtų gerai ne uošviai.Iš pradžių kol jis gyveno atskirai nuo tevų barake viskas buvo tobula. Veliau kai išsikėlė pas tėvus gyventi viskas ir buvo gan gerai. Mama atrodė labai maloni moteris ( su jo mama susipažinau pirmiau) jo tėtis ir atrodė gan malonus deja paaiškėjo, kad jis skūpumo įsikūnijimas. Bėgo laikas ir jo tėvo ėmiau nekęsti nes imdavo priekaištauti kam mudu per dažnai susitinkam, kam ta darom ar aną. Bet į tai dar nekreipiau dėmesio. Vėliau pradėjo labai kištis į jo gyvenimą tėvai ką kaip kada daryt. Kadangi jo buvo paskutiniai metai universitete jam reikėjo rašyti bakalaurą jis pas tėvus kambario neturi, tad miega ir mokosi svetainėj. Aisku kai reikėdavo jam mokytis tėvai pastoviai tai teliką žiūrėdavo, tai pas jo sesę vaikinas atvažiuodavo reikėdavo jį linksminti. Tad laiko bakalaurui rašyti likdavo nedaug. kadangi dar ir vadovas jo buvo durnas tai jo bakalauro neprileido gintis. Aišku, kad sūnelis bakalauro neapsigynė jie apkaltino mane , kad jam trukdžiau nors iš tiesų trukdydavo jie , o aš pastoviai skatinau jį rašyti bakalaurą. Laimei jis mane apgynė. Bet kas iš to prasidėjo su jo tėvais nesąmonės. Aš jiem tapau pati blogiausia netinkama jų sūneliui man į akis niekad to nesakydavo tik jam priekaištaudavo pastoviai, kai aš išvažiuodavau iš jo. Kartą pasakiau savo nuomonę, kad jau užkniso ,kad dėl jų maniškis viską galį ko paprašo o dėl manęs nieko, nors ir įdentiškų dalykų prašydavo ir aš ir jie. Gal aš pasikarščiavau tada. Bet jie tada įsižeidė nors variau ant jų sūnaus ne ant jų. ir nebenorėjo manęs matyti. Laimei jis viską sutvarkė aš ir atsiprašiau jų ,ka taip pasakiau. Ir viskas atrodė gerai. Taip ir buvo su jo mama sutariau, gan neblogai. bet tėvas buvo tikras šlykštynė viendėlto , kad pareiškiau savo nuomonę apie buitį šeimoje ir ,kad pasakiau, kad buitį dalintis turi abu o ne visa buitis ant moters pečių tapau pabaisa.
o kai važiavom maniškiui megstinio pirkti , pasakiau kad tas megztinis kur jis siūlė negražus ( tas megztinis išties buvo baisus) visas supyko nuėjo į šoną ir pasakė daugiau savo nuomonės nebesakys. Poto baisiausiai varė ant manęs kokia aš bloga kokia aš nesubrendus, kad noriu buitį ant dviejų žmonių skirstyt, ir kokia bloga, kad savo nuomone turiu dėl megztinio. Per jo tėvo penkiasdešimtmetį vėl jiem užkliuvau, kad neesu grakšti, kad nemoku šokti nors lankau su pramoginius šokius su jų sūneliu. Bet tada truputi sirgau plius batai labai spaudė kojų pirštus, kad sunku buvo šokti nes labai skaudėjo kojas. Tad tas pateisinama. Plius kai visi ėjo šokti manau vaikinas neėjo jaučiausi nekaip kai jau atėjo sako kas yra ko pyktelėjus sakau aišku ta fražė buvo juokais Nes neeini šokt su manim, kai visi šoka , už tai norėčiau tai i galvą duoti ir švelniai juokdamasi paliečiau jo nosytę kumštuku savo tas baisiausiai supyko ir sceną iškėlė prie visų dėl nieko aš kalta likau dėl menko juokelio kurį jis už gryna pinigą priėmė plius pats mane įsiutinęs ir buvo. Beto vakare sumastė mus suguldyti vienam kambary su jo dede aš apie tai nieko nežinojau. manau dviese kambary miegosim ta proga buvau pasiėmus seksualius šilkinius naktinukus. pasijutau nejaukiai tad paprašiau jo sesės ar ji negalėtų su mumis apsikeisti kambareis nes aš tikrai nejaukiai jaučiuosi ji nesutiko, o jos mama viską girdėjo. Aišku gal nereikėjo paprašyti, jo sesės, kad keistumemės kambareis bet jug buvau kažkiek išgėrus, tad sakiau ka galvoju , tad tai yra atleistina blaiva būčiau elgusis visai kitaip.. Paaikėjo, kai aš išvažiavau iš jo ir kai pas amne susitikom, kad aš jo mamai akis draskaiu dėl miegojimo nors su ja net nekalbėjau, ir aplomai varė, kad skirtuos su manim ir pan jo tėvai. Taip pat sužinojau, kad jo tėvam neįtinka ir jo sesers vaikinas neitinka jiem mat ir per prastas jei. Kitaip tariant visos moterys perprastos jų sūnui ir visis vyrai jų dukrai nebežinau ką bedaryti.. Blogiausia, ka jis tėvus labai myli ir šoka pagal jų dūdelę nesugeba pasipriešinti jiem. Gerai,kad labai mūsų santykių tas neįtakoja ir skirtis nesiruošiam.
Nebežinau, ką su tokiais uošviais daryt.. patarkit prašau..

Maziau lankyciausi ju namuose ir visokiuose bendruose baliuose. Kai nesusitiksit tai netures ir ka komentuot, ir tau nebus del ko nervuotis. Svarbiausia kad santykiai su vaikinu butu geri

Fibse, baigei psichologija, kad zmonems diagnozes nustatinetum? Ne bakalauro vadovas kaltas, o pats bakalauro darbo rasytojas kaltas, kad negali savo darbo gintis ir pult visus aplink save kaltint (ypac vadova) yra gan vaikiska.

universitetų bibliotekose pilna kompiuterių, bei nemokamas internetas nuosavam, o ir tylu.. o "pagerintų" vadovų turėjo ne vienas jau turintis diplomą.

kas buvo su vadovu pražuvo. Savam pasauly paskendęs buvo jis niekas su juo bendros kalbos nerasdavo. Dėl bibliotekos tai ten kompai su 2007 wordu bet čia nieko jei amžinai dalis jų neveiktų, dalis nedarytų restart vos tik įėjus i netą. Beto jis nemėgsta bibliotekoj dirbti. Bet baigiam apie tai, nes kalba eina ne apie universitetą šitoj temoj o apie uošvius. Tad nekeiskit temos.

as jau seniai pastebejau, kad kas neparaso laiku darbo, butinai viskuo apkaltina vadova.


*tai tik tavo vaikino nuomone, kuri nebutinai yra objektyvi. Gal jis teisus del vadovo, bet gali buti ir taip, kad vadovas tikrai geras, tik tavo vaikinas viska ant jo vercia.
** na na jei namuose nera salygu, tai zmones, kad ir nemegsta kazkur kitur dirbti, bet jei ten geros salygos, tai eina! Kaip sakoma, jei noresi, rasi galimybe, jei nenoresi - priezasti. Beja, o kodel nesimoke virtuvej, jei visi kambary sededavo? As beveik visalaik virtuvej mokiausi. O ir kompiuteris juk mokslams ne istisai reikalingas.
***uosvius... uosvius... bet pasirodo dar ir draugo sesuo blogiete buvo, nes nenorejo kambariais apsikeist. O gal as irgi jos vietoj nenoreciau O kodel man keistis? Nes brolio pana sexy marskinukus broliui nori parodyt? Dzin man nuo to. Gal as irgi su dede nenoriu miegot. O jei viskuo kaltini alkoholi (kazkas tokio kaip "gal nereikejo man to prasyt, bet pagerus buvau), tai gal maziau reiketu gerti, kad dar kontroliuotum ka ir kaip kalbi?

P.S. nepiktai as cia, jei ka. Tik taip tavo istorija suprantu.

Fibse, dabar tokios tavo bėdos tau labai baisios atrodo, po kelių metų iš jų tik pasijuokti galėsi Nekreipk tu per daug dėmesio į tai kas ką kalba, stenkis mažiau būti su draugo tėvais, nesilankyk pas juos namuose. Tu suprask ir tai, kad jie nebe jauni žmonės, turi savo nuomonę, nenori jos keisti. Kartais tiesiog reikia išmokti susitaikyti su tau nepriimtinu žmonių elgesiu. Tegul jie šneka ką nori, kam tau nervus gadint su jais ginčijantis. Praleisk pro akis ir pro ausis, patikėk, iš patirties žinau, kuo mažiau imsi į galvą - tuo lengviau bus gyventi