QUOTE(jovita25 @ 2011 10 23, 17:57)
jovita25, 23 Spa 2011 - 17:57, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
jovita25, 23 Spa 2011 - 17:57, paraĆā€¦Ä¼Ć¦Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬ā€¯:
fibse jus esate jauna pora, del sios priezasties esate dalinai priklausomi nuo savo tevu nuomones sprendimu ir t.t. Pamenu savo pirmaja santuoka, buvome jauni studentai, pilni meiles svajoniu kartu ir t.t. tuomet gyvenome pas tevukus ( kiekvienas savo), istiesu tuomet tevai stojosi piestu pries musu draugyste, jauni nepatyre, prisidirbsite vaiku tokios kalbos tada atrode tokios skaudzios. Mylejome vienas kita, buvome maksimalistai, atrode, kad pasaulis priesinasi musu meilei...
Bego metai, kartu subrendome uosviai mane pamego, netgi daugiau nei pamego, jauciau begaline ju meile ir rupesti... tiesiog priprato prie manes, uzaugome abu ju akyse tapome dirbantys nepriklausomi zmones, tuomet ir atsirado pagarba mums ir musu seimai...
Tiesiog ka noriu pasakyti, kad mergina jauciasi ispiesta i kampa, o nekreipti demesio neiseina, jauni zmones yra priklausomi nuo tevu, tokia jau realybe...
As tiesiog patariu apsisarvuoti kantrybe, jausti pagarba draugo seimai, kad ir kaip sunku kartais butu, kad ir kokiu kalbu tektu isgirsti. Negaliu pazadeti, kad jis jus netiketai pamils, taciau su laiku, kai tapsite nepriklausomi sukursite seima, nieko kito jam neliks kaip tik gerbti sunaus sprendima, pagaliau kad ir per sukastus dantis gerbti jus. Kai tik tapsite nepriklausomi pazadu sulauksite ramybes ir busimas uosvis praras galimybe taip arsiai reiksti savo nepasitenkinima jusu draugyste, o kai atsiras anukai nieko kito neliks kaip bendrauti, kartu leisti sventes ir gerbti jus bei jusu nuomone...
Sekmes tau mieloji 
fibse jus esate jauna pora, del sios priezasties esate dalinai priklausomi nuo savo tevu nuomones sprendimu ir t.t. Pamenu savo pirmaja santuoka, buvome jauni studentai, pilni meiles svajoniu kartu ir t.t. tuomet gyvenome pas tevukus ( kiekvienas savo), istiesu tuomet tevai stojosi piestu pries musu draugyste, jauni nepatyre, prisidirbsite vaiku tokios kalbos tada atrode tokios skaudzios. Mylejome vienas kita, buvome maksimalistai, atrode, kad pasaulis priesinasi musu meilei...
Bego metai, kartu subrendome uosviai mane pamego, netgi daugiau nei pamego, jauciau begaline ju meile ir rupesti... tiesiog priprato prie manes, uzaugome abu ju akyse tapome dirbantys nepriklausomi zmones, tuomet ir atsirado pagarba mums ir musu seimai...
Tiesiog ka noriu pasakyti, kad mergina jauciasi ispiesta i kampa, o nekreipti demesio neiseina, jauni zmones yra priklausomi nuo tevu, tokia jau realybe...
As tiesiog patariu apsisarvuoti kantrybe, jausti pagarba draugo seimai, kad ir kaip sunku kartais butu, kad ir kokiu kalbu tektu isgirsti. Negaliu pazadeti, kad jis jus netiketai pamils, taciau su laiku, kai tapsite nepriklausomi sukursite seima, nieko kito jam neliks kaip tik gerbti sunaus sprendima, pagaliau kad ir per sukastus dantis gerbti jus. Kai tik tapsite nepriklausomi pazadu sulauksite ramybes ir busimas uosvis praras galimybe taip arsiai reiksti savo nepasitenkinima jusu draugyste, o kai atsiras anukai nieko kito neliks kaip bendrauti, kartu leisti sventes ir gerbti jus bei jusu nuomone...
Sekmes tau mieloji
Manau tu teisi, nes tavo situacija tikrai panaši į mano taigi apsišarvuosime kantrybe ir lauksime kol viskas pagerės.Ačiuū tau Jovita man labai palengvėjo po tavo šito posto