QUOTE(srauni_upe @ 2008 08 26, 21:18)
aš ir nesu dovanojus pinigų vestuvėse, bet niekada ir neklausiu ko jaunieji nori. Kol kas grasinimų susidoroti nesulaukiau
aš visada klausiu, ne tik eidama į vestuves, ir kai manęs klausia (jei klausia), visada pasakau. Bet retai kada norai pildosi - kai man buvo 25, prašiau smūginio gręžtuvo, tai negavau, nes visi mane kad pokštauju, o aš rimtai taip svajojau , o kai vyrui buvo 30, jis prašė puodo 2 litrų bulvėm virt, tai vėl negavo, nes visi manė kad juokauja....o šiaip jau kelinti metai sakau kad neneštų man jokių stiklinių, čerkų, šaukštų ar šaukštelių, kai visus išplaksiu, pati nusipirksiu, geriau jau paveikslas, mažas suvenyras, žvakė ar koks tai kitas daiktas, kuris pas mane namie bus ne metus ar du ir kasdien praeidama pro šalį aš pagalvosiu apie žmogų, kuris man tai dovanojo...gal čia sentimentai tiesiog.. man labai gera, kai mano mama tiesiog valydama sekciją pasakoja - :"va, šitą gavau per vestuves nuo to ar ano...šitą - kai man buvo trisdešimt padovanojo tas ar anas"
P.S. o kai einu pas savo krikšto dukrą ar sūnų (jie dar mažiukai), tai dovanoju mažą žaisliuką ir atitinkamą sumą į jų sąskaitą (krikšto dienos proga jiems atidarėm sąskaitas bankuose iki 18 metų), tada bet kokiu atveju tėvai visvien negauna jų pinigėlių
Čia manau buvo , nu bet sorry....tiesiog taip gavosi