a, na jei ne moteris tai viskas aisku.
jei nebutum menkysta, gal pavyktu svelniau tokias 'nusikalteles' i suns dienas isdeti.
bet ups! cia tema visai ne apie tai.
Gerbiamasai xenux, kai pats gimdysi ir žindysi,tada ir dalink patarimus. 
QUOTE(MamyteSigute @ 2006 06 26, 11:17)
o! as kaip tik norejau uzvesti tokia tema, gerai kad radau.
as esu rukanti maitinanti mama
, buvau rukanti nescioji
ka as apie tai manau? blogai manau! labai blogai!
kai laukiausi masciau - turbut man nedaeina kad as turiu pilvely vaika, matyt kai pagimdysiu, nustosiu rukyt (kelioms pazistamoms taip yra nutike). ir nieko, ir nenustojau, ir rukau, ir smerkiu save.
toms kas ruko, ne paslaptis kokia tai zaraza, bet aisku kaip diena, kad cia yra ir atsakomybes stoka.
taip pat as manau kad tokiu ir cia forume ojojojoj kiek daug! tik toli grazu ne visos drista prisipazinti, ir as jas puikiai suprantu
as esu rukanti maitinanti mama
, buvau rukanti nescioji ka as apie tai manau? blogai manau! labai blogai!
kai laukiausi masciau - turbut man nedaeina kad as turiu pilvely vaika, matyt kai pagimdysiu, nustosiu rukyt (kelioms pazistamoms taip yra nutike). ir nieko, ir nenustojau, ir rukau, ir smerkiu save.
toms kas ruko, ne paslaptis kokia tai zaraza, bet aisku kaip diena, kad cia yra ir atsakomybes stoka.
taip pat as manau kad tokiu ir cia forume ojojojoj kiek daug! tik toli grazu ne visos drista prisipazinti, ir as jas puikiai suprantu
Puikiai tave suprantu...
Oi mamytes,ir as rukau,pykstu ant saves siaubingai del to.Ispradziu po gimdymo kuri laika nerukiau,taciau po kazkurio laiko,kazkaip gavosi,kad pabandziau vel.Nuo to ir prasedejo,ispradziu viena,kita diena ar tai po keliu dienu kita ir t.t.Blogai tai yra!Silpnavale esu 
Jei nebuciau tada pabandzius sturbut ir iki siol nerukyciau.
Kai pagalvoju apie rukyma ir apie savo mazuliuke,dar labiau supykstu ant saves,bet...neturiu valios...Zinau,kad blogai darau,daznai sau kartoju,viskas,daugiau neberukysiu,bet po to ir vel...
Mano brolio zmona ir zindo,taciau kai yra proga isgria truputuka kokio sompano ar vyno...Na o man kolkas zindymo metu alkoholio ragaut neteko,kazkaip visiskai net nesinori.
Jei nebuciau tada pabandzius sturbut ir iki siol nerukyciau.Kai pagalvoju apie rukyma ir apie savo mazuliuke,dar labiau supykstu ant saves,bet...neturiu valios...Zinau,kad blogai darau,daznai sau kartoju,viskas,daugiau neberukysiu,bet po to ir vel...
Mano brolio zmona ir zindo,taciau kai yra proga isgria truputuka kokio sompano ar vyno...Na o man kolkas zindymo metu alkoholio ragaut neteko,kazkaip visiskai net nesinori.
QUOTE(MamyteSigute @ 2006 06 26, 11:29)
xenu, tamsta esi saunuole del vaikelio sveikatos saugojimo.
bet tolerancijos, kitu nuomones (kad ir prastos) gerbimo, bei kulturos mokytis reiktu grizti i mokyklos suola.
ziurek kad tavo vaikams sunku gyventi nebutu. genijams niekada nebuvo lengva...
bet tolerancijos, kitu nuomones (kad ir prastos) gerbimo, bei kulturos mokytis reiktu grizti i mokyklos suola.
ziurek kad tavo vaikams sunku gyventi nebutu. genijams niekada nebuvo lengva...
"šaunuolis" todėl taip drąsiai ir šneka (rašo), ir nusirašo.
QUOTE
Alkoholio pasekmės:
- nuo taurės vyno čia visas alkoholikėm padarė.Papildyta:
QUOTE(mamsik @ 2006 06 26, 22:26)
pritariu
Na ,mano nuomone blogesnio dalyko kaip rūkanti ir maitinanti mama negali būti.Gal pasirodysiu labaisenamadiška ir griežta, bet aš manau, kad dėl savo vaikelio galima visko atsisakyti.Pritariu išsakytai nuomonei ,kad geriau jau tada mišinėlis negu pienas su nikotinu.
Norint mesti rūkyti reikia stiprios valio ,bet norint viskas galima, kalbu iš savo patirties.
Linkiu sėkmės ir stiprybės ,ir be abejonės ilgai maitinti.
Norint mesti rūkyti reikia stiprios valio ,bet norint viskas galima, kalbu iš savo patirties.
Linkiu sėkmės ir stiprybės ,ir be abejonės ilgai maitinti.
Pritariu editab. Pati rukiau ne vienerius metus, taciau suzinojusi, kad pastojau meciau iskarto. Negaleciau sau atleisti, jei del mano silpnumo butu kazkas atsitike mano mazyliui. Nesuprantu mamu, kurios del savo mazylio negali atsisakyti rukymo. Kam maitinti mazyli, jei rukai? Tada jau tikrai geriau misinukai. Cia tik mano nuomone.
Papasakosiu savo istoriją.
Iki nėštumo rūkiau ir net labai. Visada teisinausi, kad "darbas toks". Bet čia buvo tik pasiteisinimas. Kai sužinojau, kad laukiuosi kiekviena diena prisiekinėjau, kad ta diena paskutinė, bet deje... Tai tesėsi iki septinto nėštumo mėnesio. Išėjau į dekretines, išvažiavau į kaimą porai savaičių, ir taip atsisakiau rūkymo. Pagimdžiau ir taip baisiai norėjosi rūkyti, bet negalėjau nes maitimu. Vis galvojau, kad baigusi maitinti vėl rūkysiu. O be to vyras stipriai rūkė, nes jo darbas irgi "toks".
Ir štai, viena diena apvertė viska; gydytojai diagnozavo mergaitei įgimta ligą. Ilgai verkėm nežinodami ką mums daryti. Mergaitei padėti niekas negali, gydymo jokio nėra. Ji dar maža ir lygos padariniai pasyrodys jai augant. Ir tada prisiminėm vienos pažystamos pasakojimą: jos brolis gulėjo mirties patale, gydytojai nieko nežadėjo, o saviškiams liko tik melstis. Taip ji ir darė, o savo maldose pasižadėjo atsisakyti savo didžiausio malonumo - rūkymo. Savo pažado laikėsi ir Dievulis padėjo. Brolis pasveiko, atsikėlė iš patalo ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Prisimine tai mes abu su vyru pasimeldėm ir prisiekėm Dievui, kad atsisakysime amžiams savo malonumo, kad tik jis palendvintu mūsų mergaitės likimą. Žinome, kad ji nebus kaip visi vaikučiai, bet tikimės, kad kad mūsų maldos bus išgirstos ir mergaitė gaus geriausia kas tik gali būti tokiu atvėju.
Laikomės savo pažado. Ir vyro darbas pasirodė ne "toks", kad nebūtų galima nerūkyti. Ir manome, kad maldos buvo išklausytos, nes kiekvienas apsilankymas pas gydytojus teikia vis daugiau vilties.
Taip kad mielos mamytės, galima atsisakyti tai kas nuodija mūsų vaikučius. Galima ir ne tik tokiais atvėjaus kaip mūsų. Juk ir taip užtenka to kuo jie ir mes kvepuojame lauke.
Visoms linkiu stiprybės ir jegų, kurių jus turite, tik nenorite tuo patikėti. O aš džiaugiuosi už save ir vyra nežiūrint į tai, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko.
Iki nėštumo rūkiau ir net labai. Visada teisinausi, kad "darbas toks". Bet čia buvo tik pasiteisinimas. Kai sužinojau, kad laukiuosi kiekviena diena prisiekinėjau, kad ta diena paskutinė, bet deje... Tai tesėsi iki septinto nėštumo mėnesio. Išėjau į dekretines, išvažiavau į kaimą porai savaičių, ir taip atsisakiau rūkymo. Pagimdžiau ir taip baisiai norėjosi rūkyti, bet negalėjau nes maitimu. Vis galvojau, kad baigusi maitinti vėl rūkysiu. O be to vyras stipriai rūkė, nes jo darbas irgi "toks".
Ir štai, viena diena apvertė viska; gydytojai diagnozavo mergaitei įgimta ligą. Ilgai verkėm nežinodami ką mums daryti. Mergaitei padėti niekas negali, gydymo jokio nėra. Ji dar maža ir lygos padariniai pasyrodys jai augant. Ir tada prisiminėm vienos pažystamos pasakojimą: jos brolis gulėjo mirties patale, gydytojai nieko nežadėjo, o saviškiams liko tik melstis. Taip ji ir darė, o savo maldose pasižadėjo atsisakyti savo didžiausio malonumo - rūkymo. Savo pažado laikėsi ir Dievulis padėjo. Brolis pasveiko, atsikėlė iš patalo ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Prisimine tai mes abu su vyru pasimeldėm ir prisiekėm Dievui, kad atsisakysime amžiams savo malonumo, kad tik jis palendvintu mūsų mergaitės likimą. Žinome, kad ji nebus kaip visi vaikučiai, bet tikimės, kad kad mūsų maldos bus išgirstos ir mergaitė gaus geriausia kas tik gali būti tokiu atvėju.
Laikomės savo pažado. Ir vyro darbas pasirodė ne "toks", kad nebūtų galima nerūkyti. Ir manome, kad maldos buvo išklausytos, nes kiekvienas apsilankymas pas gydytojus teikia vis daugiau vilties.
Taip kad mielos mamytės, galima atsisakyti tai kas nuodija mūsų vaikučius. Galima ir ne tik tokiais atvėjaus kaip mūsų. Juk ir taip užtenka to kuo jie ir mes kvepuojame lauke.
Visoms linkiu stiprybės ir jegų, kurių jus turite, tik nenorite tuo patikėti. O aš džiaugiuosi už save ir vyra nežiūrint į tai, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko.
Nu jau mamos rūkalės, pykit nepykit, bet pasakysiu - esat visiškos bevalės. Kas dar gyvenime gali būti brangesnio ir svarbesnio, nei jūsų vaikai???? 
aš tai nesugalvoju nieko... Ir dėl jų sveikatos nesugabat atsisakyt rūkymo???? O paskui stebitės, iš kur bronchinės astmos, iš kur dusimai, iš kur širdies ydos??? Pasakysit, kad ir nerūkančių mamų vaikai turi sveikatos problemų... turi... bet jūs padidinat tikimybę saviems vaikams tom ligom sirgt, o paskui pačios kankinatės ir verkiat (arba bėgat surūkyt dar vieną cigaretę 
), kai prie dūstančio vaikelio lovos sėdit.
aš tai nesugalvoju nieko... Ir dėl jų sveikatos nesugabat atsisakyt rūkymo???? O paskui stebitės, iš kur bronchinės astmos, iš kur dusimai, iš kur širdies ydos??? Pasakysit, kad ir nerūkančių mamų vaikai turi sveikatos problemų... turi... bet jūs padidinat tikimybę saviems vaikams tom ligom sirgt, o paskui pačios kankinatės ir verkiat (arba bėgat surūkyt dar vieną cigaretę ), kai prie dūstančio vaikelio lovos sėdit.
QUOTE(MamyteSigute @ 2006 06 26, 09:17)
o! as kaip tik norejau uzvesti tokia tema, gerai kad radau.
as esu rukanti maitinanti mama
ir rukau, ir smerkiu save.
as esu rukanti maitinanti mama
ir rukau, ir smerkiu save.
Matyt, nepakankamai smerki save, jeigu taip darai...
Cia klausimas toms, save smerkiancioms. Jeigu jums nera brangi jusu maziuku sveikata, tai ka tada siame gyvenime jus branginate? Cigaretes?
Na aš paatvirausiu nėščia nerūkiau bet... Buvau užsitraukus cigaretę maitindama aišku dabar labai gailiuosi, bet tada... taip jau išėjo. Dabar aišku suprantu, kad esu bloga mama ir suprantu, kad daugiau to nedarysiu 
Papildyta:
Stiprybės jūsų šeimai
Štai kokios mamos turime būti Kartais elgiamės ne taip kaip sako protas
nėščia nerūkiau bet... Buvau užsitraukus cigaretę maitindama aišku dabar labai gailiuosi, bet tada... taip jau išėjo. Dabar aišku suprantu, kad esu bloga mama ir suprantu, kad daugiau to nedarysiu Papildyta:
QUOTE(Tutulis @ 2006 06 30, 11:50)
Papasakosiu savo istoriją.
Iki nėštumo rūkiau ir net labai. Visada teisinausi, kad "darbas toks". Bet čia buvo tik pasiteisinimas. Kai sužinojau, kad laukiuosi kiekviena diena prisiekinėjau, kad ta diena paskutinė, bet deje... Tai tesėsi iki septinto nėštumo mėnesio. Išėjau į dekretines, išvažiavau į kaimą porai savaičių, ir taip atsisakiau rūkymo. Pagimdžiau ir taip baisiai norėjosi rūkyti, bet negalėjau nes maitimu. Vis galvojau, kad baigusi maitinti vėl rūkysiu. O be to vyras stipriai rūkė, nes jo darbas irgi "toks".
Ir štai, viena diena apvertė viska; gydytojai diagnozavo mergaitei įgimta ligą. Ilgai verkėm nežinodami ką mums daryti. Mergaitei padėti niekas negali, gydymo jokio nėra. Ji dar maža ir lygos padariniai pasyrodys jai augant. Ir tada prisiminėm vienos pažystamos pasakojimą: jos brolis gulėjo mirties patale, gydytojai nieko nežadėjo, o saviškiams liko tik melstis. Taip ji ir darė, o savo maldose pasižadėjo atsisakyti savo didžiausio malonumo - rūkymo. Savo pažado laikėsi ir Dievulis padėjo. Brolis pasveiko, atsikėlė iš patalo ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Prisimine tai mes abu su vyru pasimeldėm ir prisiekėm Dievui, kad atsisakysime amžiams savo malonumo, kad tik jis palendvintu mūsų mergaitės likimą. Žinome, kad ji nebus kaip visi vaikučiai, bet tikimės, kad kad mūsų maldos bus išgirstos ir mergaitė gaus geriausia kas tik gali būti tokiu atvėju.
Laikomės savo pažado. Ir vyro darbas pasirodė ne "toks", kad nebūtų galima nerūkyti. Ir manome, kad maldos buvo išklausytos, nes kiekvienas apsilankymas pas gydytojus teikia vis daugiau vilties.
Taip kad mielos mamytės, galima atsisakyti tai kas nuodija mūsų vaikučius. Galima ir ne tik tokiais atvėjaus kaip mūsų. Juk ir taip užtenka to kuo jie ir mes kvepuojame lauke.
Visoms linkiu stiprybės ir jegų, kurių jus turite, tik nenorite tuo patikėti. O aš džiaugiuosi už save ir vyra nežiūrint į tai, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko.
Iki nėštumo rūkiau ir net labai. Visada teisinausi, kad "darbas toks". Bet čia buvo tik pasiteisinimas. Kai sužinojau, kad laukiuosi kiekviena diena prisiekinėjau, kad ta diena paskutinė, bet deje... Tai tesėsi iki septinto nėštumo mėnesio. Išėjau į dekretines, išvažiavau į kaimą porai savaičių, ir taip atsisakiau rūkymo. Pagimdžiau ir taip baisiai norėjosi rūkyti, bet negalėjau nes maitimu. Vis galvojau, kad baigusi maitinti vėl rūkysiu. O be to vyras stipriai rūkė, nes jo darbas irgi "toks".
Ir štai, viena diena apvertė viska; gydytojai diagnozavo mergaitei įgimta ligą. Ilgai verkėm nežinodami ką mums daryti. Mergaitei padėti niekas negali, gydymo jokio nėra. Ji dar maža ir lygos padariniai pasyrodys jai augant. Ir tada prisiminėm vienos pažystamos pasakojimą: jos brolis gulėjo mirties patale, gydytojai nieko nežadėjo, o saviškiams liko tik melstis. Taip ji ir darė, o savo maldose pasižadėjo atsisakyti savo didžiausio malonumo - rūkymo. Savo pažado laikėsi ir Dievulis padėjo. Brolis pasveiko, atsikėlė iš patalo ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Prisimine tai mes abu su vyru pasimeldėm ir prisiekėm Dievui, kad atsisakysime amžiams savo malonumo, kad tik jis palendvintu mūsų mergaitės likimą. Žinome, kad ji nebus kaip visi vaikučiai, bet tikimės, kad kad mūsų maldos bus išgirstos ir mergaitė gaus geriausia kas tik gali būti tokiu atvėju.
Laikomės savo pažado. Ir vyro darbas pasirodė ne "toks", kad nebūtų galima nerūkyti. Ir manome, kad maldos buvo išklausytos, nes kiekvienas apsilankymas pas gydytojus teikia vis daugiau vilties.
Taip kad mielos mamytės, galima atsisakyti tai kas nuodija mūsų vaikučius. Galima ir ne tik tokiais atvėjaus kaip mūsų. Juk ir taip užtenka to kuo jie ir mes kvepuojame lauke.
Visoms linkiu stiprybės ir jegų, kurių jus turite, tik nenorite tuo patikėti. O aš džiaugiuosi už save ir vyra nežiūrint į tai, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko.
Stiprybės jūsų šeimai
Štai kokios mamos turime būti Kartais elgiamės ne taip kaip sako protas
QUOTE(MamyteSigute @ 2006 06 26, 11:17)
as esu rukanti maitinanti mama , buvau rukanti nescioji
ka as apie tai manau? blogai manau! labai blogai!
, buvau rukanti nescioji ka as apie tai manau? blogai manau! labai blogai!
Nežinau, ką reiškią "manau blogai", bet aš manau, kad moterims, nesubrendusioms motinystei, nėra reikalo vaikų gimdyti. Rūkymas nėščiai ir rūkymas žindant yra sąmoningas vaiko žalojimas. Juokingai skamba "neturiu valios", nes tai yra tik patogus kalbėjimas. Pati rūkiau ir žinau, kaip nelengva tai padaryti, bet tikrai įmanoma. Todėl siūlau nustoti galvoti blogai ir paprasčiausiai mesti rūkyti arba bent jau nustok žindyti ir žaloti niekuo nekaltą žmogų.
QUOTE(MamyteSigute @ 2006 06 26, 11:17)
taip pat as manau kad tokiu ir cia forume ojojojoj kiek daug! tik toli grazu ne visos drista prisipazinti, ir as jas puikiai suprantu
Ir nėra čia kuo didžiuotis - žindanti ir rūkanti mama nėra pats geriausias pavyzdys. Neužsiiminėk mazochizmu "kokia aš bloga", "aš išdrįsau prisipažinti ir visos puola mane", ir dar kartą siūlau mesti cigaretę.
