QUOTE(Leksa @ 2020 04 07, 22:37)
mano abu tevai gime, kai ju tevams buvo per 40. Ir kazkada buvo apie tai kalba. Nei vienas nekompleksavo, kad tevai is senesiu, nekaltino ju del to ar kazkokiu pretenziju nereiske. Gal kam is salies tai atrode/atrodo nenormalu ar smerktina ar dar kaip, bet jei tevu ir vaiku santykiai normalus, tai nesvarbus tarp ju amziaus skirtumas. Juolab vienu ir kitu isvaizda.
Vieni gėdyjasi, kiti ne, visaip būna.
Klausimas, kam rizikuoti, kai rizika apsigimimams gerokai išauga.
40-mečiai pagal amžių jau gali būti seneliais.
Ir dar tie 40-mečiai tėvai vyrai paskui neretai kokių 60-ties nuo infarktų numiršta. Ok, galbūt tas vaikas jau bus pilnametis, bet ar savarankiškas?
Mano mama gimdė mane 33-ejų. Buvau jau 3-ias vaikas šeimoje. Gydytoja atkalbinėjo tiesiai šviesiai tais laikais, kad jau per sena (o tai tikrai, spėju, buvo daug vėlesniais laikais, nei jūsų seneliams). Kad nebuvau planuota net neabejoju. Nei gėdyjaus, nei nesigėdyjau, bet pirmoj klasėj pastebėjau, kad kitų vaikų tėveliai jaunesni. Dar mokiaus univere, mama jau gėrė vaistus nuo kraujospūdžio. Na, gavos, kaip gavos, bet rizikuoti reikalo tikrai nebuvo. Ir jo niekada nėra.
Dabar 33-ejų daug kas gimdo pirmą vaiką, tai, ko gero, ir neapsileidęs 40-metis visiškai normaliai atrodo su pirmoku. Bet tas amžiaus skirtumas tarp tėvų ir vaiko tikrai yra daug daugiau nei išvaizda. Juk vien teoriškai tai jau dviejų kartų skirtumas, ne vienos, kas gali reikšti PER skirtingą pasaulėžiūrą, mentalitetą, net kultūrinius dalykus.
Gal ne tragedija, bet geriau tokio skirtumo nebūtų.