QUOTE(Lepūnėlė @ 2007 08 27, 16:29)
Sveikos supermamos
Labai norėčiau, kad pakomentuotumėte mano situaciją
Man 23 metai, turiu vaikiną, už kurio po mėnesio išteku. Čia jau mano antra santuoka. Būsimas vyras vyresnis už mane metais.
Abu labai norim vaikų
Jis net labiau, negu aš
Apie tai kalbam jau kokį pusmetį
Tačiau aš dar turiu abejonių
Visų pirmą, aš dar studijuoju. Man liko dar net 4 metai
Tiesą, studijuoju neakivaizdžiai. Pastovaus ir normalaus darbo aš neturiu
, kadangi dar neturiu aukštojo. Padirbu tai šen, tai ten
Draugas mano uždirba neblogai. Tačiau kiek gaunam, tiek išleidžiam, nieko nepavyksta susitaupyt
Jei turėtųme mažylį, jam būtų pinigų išlaikyti, bet kažko turėtume atsisakyti patys
Buto savo neturim, nuomojamės, nuoma brangi
Pagalbos jokios nebūtų, jeigu ką, mano tėvai toli, jo dar toliau...
Ką manot, ar verta dabar pradėt "gamint" vaikutį?
Ar dar palaukt? Jei taip, tai kiek? Iki mokslų pabaigos tikrai nelauksiu
Bet gal palaukt metus ar porą?
Ar jau dabar?
zinai, kazkada galvojau panasiai... istekejau 24 metu, 25 pagimdziau sunu, kurio labai norejo vyras, o man atrode, kad buciau dar palaukusi. ir finansine padetis tuo metu, nors ir stabili, bet nebuvo tokia gera kaip dabar. zinok, nors abejojau, bet pamaciau, kad viskas savaime susitvarko, kad nieko nera mieliau uz kudikio sypsena ir i nieka pasaulyje to neiskeisciau. jei jau tuokiates, vadinasi norite buti kartu, o seimos be vaiku as neisivaizduoju. manau, viskas bus gerai. kai as pastojau, is viso darbo neturejau ir tikrai neprapuoliau, o ir atsisakai ne tiek jau daug kaip atrodo. beje, ir mes neturime mociuciu, kurios mums padetu, nors jos ir visai salia musu...
Papildyta:
QUOTE(sytes @ 2007 09 04, 21:22)
zinai, kazkada galvojau panasiai... istekejau 24 metu, 25 pagimdziau sunu, kurio labai norejo vyras, o man atrode, kad buciau dar palaukusi. ir finansine padetis tuo metu, nors ir stabili, bet nebuvo tokia gera kaip dabar. zinok, nors abejojau, bet pamaciau, kad viskas savaime susitvarko, kad nieko nera mieliau uz kudikio sypsena ir i nieka pasaulyje to neiskeisciau. jei jau tuokiates, vadinasi norite buti kartu, o seimos be vaiku as neisivaizduoju. manau, viskas bus gerai. kai as pastojau, is viso darbo neturejau ir tikrai neprapuoliau, o ir atsisakai ne tiek jau daug kaip atrodo. beje, ir mes neturime mociuciu, kurios mums padetu, nors jos ir visai salia musu...
as taip pat studijuoju neakivaizdziai ir mokslai, bent jau kolkas nenukentejo. per viena savo egzaminu gimdziau, nors dar turiu ka atsiskaityti, bet tikiu, kad susitvarkysiu. kai yra vaikas, atsiranda didesnis stimulas ka nors daryti. juk del jo..