Na maniškė jau taip pripratoprie mūsų kad jau nebesileidžia mažai pažystamiems žmoniems net prisiliesti, šiandien kaimynė bandė prieiti tai mergytė iškarto grėsmingai pradėjo šaukti, teko raminti vis sakiau kad prie jos niekas neslies.
O dabar blogoji to reiškinio pusė, kai kur nors reikia išeiti ir palikti kurei nors močiutei tai mergaitė šaukia tol kol aš pro duris neišeinu, bet kai grįžtu

kogero atsiėmu dvigubai vaikas nervuojasi nerimauja nežino ko nori o vakare kai paguldau tai vis striksi iš miegų ir tikrina ar mama nedingo (priminsiu kad mes miegame atskirai nes mergytė labai jautri triukšmui).
labai guvi tikras gyvas sidabras bet ant keliū nesėdi nors tu ką ,ant kelių sutinka būti per reklamą ir kai migdau, bandžiau palaikyti prieš jos norą tai vos ne isterija ištiko.
Šeip labai miela vis bučonukus dalija bet kai nori būti paglostyta ar pamyluota ateina ir padeda galvą ant lovos o ne man ant kelių. Gal aš ir perdaug noriu bet aš tikrai labai norėčiau ją daugiau pamyluoti bet jai to reikia mažiau nei man, nežinau gal pasikeis o gal taip ir bus.
Papildyta:Dar dažnai kai aš ją noriu pamyluoti ji mane su rankutėmis stumia, tada aš ją imu mkutalioti ir bkartu myluoti bučiuoti nes kitaip ji dažniausei stums nuo savęs miegoti kartu su mumis nemiega ir tai supranta kaip žaidimą jei paguldai ir laikai ji iosterikuoja. na nežinau kelia man tai nerimą ir viskas tik nežinau ką daryti, o gal aš ir vėl prisigalvojau .